- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- I-3186-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01381-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos konsulatui Sovetske, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Eglės Žulytės – Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. (M. A.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos konsulatui Sovetske, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja M. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2019 m. balandžio 5 d. skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konsulato Rusijos Federacijoje Sovetsko mieste (toliau – ir Konsulatas) 2019 m. kovo 28 d. sprendimą atsisakyti išduoti „nacionalinę vizą“ pareiškėjai (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1-3).
2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į Konsulatą, prašydama išduoti nacionalinę vizą.
2.2. Pareiškėja nurodo, kad vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus, nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 p.) arba yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.).
2.3. Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtina, kad ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga, kad jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
2.4. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jei užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.
3. Pareiškėja nurodo, kad Konsulato sprendime atsisakyti išduoti nacionalinę vizą kaip viena iš atsisakymo priežasčių nurodoma, jog viena arba daugiau valstybių-narių mano, kad pareiškėja kelia grėsmę visuomeninei tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, atitinkamai, pagal Reglamento (ES) Nr. 562/2006 straipsnio 2(19) nustatymus (Šengeno pasienio kodeksas), arba mano, kad pareiškėja kelia grėsmę vienos arba kelių šalių-narių tarptautiniams santykiams. Skundžiamame sprendime nėra pateikta jokių duomenų, kuriems esant galima daryti išvadą, kad pareiškėja negali gauti nacionalinės vizos. Atsakovė nurodo, kad akivaizdu, kad jokių įrodymų konsulatas nepateikė, todėl vizą atsisakyta išduoti tik pagal subjektyvią nagrinėjusių pareigūnų nuomonę. Pareiškėja mano, kad Konsulato pareigūnai piktnaudžiauja jiems suteikta diskrecijos teise.
4. Pareiškėja paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) metais yra sudariusi santuoką, kuri registruota dar Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) (Įrašo Nr. 166). Visą savo gyvenimą gyvena Lietuvos Respublikoje, gyvendama Lietuvoje susilaukė dukters (duomenys neskelbtini), kurios vardu turi Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto, kuriame iki šiol ir gyvena, todėl priimtas sprendimas yra visiškai nelogiškas, neteisingas.
II
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė, ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. (b. l. 19-24). Nurodo, kad pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių, ir atsiliepimą grindžia iš esmės šiais argumentais.
1. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja kreipėsi 2019 m. kovo 22 d. į Lietuvos Respublikos konsulatą Rusijos Federacijoje, Sovetsko mieste, ir pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą (o ne nacionalinę vizą, kaip nurodyta skunde teismui), kuriame, taip pat nurodyta: (i) Šeiminė padėtis - ištekėjusi (9 punktas), sutuoktinis M. A. yra ES pilietis (34-35 punktai); (ii) dabartinė profesinė veikla – nenurodyta (19 punktas); (iii) pagrindinis kelionės tikslas – šeimos ar draugų lankymas (21 punktas); (iv) kviečiančio asmens laikino apgyvendinimo vieta – nenurodyta (32 punktas); (v) numatoma atvykimo į Šengeno erdvę data – 2019 m. kovo 26 d. (29 punktas); (vi) numatoma išvykimo iš Šengeno erdvės data – 2020 m. kovo 25 d. (30 punktas); (vii) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia – nenurodyta (33 punktas).
2. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pateikė šiuos dokumentus: draudimo poliso kopiją, vyro Lietuvos Respublikos paso kopiją, santuokos liudijimo kopiją, pareiškėjos Rusijos Federacijos paso kopiją, pažymą iš banko, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (iki 2019 m. balandžio 5 d.) kopiją.
3. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad pokalbio su konsulu metu pareiškėja nurodė, kad ji turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir leidimo galiojimas baigiasi 2019 m. balandžio 5 d., todėl ji turėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, gauti vizą ir vėl įvažiuoti į Lietuvą, kad galėtų gauti naują leidimą gyventi Lietuvoje. Atsakovė paaiškino, kad pareiškėja jokių dokumentų apie tai, kad vykdomos procedūros dėl leidimo gyventi Lietuvoje konsului nepateikė.
4. Atsakovė nurodo, kad Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjos deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, 2019 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi tarnybinės pagalbos – konsultacijos į Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas. 2019 m. kovo 27 d. Policijos departamentas į konsulo kreipimąsi pateikė atsakymą, kad 2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėja nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2017 m. lapkričio 9 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėja nuteista pagal LR BK (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2018 m. lapkričio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėja nuteista pagal LR BK (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Konsulas, atsižvelgdamas į gautą informaciją, konstatavo, kad toks užsienietės elgesys, pasireiškiantis sistemingų nusikalstamų veikų darymu, neigiamai apibūdina jos asmenybę ir rodo jos polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų bei ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.5-V-758 patvirtinto aprašo „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei“ 12.1 punktu, M. A. laikoma kelianti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
5. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos konsulato Rusijos Federacijoje Sovetsko mieste konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, pokalbio metu gautą informaciją ir LR specialiųjų tarnybų duomenis, 2019 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Nr.(74.5.2.3)SD74-53 atsisakyti išduoti Šengeno vizą vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies vi punktu.
6. Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 6 str. 1 d. atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Užsienietis privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą pasienio kontrolės punkte (6 str. 2 d.). Kelionės dokumentas – tai užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 str. 10 d.). Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Užsienio reikalų ministras kartu su Vidaus reikalų ministru (6 str. 3 d.). Pagal to paties įstatymo 11 str. 1d. užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Viza - tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu (2 str. 33 d.). Įstatymas (12 str.) nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą, 2) nacionalinę vizą.
7. Atsakovė paaiškina, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; pagal 6 straipsnio 1 dalies e) punktą viena iš užsieniečių numatomo buvimo sąlygų valstybių narių teritorijoje – jie nelaikomi keliančiais grėsme nei vienos iš valstybių nariu viešajai tvarkai, vidaus saugumui.
8. Atsakovė pažymi, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas yra viena svarbiausių vizų politikos sričių ir nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Atsakovė pažymi, kad konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybės narėse, šeimyninės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto vi) papunktis nustato vieną iš atsisakymo išduoti vizą pagrindų-jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui.
9. Atsakovė akcentuoja, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr.5-V-758 patvirtintas Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas nustato informacijos vertinimo kriterijus. Aprašo 12 punktas nustato, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis apysunkiu nusikaltimu apibrėžia tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) nustato bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė daro išvadą, kad pareiškėja yra padariusi ne vieną apysunkį nusikaltimą.
10. Atsakovė informuoja, kad Lietuvos Respublikos konsulinis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę. Pagal šio įstatymo 23 str. konsulinis pareigūnas svarsto prašymus išduoti vizą ir priima sprendimus, konsulinis pareigūnas atsako už savo sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai (įstatymo 10 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, diplomatų teisinę padėtį. Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. apibrėžia pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus. Šiuose teisės aktuose konsulo pareigybę užimančiam asmeniui suteikiami įgalinimai atstovauti valstybei ir nustatyti išskirtinio asmeninio ir profesinio patikimumo reikalavimai. Tai lemia, kad šią pareigybę užimančiam asmeniui objektyviai keliami padidinti veiksmų teisėtumo, profesinio kompetentingumo, tarnybinės etikos reikalavimai.
11. Atsakovė remiasi ir 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) prejudiciniu sprendimu byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); (i) (ii) Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39 punktas); (iii)Vizų kodekso 4 straipsnio 1-4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio Kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatuose išvardytais pagrindais; Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios migracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių.
Atsiliepimas
12. Atsakovė, grįsdama atsiliepimą, remiasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, kuriuo patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės, kuriame nurodoma, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).
13. Atsakovė be kita ko remiasi ir cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, panašaus pobūdžio bylose ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartyje adm. byloje Nr.A-822-184/2014 išaiškino, kad vien pareiškėjo dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės; pasak Teismo, vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. Taip pat cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį adm. byloje Nr.A-822-73/2014, kurioje pažymėta, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje adm. byloje Nr.A-858-619/2014 pažymėjo, kad pareiškėjui tenka pareiga pateikti informaciją, kurios patikimumas būtų patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti tokias abejones.
Motyvuojamoji dalis
14. Atsakovė nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas; o pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 11 dalį - administracinis sprendimas - tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Vadovaujantis Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 1 straipsnio 1 dalies d papunkčiu, konsulinis pareigūnas - asmuo, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas, o viena iš konsulinių funkcijų - vizų ar atitinkamų dokumentų išdavimas asmenims, ketinantiems vykti į atstovaujamąją valstybę (Konvencijos 5 straipsnio d papunktis). Lietuvos Respublikos Konsulinio statuto 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia sąvoką konsulinis pareigūnas - tai diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatas, kuriam pavesta atlikti konsulines funkcijas. Konsulinis pareigūnas atsako už sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai (Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Konsulinis pareigūnas yra atsakingas už vizų ar joms prilyginamų dokumentų išdavimo teisėtumą, o jo sprendimas atsisakyti išduoti vizą ar jai prilyginamą dokumentą negali būti skundžiamas administracine tvarka (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-04-10 nutartyje adm.byloje Nr.A-140-602/2017 ir 2017-04-28 nutartyje adm.byloje Nr.eA-222-602/2017 pažymėjo, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija.
15. Atsakovė nurodo, kad iš jos atsiliepime nurodytų argumentų ir teisinio reglamentavimo, nustatančio Šengeno vizos išdavimą, darytina išvada, kad Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslo ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, be to, pareiškėja nuslėpė nuo konsulo aplinkybes, susijusias sujos teistumu, taigi ir grėsmės kėlimu viešajai tvarkai ar visuomenei, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą.
III
Teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi į administracinę bylą trečiuoju asmeniu įtraukė Policijos departamentą (toliau –ir Policijos departamentas), pateikusį 2019 m. kovo 28 d. išvadą apie pareiškėją, ir pasiūlė iki 2019 m. gegužės 14 d. pateikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą bei visą medžiagą (b. l. 34).
1. Policijos departamentas, nepraleisdamas termino, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir nurodo, kad skundas atmestinas dėl žemiau nurodytų motyvų (b. l. 45-56).
2. Policijos departamentas pažymi, kad vadovaujantis Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 125.3. papunkčiu, Lietuvos Respublikos vizų tarnybos, nagrinėdamos prašymus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo, konsultuojasi su Policijos departamentu – ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas pateikia informaciją dėl kitų atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindų, nurodytų Vizų kodekso 32 straipsnyje, ar atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, jeigu tokios informacijos turi. To paties aprašo 124 punkte nustatyta, kad konsultacijos dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo vykdomos per Nacionalinę vizų informacinę sistemą (toliau – N.VIS).
2.1. Policijos departamentas paaiškina, kad 2019 m. kovo 25 d. gavo Lietuvos Respublikos konsulato Rusijos Federacijoje, Sovetsko mieste, prašymą per N.VIS, dėl skubios konsultacijos sprendžiant, ar išduoti M. A. Šengeno vizą, kad pareiškėja galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką aplankyti šeimos ir draugų. Policijos departamentas patikrino informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (toliau – ĮKNR) ir nustatė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo nuteista už 2 apysunkius ir 3 nesunkius nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Policijos departamentas atsiliepime akcentuoja, kad bausmė už paskutinį nusikaltimą dar neatlikta, teistumas neišnykęs.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Policijos departamentas konkretizuoja, kad buvo nustatyta, kad pareiškėja buvo nuteista: 1) 2017 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už apysunkį nusikaltimą pagal LR BK (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dalį; 2) 2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už apysunkį nusikaltimą pagal LR BK (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dalį; 3) 2017 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už du nesunkius nusikaltimus pagal LR BK (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dalį; 4) 2018 m. lapkričio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu už nesunkų nusikaltimą pagal LR BK (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dalį. Policijos departamentas akcentuoja, kad visos pareiškėjos padarytos nusikalstamos veikos turi kvalifikuojančių požymių, kurie veiką apibūdina kaip pavojingesnę, sukelia sunkesnius teisinius padarinius, tuo pačiu apsunkindami ir pačios pareiškėjos teisinę padėtį.
2.3. Policijos departamentas, vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punkto 12.1. papunkčiu ir 13 punkto 13.1. papunkčiu įvertino, kad užsienio pilietės M. A. padarytų nusikaltimų visuma ir pakartotinumas nėra atsitiktinis reiškinys. Akivaizdus pareiškėjos polinkis nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, ignoruoti visuomenėje egzistuojančias moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstas bendrąsias elgesio taisykles, Policijos departamento nuomone, vertintinas kaip rizika ateities požiūriu, kad pareiškėja ir ateityje gali daryti naujus teisės pažeidimus. Dėl šių priežasčių, Policijos departamentas 2019 m. kovo 27 d. konsultacijos būdu per N.VIS įvertino pareiškėją keliančia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
2.4. Policijos departamentas akcentuoja, kad pagal atliktą faktinių aplinkybių vertinimą ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos konsulatas Rusijos Federacijoje kreipėsi įvertinti pareiškėjos asmenį, konstatuotina, kad pareiškėjos keliama grėsmė viešajai tvarkai yra reali ir akivaizdi laiko ir įrodymų pakankamumo atžvilgiu, susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu. Policijos departamento nuomone, Lietuvos Respublikos konsulato Rusijos Federacijoje 2019 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (74.5.2.3)SD74-53 „Atsisakyti išduoti Šengeno vizą“, priimtas Policijos departamento išvados pagrindu, t. y. atsisakymas išduoti pareiškėjai Šengeno vizą yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjos M. A. (M. A.) atstovas advokatas D. G. prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovės Ministerijos atstovas advokatas V. K. iš esmės rėmėsi atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. A. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sovetske sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjai (b. l. 5-6, 29-30, 31).
2. Konsulinis pareigūnas atsisakė pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, remdamasis Lietuvos Respublikos policijos departamento išvada, kurioje pareiškėja įvertinta keliančia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pabrėžtina, kad pareiškėja administracinės institucijos prašė išduoti būtent Šengeno vizą (b. l. 25-28), o ne nacionalinę vizą. Todėl pareiškėjos skundas teismui ta apimtimi, kurioje argumentai dėstomi dėl nacionalinės vizos, o ne dėl Šengeno vizos, nėra apskritai pagrįstas, nes administracinė institucija (Konsulatas) apskritai nesprendė dėl nacionalinės vizos išdavimo.
3. Šengeno vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas).
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Lietuvos Respublikos konsulinis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį konsulinis pareigūnas svarsto prašymus išduoti vizą ir priima sprendimus, konsulinis pareigūnas atsako už savo sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai (10 straipsnio 2 dalis).
4. Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. LVAT yra pažymėjęs, kad minėta nuostata reiškia tai, jog priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, tačiau nėra pateikiama išsami informacija apie nustatytas aplinkybes (LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis adm. byloje Nr. A-2613-822/2015, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. A-4046-756/2015). Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12) išaiškino, kad kompetentingos institucijos gali atsisakyti išduoti vizą tik tais atvejais, kai gali remtis vienu iš Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje išvardytų atsisakymo pagrindų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vizų kodekso nuostata, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad patį sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti, nes šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-421/2014, 2012 m. sausio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-35/2012 ir kt.).
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos skundo teiginius, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, ir todėl skundžiamas sprendimas, esą, pažeidžia pareiškėjos teises, yra priimtas pažeidžiant administracinės diskrecijos teisę, yra nelogiškas ir neteisingas. Pasak pareiškėjos, ji Konsulatui pateikė visus būtinus dokumentus ir duomenis, todėl jos prašymas išduoti Šengeno vizą turėjo būti tenkinamas. Teismas pabrėžia, kad vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą. Tik įvertinęs visumą faktinių aplinkybių kompetentingas subjektas priima atitinkamą sprendimą, o prašymą pateikusį asmenį informuoja naudodamas standartinę formą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išvardytų nuostatų, Konsulatui priimant ginčo sprendimą, buvo laikytasi tinkamai. Konsulatas atsižvelgė ir pagrindė (b. l. 29-30, 31), kad 2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėja nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2017 m. lapkričio 9 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėja nuteista pagal LR BK (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2018 m. lapkričio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėja nuteista pagal LR BK (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Konsulatas pagrindė, jog toks užsienietės elgesys, pasireiškiantis sistemingų nusikalstamų veikų darymu, neigiamai apibūdina jos asmenybę ir rodo jos polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų bei ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto aprašo „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei“ 12.1 punktu, M. A., pasak Konsulato, laikoma kelianti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, atsižvelgdamas į turimą informaciją apie aplinkybes, susijusias su pareiškėjos siekiu gauti Šengeno vizą, tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus duomenis ir pagrįstai pareiškėjai atsisakė išduoti Šengeno vizą.
5. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjos teiginiai, neva, apie netinkamą jos prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo svarstymą, laikytini nepagrįstais: pareiškėja prašė būtent Šengeno vizos (b. l. 25-28), todėl jai ir buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą. Jei pareiškėja siekia gauti nacionalinę vizą, tai ji turi kreiptis į atitinkamas Lietuvos Respublikos institucijas su prašymu išduoti būtent nacionalinę vizą.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Sovetske 2019 m. kovo 28 d. sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. A. (M. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.