Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus R. J. ir L. T. su visais jiems priklausančiais daiktais iš valstybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014-03-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu valstybė paveldėjo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė A. J., mirusiai (duomenys neskelbtini). VMI prie LR FM disponuoti valstybės vardu registruotu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), negali, nes bute gyvena L. T. kartu su broliu R. J.. Atsakovai ne kartą buvo raginti gražiuoju išsikelti iš valstybei priklausančio turto, tačiau į tokius raginimus jie nereagavo. 2014 m. balandžio 16 d. raštu atsakovai buvo oficialiai įspėti, jog neįvykdžius reikalavimo išsikelti iš valstybei nuosavybės teise priklausančio buto iki 2014-05-02, VMI prie LR FM bus priversta kreiptis į teismą. L. T. ir R. J. šio raginimo nevykdė. Atsakovų neteisėtas naudojimasis valstybei nuosavybės teise priklausančiu butu nepagrįstai riboja VMI prie LR FM teisę tinkamai naudoti gyvenamąją patalpą ir tuo pažeidžia valstybės, kaip buto savininkės teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį savo daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. LR CK 6.612 straipsnis numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys turi būti iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. VMI prie LR FM ir atsakovus nesieja sutartiniai santykiai, todėl savo turtines teises ieškovas gali ginti neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, o atsakovų iškeldinimas iš VMI prie LR FM priklausančio buto būtų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad valstybė paveldėjo A. J. ginčo butą ir skolas. Be to, teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos pagal AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno vandenys“ ieškinius dėl įsiskolinimų už paslaugas ginčo butui. Dėl to, kad atsakovai gyvena bute, ieškovas neturi galimybės disponuoti šiuo turtu, šitaip yra pažeidžiamos savininko teisės. Atlaisvinus butą, iškeldinus atsakovus, VMI prie FM turėtų galimybę skelbti aukcioną ir parduoti butą. Atsakovas R. J. apsigyveno bute kaip buto savininkės A. J. šeimos narys, o atsakovės L. T. apsigyvenimo bute teisinis pagrindas ieškovui nėra žinomas. Atsakovė L. T. yra mirusiosios buto savininkės A. J. duktė, tačiau atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra kitur. Ieškovo atstovui nėra žinoma, ar atsakovai turi kitą gyvenamąją patalpą, kurioje galėtų gyventi. Atsakovai ne kartą buvo raginti išsikelti iš buto. 2014-04-16 ieškovas siuntė atsakovams laišką dėl išsikėlimo iš buto ir raktų perdavimo, tačiau šis laiškas grįžo neįteiktas. 2014-06-05 ieškovo atstovas kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas nustatyti, kas faktiškai gyvena ginčo bute, ir policija buvo įpareigota pranešti, kad atsakovai išsikeltų iš buto, todėl ieškovas mano, kad atsakovai žinojo, kad turi atlaisvinti butą, dėl išsikėlimo tokiu būdu buvo įspėti tinkamai. Ginčo butą yra ketinama parduoti aukcione ir tai yra vienintelis galimas valstybės disponavimo tokio pobūdžio paveldėtu turtu būdas, dėl to yra būtina iškeldinti atsakovus. Perduoti buto savivaldybei neketinama, nes kartu su butu yra paveldėtos ir palikėjos skolos, kurias turės atlyginti Valstybinė mokesčių inspekcija .

Atsakovė L. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai ir broliui R. J. liko po mamos A. J. mirties. Kauno miesto 5-ajame notarų biure 2000-05-03 mama jiems buvo parašiusi testamentą. Atsakovė nurodė, kad ji pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai, jog ji neatsisakė palikimo ir nori pasirašyti buto nuomos sutartį, nes neturi kito gyvenamojo ploto, o brolis yra 50 proc. darbingas, neįgalus dėl akies. Nei ji, nei jos brolis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos laiško dėl išsikėlimo iš buto nėra gavę.

Atsakovas R. J. paaiškino, kad neturi kur išsikelti. Nurodė, kad ginčo bute apsigyveno 1968 m. kartu su tėvais ir visą gyvenimą čia pragyveno kaip tėvų šeimos narys. Nuo 2012 m. jis yra neįgalus, darbingumo lygis 50 proc., jo pajamos per mėnesį yra 96 Eur dydžio neįgaliojo pensija. Tvirtino, kad jis negavo iš ieškovo laiško dėl įspėjimo išsikelti iš buto.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas gina savo teises, remdamasis ir prievolinių teisių gynimo būdu (nurodo, kad atsakovai savavališkai, be nuomos sutarties užėmė gyvenamąją patalpą, todėl turėtų būti iškeldinti, remiantis CK 6.612 str.), ir daiktinių teisių gynimo būdu (nurodo, kad neteisėtas naudojimasis valstybei nuosavybės teise priklausančiu butu nepagrįstai riboja VMI prie LR FM teisę tinkamai naudoti gyvenamąją patalpą ir tuo pažeidžia valstybės kaip buto savininkės teises; remiasi CK 4.37str., 4.95 str., 4.98 str).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 1992-07-23 privatizavimo būdu buvo įgijusi A. J. (b.l. 35). A. J. nuosavybės teise valdė šį butą iki savo mirties 2011-05-31. Ginčo buto savininkei mirus, mirusiosios A. J. turtas paveldėjimo pagrindu perėjo Lietuvos Respublikai. 2014-03-21 valstybę atstovaujančiai institucijai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)paveldėjimo. 2014-04-04 buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į ginčo butą Nekilnojamojo turto registre (b.l. 4-5, 6-7). Iš įrašų Nekilnojamojo turto registre apie juridinius faktus matyti, kad nuo 2009-03-13 šiam butui yra įregistruota hipoteka bei nuo 2011-07-01 įregistruotas areštas (b.l. 5).

Gyventojų registro tarnybos informacija patvirtina, kad abu atsakovai yra mirusios buto savininkės A. J. vaikai (b.l. 31).

Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas R. J. nuo 1979-01-22 visą laiką gyveno šiuo adresu (b.l. 37). Byloje nėra duomenų, kad jis buvo išvykęs gyventi kitur, palikęs šią gyvenamąją patalpą. Atsakovas tvirtino, kad jis nuolat gyveno šiame bute nuo apsigyvenimo jame dienos, todėl sprendžiama, kad šiame bute jis gyveno ir tuo metu, kai 1992-07-23 jo motina A. J. įsigijo ginčo butą nuosavybės teise pagal Butų privatizavimo įstatymą. Atsakovo R. J. gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini) , jis gyvena ginčo bute nuolatinai. Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad atsakovui R. J. nuo 2014-11-25 iki 2015-11-24 yra nustatytas 50 proc. netektas darbingumo lygis (b.l. 22).

Iš Gyventojų registro duomenų taip pat yra matyti, kad atsakovė L. T. nuo 1996-12-17 yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 36). Atsakovės teigimu, faktiškai ji nuolatinai gyvena ginčo bute. Atsakovė nurodė, kad ji apsigyveno ginčo bute motinos A. J. kvietimu pablogėjus jos sveikatai. Atsakovės paaiškinimų ieškovas neneigė ir neginčijo, todėl teismas juos laiko pakankamais įrodymais faktinei aplinkybei dėl apsigyvenimo bute pagrindo.

1964m. Civilinio kodekso 324str. ( 1979m. galiojusi redakcija) nustatė, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, įgyja tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pilnamečiai nuomininko šeimos nariai solidariai su juo atsako turtu pagal prievoles, kylančias iš tos sutarties. Prie nuomininko šeimos narių priskiriami nuomininko sutuoktinis, jų vaikai (jų tarpe ir įvaikiai) ir tėvai (įtėviai). <...> Jeigu šiame straipsnyje nurodyti piliečiai nustoja buvę nuomininko šeimos nariai, bet toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, jie turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji turėjo lygias teises pirkti butą ir tapti buto savininkais (bendrasavininkiais). Atsakovas R. J., būdamas nuomininkės A. J. šeimos nariu, taip pat turėjo galimybę tapti buto savininku (bendrasavininku), tačiau šios teisės neįgyvendino. Ją įgyvendino jo motina A. J..