- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- I2-2423-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00561-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas Kaliningrade
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja M. A. 2020-02-17 teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (toliau – ir Konsulatas) (duomenys neskelbtini) 2020-01-31 sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, įpareigoti Konsulatą (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjai vizą (b. l. 1–3).
Šalies argumentai
Paaiškino, kad Konsulatas 2020-01-31 sprendimu atsisakė išduoti Šengeno vizą pareiškėjai, motyvuodamas, kad pareiškėją viena ar kelios valstybės narės laiko keliančia grėsmę vienos ar kelių valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ir visuomenės sveikatai. Ginčijamame 2020-01-31 sprendime nėra nurodytos priežastys ir motyvai, kodėl ji kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Konsulatas objektyviai neįvertino visų aplinkybių, netyrė pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Taip pat šis sprendimas nepasirašytas jį priėmusios institucijos atitinkamo pareigūno. Pareiškėja pagrindė savo numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, o aplinkybės ar priežastys, dėl kurių pareiškėja laikytina keliančia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, neegzistuoja.
Pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ilgalaikiai ryšiai, Lietuvoje nuolat gyvena pareiškėjos šeima: sutuoktinis M. A., dukra I. A. ir anūkė M. A., jie visi yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Dukrai I. A. asmenine nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Konsulatas, atsisakydamas išduoti pareiškėjai vizą, visiškai atėmė iš jos galimybę būti kartu su šeima, puoselėti ir saugoti artimus šeimos ryšius.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–26).
Šalies argumentai
Paaiškino, kad pareiškėja 2019-03-22 Lietuvos Respublikos konsulatui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą. Prašyme nurodė, jog ji turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o leidimo galiojimas baigiasi 2019-04-05, todėl ji turėjo išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), gauti vizą ir įvažiuoti į Lietuvą, kad galėtų gauti naują leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėja konsului nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog vykdomos procedūros dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Konsulatas, siekdamas įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, 2019-03-25 raštu kreipėsi tarnybinės pagalbos – konsultacijos. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019-03-27 atsakyme nurodė, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-21 nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), Kauno miesto apylinkės teismo 2017-11-09 nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis (vagystė), Marijampolės apylinkės teismo 2018-11-20 baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal BK 140 straipsnį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Kadangi toks pareiškėjos elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikalstamų veikų darymu, neigiamai apibūdina jos asmenybę ir rodo jos polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų bei ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pareiškėja laikoma kelianti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nurodytų duomenų pagrindu Lietuvos Respublikos konsulato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, konsulinis pareigūnas 2019-03-28 sprendimu atsisakė išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto vi) papunkčio pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-06-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3186-815/2019 pareiškėjos skundą atmetė.
Pareiškėja Konsulatui (duomenys neskelbtini) 2020-01-17 pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodė, kad kelionės tikslas yra draugų, šeimos lankymas. Konsulatas, siekdamas įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, 2020-01-20 raštu kreipėsi tarnybinės pagalbos – konsultacijos į Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas. Policijos departamentas 2020-01-21 pateikė atsakymą turiniu identišką 2019-03-27 atsakymui, pateiktam Lietuvos Respublikos konsulatui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste ir nurodė, kad pareiškėja laikoma kelianti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, Policijos departamento pateiktą informaciją Konsulato (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas 2020-01-31 ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto vi) papunkčio pagrindu.
Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes nepateikta patikima informacija. Be to, pareiškėja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinta keliančia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Konsulato (duomenys neskelbtini) 2020-01-31 priimto sprendimo atsisakyti išduoti Šengeno vizą teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Konsulatą (duomenys neskelbtini) patenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti vizą atvykti jai į Lietuvos Respubliką.
Ginčijamas 2020-01-31 sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėja laikoma kelianti grėsmę vienos ar kelių valstybių narių viešajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 6). Todėl teismas analizuos, ar toks atsisakymo išduoti Šengeno vizą pareiškėjai pagrindas buvo pagrįstas.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01), taip pat Vizų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministro 2017-12-28 įsakymu Nr. 1V-899/V-330.
Pagal Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. Vizų išdavimo tvarkos aprašo 9 punkte įtvirtinta, kad Šengeno viza išduodama ar atsisakoma ją išduoti, ji pratęsiama ar atsisakoma ją pratęsti, ji panaikinama ir atšaukiama vadovaujantis Vizų kodekso nuostatomis.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatomos sąlygos pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, taip pat jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka nustatytus kriterijus, be to, nėra asmenys, dėl kurių Šengeno informacinėje sistemoje įtrauktas įspėjimas neįsileisti.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkte įtvirtinta, kad vizą išduoti atsisakoma, jeigu prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte (dabar 21 punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013-12-19 sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). Nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardytus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2015-09-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015 ir kt.).
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020-01-17 prašyme dėl Šengeno vizos išdavimo pagrindinį kelionės tikslą nurodė šeimos, draugų aplankymą Lietuvoje, prašomų atvykimų skaičius – daugkartinis atvykimas, suplanuota atvykimo data – 2020-02-01, o išvykimo data – 2021-01-31, kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pati pareiškėja, kviečiantysis asmuo nenurodytas, taip pat nenurodyta kviečiamo asmens laikino apgyvendinimo vieta, giminystės ryšiai su Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės ar Šveicarijos piliečiu (b. l. 27–30).
Konsulato (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas siekdamas įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, 2020-01-20 raštu kreipėsi tarnybinės pagalbos – konsultacijos į Policijos departamentą. Policijos departamentas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad M. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-21 nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), Kauno miesto apylinkės teismo 2017-11-09 nutartimi nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis (vagystė), Marijampolės apylinkės teismo 2018-11-20 baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal BK 140 straipsnį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), konstatuodamas jog dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad toks pareiškėjos elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikalstamų veikų darymu, neigiamai apibūdina jos asmenybę ir rodo jos polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų bei ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir todėl, atsižvelgiant į M. A. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sistemiškumą bei vadovaujantis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo 13.1 papunkčiu, M. A. vertinama kaip kelianti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 31).
Ginčijamas 2020-01-31 sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Ši aplinkybė atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatytą atsisakymo išduoti vizą pagrindą. Ginčijamas sprendimas taip pat priimtas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys.
Teismas akcentuoja, kad ginčijamas Konsulato (duomenys neskelbtini) 2020-01-31 sprendimas yra pasirašytas. Tuo tarpu Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma, kuria prašymą pateikęs asmuo, šiuo atveju pareiškėja, informuojama apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą yra patvirtina Konsulato antspaudu. Pagal Vizų kodekso VI priede nustatytą formą matyti, jog šioje formoje atitinkamo asmens parašas dedamas tik tuo atveju, jeigu to reikalaujama pagal nacionalinius teisės aktus. Teismas pažymi, kad ginčą reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina pareigos pasirašyti Vizų kodekso VI priede nurodytą formą, kuriuo asmuo informuojamas apie atsisakymą išduoti vizą, todėl pareiškėjos argumentai, kad toks aktas nepasirašytas ir dėl to yra neteisėtas atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, pareiškėjos prašyme išduoti Šengeno vizą pateikti duomenys pagrindžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra prieštaringos, nepagrindžia tikrojo pareiškėjos buvimo tikslo, todėl laikytina, kad pareiškėjos pateikta informacija buvo nepatikima, o ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą pareiškėjui priimtas teisėtai bei pagrįstai.
Pareiškėja anketoje nurodžiusi, kad yra ištekėjusi bei pagrindinį kelionės į Lietuvą tikslą – šeimos ar draugų lankymą, nenurodė duomenų apie Lietuvoje gyvenančius sutuoktinį M. A., dukrą I. A. bei vaikaitę M. A.. Pareiškėja anketoje taip pat nenurodė kviečiančio asmens ir kviečiamojo laikino apgyvendinimo vietos, nors skunde teismui teigia, kad ketino vykti pas dukrą, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepagrindė ir neargumentavo aplinkybės, kodėl jai reikalingas toks ilgas – 2020-02-01 iki 2021-01-31 buvimo Lietuvoje laikotarpis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėja nurodė atvyksianti aplankyti šeimos ir draugų. Pareiškėja nedetalizavo savo buvimo Lietuvoje vietos bei sąlygų, nepateikė jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių, iš ko ji padengs kelionės ir pragyvenimo Lietuvoje išlaidas. Pareiškėja nepagrindė ir aplinkybės, kad, pasibaigus vizos galiojimo laikui, ji išvyks iš Lietuvos Respublikos, nepateikė atgalinio bilieto į (duomenys neskelbtini) ar kitų dokumentų, patvirtinančių išvykimą iš Lietuvos Respublikos.
Šiame kontekste pažymėtinas Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2013-12-19 priimtas prejudicinis sprendimas byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame Teisingumo Teismas, be kita ko, nurodė, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a) punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b) punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas). Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkte įtvirtinta, kad vizą išduoti atsisakoma, jeigu prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte (dabar 21 punktas) <...>.
Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo 13 punktas nustato, kad užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
BK 11 straipsnio 4 dalis nustato, kad apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Iš atsakovės atstovo pateiktos medžiagos (b. l. 31) matyti, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-09 nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, Kauno miesto apylinkės teismo 2017-11-09 nuosprendžiu nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis. BK 178 straipsnio 2 dalis nustato bausmę laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teismo vertinimu, pareiškėja už du kartus padarytus apysunkius nusikaltimus buvo nuteista teismų nuosprendžiais, tie nuosprendžiai įsiteisėję, todėl laikytina, jog ji pagrįstai vertinta kaip kelianti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.
Apibendrinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, pareiškėjai pateikus prieštaringus duomenis dėl buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, nepateikus konkrečių rašytinių įrodymų, jog pasibaigus vizai pareiškėja išvyks iš Lietuvos Respublikos, konsulinis pareigūnas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos pateikta informacija apie vykimo į Lietuvą tikslą ir sąlygas yra nepatikima, kad tikrieji pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai pareiškėja deklaravo. Todėl pagrįstai buvo surinkta papildoma informacija, tokia teisę konsuliniam pareigūnui numato ir Vizų išdavimo tvarkos aprašo 125.3 papunktis.
Konsulato (duomenys neskelbtini) konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjos pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teismo vertinimu, padarė tinkamai, t. y., prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjos su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino kartu su apie pareiškėją surinkta informacija. Ginčijamą sprendimą priėmusio konsulinio pareigūno abejonės dėl pareiškėjos buvimo tikslo ir sąlygų Lietuvoje, jos patikimumo buvo pagrįstos, nes iš Policijos departamento gauta informacija patvirtina, kad pareiškėja kelia grėsme viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodytu pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Konsulato (duomenys neskelbtini) 2020-01-17 sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Kadangi pareiškėjos ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Konsulatą (duomenys neskelbtini) išduoti vizą atvykti pareiškėjai į Lietuvos Respubliką. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.