Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1775-779/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-07
Bylos Nr.: e2A-1775-779/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33962-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Staknienė
Atsakovas: MB „Didelė olandų šeima“
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1775-779/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33962-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo MB „Didelė olandų šeima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui MB „Didelė olandų šeima“ dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą apmokėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 165,77 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pradėjus vykdyti neeksploatuojamos transporto priemonės, neturinčio savininkų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, 2019 m. rugpjūčio 1 d. automobilis buvo išvežtas iš bendrojo naudojimo vietos (duomenys neskelbtini) į ieškovui priklausančią aikštelę. Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą ir siuntė raštus dėl pasirūpinimo automobiliu, bet atsakovas į juos nereagavo. 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovo vadovas pateikė prašymą dėl automobilio jam grąžinimo, todėl automobilis tą pačią dieną jam buvo grąžintas. Ieškovas pateikė atsakovui apmokėti sąskaitą: 44,77 Eur už transporto priemonės nuvežimą į aikštelę ir 121,00 Eur už antstolės suteiktą faktinių aplinkybių konstatavimą.

Šalies argumentai

3. Ieškovo teigimu, atsakovo prievolė apmokėti šias išlaidas atsirado remiantis 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinamo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 34 punktu, 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 1425/19 „Dėl neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo“ 10, 15, 24 punktais.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog nėra aišku, kokiu pagrindu pareikštas ieškinys. Pateikti įrodymai ir ieškinyje nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog automobilis buvo nevežtas teisėtai, dėl ko ieškovas neturi teisės reikalauti išlaidų atlyginimo.

5. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog buvo pradėjęs kokią nors turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą ir, kad buvo pagrindas šiai procedūrai pradėti. Pagal ieškovo nurodytus teisės aktus transporto priemonės nuvežimas organizuojamas, kai vykdoma administracinio nusižengimo teisena dėl neeksploatuojamos transporto priemonės laikymo bendrojo naudojimo teritorijoje ir yra nustatyta, jog transporto priemonė neturi savininko ar jo nepavysta nustatyti; transporto priemonės negalima identifikuoti; transporto priemonės savininkas ja atsikratė ir neketina įgyvendinti savo turtinių teisių; transporto priemonės pripažinti atlieka. Byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovas informavo visuomenę apie ketinimą perimti transporto priemonę. Automobilis nebuvo bešeimininkiu ir ieškovas žinojo savininką. Automobilis buvo remontuojamas ir nutempimo metu buvo pardavinėjamas. Atsakovas nėra gavęs jokių ieškovo pranešimų. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, jeigu automobilis išvežamas, kai jis trukdo valymui ir tvarkymui, gelbėjimo darbams, rengiamam oficialiam vizitui, priverstinio nuvežimo išlaidas savininkas neturi atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo MB „Didelė olandų šeima“ 165,77 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai.

7. Sprendimu nustatė, kad ieškovas, turėdamas informaciją ir gavęs papildomus pranešimus apie be priežiūros paliktą neeksploatuojamą automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ėmėsi protingų veiksmų pagal Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 yra patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau - Taisyklės) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1425/19 patvirtintą „Neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašą“ (toliau – Aprašas). Ieškovas 3 kartus vyko į vietą apžiūrėti automobilį ir paliko ant jo stiklo pranešimus; parengė 5 informacinius raštus atsakovui dėl automobilio; apie ketinimą automobilį išvežti ir pradėti bešeimininkio turto pripažinimo procedūras informavo viešai.

8. Teismas vertino, kad automobilio ilgas stovėjimas toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini), jo nuleisti ratai, stipriai aprūdiję stabdžių diskai leidžia daryti išvadą, jog automobilis ilgą laiką stovėjo toje pačioje vietoje, buvo neeksploatuojamas.

9. Nurodė, jog joks teisės aktas nenustato konkretaus dienų skaičiaus, kiek automobilis gali būti paliktas stovėjimui nedraudžiamuose eismui skirtose viešose vietose, bet pareiga rūpintis savo turtu kyla iš nuosavybės teisės, t. y. nuosavybės teisė suteikia jos turėtojui ne tik teises, bet ir pareigas, susijusias su šio turto priežiūra. Automobilis, kuris yra įregistruotas viešajame registre, yra skirtas dalyvauti eisme. Tuo atveju, jeigu automobilis sugenda ar tampa nereikalingas, protingas ir apdairus jo savininkas turi imtis veiksmų jį suremontuoti, utilizuoti, perleisti nuosavybės teisę kitam asmeniui, kuris tinkamai įgyvendins nuosavybės teises arba jį laikyti privačiose vietose. Tuo pačiu ir viešos gatvės, yra skirtos eismui ir laikinam automobilių parkavimui, bet nėra skirtos neeksploatuojamų, sugedusių ir nevažiuojančių automobilių ilgalaikiam laikymui juose.

10. Teismas darė išvadą, jog ieškovui turint duomenų ir užfiksavus, jog automobilis nuo 2018 m. liepos 2 d. stovi Smuglevičiaus g. 1, Vilniuje, neprižiūrimas, su nuleistais ratais, vėliau 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2019 m. liepos 8 d. užfiksavus, jog jo buvimo vieta ir būklė nepasikeitė, gavus papildomus pranešimus apie neeksploatuojamą automobilį, palikus pranešimus ant automobilio lango, parengus ir išsiuntus raštus savininkui, pranešus viešai, ir nesulaukus jokio atsakovo, kaip automobilio savininko, reakcijos į tai, kilo pagrindas spręsti, jog automobilis laikytinas bešeimininkiu ir imtis veiksmų automobilio nugabenimui saugoti į aikštelę ir pradėti šios turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą.

11. Teismas sprendė, jog ieškovo surašytas 2019 m. rugpjūčio 1 d. Neeksploatuojamos transporto priemonės nuvežimo iš bendrojo naudojimo vietos aktas, kurio pagrindu buvo išvežtas automobilis iš (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Kadangi ieškovas dėl automobilio nuvežimo ir antstolio šios faktinės aplinkybės konstatavimo patyrė 165,77 Eur išlaidas ir šios išlaidos susidarė dėl atsakovo automobilio netinkamos priežiūros, nereagavimo į ieškovo pranešimus pasirūpinti automobiliu, išlaidas priteisė iš atsakovo ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo itin atidžiai iš išsamiai ištirti automobilio nuvežimo teisėtumo pagrindą ir tik tuomet spręsti, ar ieškovo reikalavimas dėl išlaidų priteisimo yra teisėtas. Teismas to nepadarė. Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo itin paviršutiniškai, neišsamiai ir formaliai, netinkamai taikydamas ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas.

13.2. Teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad dėl atsakovui priklausiusio automobilio galėjo būti apskritai inicijuojama daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Teismas tokią išvadą padarė, pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas šioje byloje aiškiai ir konkrečiai privalėjo nurodyti, kodėl atsakovui priklausęs automobilis galėjo būti laikomas bešeimininkiu ir kaip tai buvo susiję su ieškovo teise priverstinai nuvežti automobilį – ne grįsti sprendimą bendro pobūdžio pasvarstymais. Pirmosios instancijos teismas apskritai iš esmės nenagrinėjo, ar atsakovui priklausęs automobilis galėjo būti laikomas bešeimininkiu ar kad buvo galima daryti bent prielaidą dėl to. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Šiuo ginčo atveju nebuvo nei vienos iš šių sąlygų, kurios pagrindu ieškovas būtų galėjęs padaryti bet prielaidą, kad atsakovui priklausęs automobilis yra bešeimininkis: automobilis turėjo savininką, ant jo buvo uždėti valstybiniai numeriai, ieškovas žinojo jo savininką ir nebuvo sąlygų padaryti išvadą, kad automobilis savininko neturi. Todėl pirmosios instancijos netinkamai aiškino CK 4.57 straipsnio 1 dalį, iš esmės pripažindamas, kad bešeimininkio daikto statusą nulemia tai, kad ieškovas siuntė tam tikrus pranešimus.

13.3. Vien konkretaus daikto nenaudojimas nereiškia, kad tas daiktas neturi šeimininko ir gali būti pripažintas bešeimininkiu. Jeigu savininkas neprarado daikto valdymo - daiktas bet kokiu atveju negali būti laikomas ir pripažįstamas bešeimininkiu. Šiuo ginčo atveju atsakovas automobilio valdymo nebuvo praradęs ir automobiliu rūpinosi: automobilis buvo užrakintas, į jį nepateko jokie pašaliniai asmenys, jis nebuvo kaip nors apgadintas ar nuniokotas - tą patvirtino ir pats ieškovas raštu atsakovui. Automobilis toje vietoje buvo pastatytas todėl, kad atsakovo direktorius A. B. gyveno nuomojamame bute adresu P. Smuglevičiaus 6 – 46, Vilnius. Taigi, atsakovas nuolat stebėjo automobilį. Pastebėjęs, kad padangos nuleistos – tuo pasirūpino: vieną ratą pakeitė, kitą padangą pripūtė – atsakovas pateikė teismui tai patvirtinančias nuotraukas, bet teismas šių įrodymų net nevertino. Be to, atsakovas inicijavo automobilio pardavimą dar prieš automobilį priverstinai nuvežant - vėliau automobilis ir buvo parduotas. Be to, tai, kad automobilis buvo priverstinai nuvežtas atsakovas sužinojo tą pačią dieną ir automobilį atsiėmė vos po kelių dienų, iš kurių dvi buvo nedarbo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, taip pat Neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1425/19, bet tas taisykles visiškai netinkamai aiškino ir jų nesiejo su faktinėmis bylos aplinkybėmis, taip pat nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų aišku, ar ieškovas tikrai tiksliai laikėsi turto pripažinimo procedūros, o svarbiausia - ar tą procedūrą apskritai buvo pradėjęs, ar privalomai surašė privalomus surašyti dokumentus. Būtent dėl šių aspektų atsakovo atstovas ir kėlė klausimus teismo posėdžiuose, bet pirmosios instancijos teismas tai ignoravo.

13.5. Pagal Neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1425/19, 8 punktą transporto priemonės priverstinis nuvežimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu jau yra inicijuota turto pripažinimo procedūra. Be to, prieš šią procedūrą privalo būti atlikti veiksmai, kurie nurodyti aprašo 20, 21 ir 22 punktuose. Taigi, ieškovas, norėdamas priverstinai nuvežti atsakovui priklausiusį automobilį, privalėjo: 1) užpildyti savivaldybės administracijos žinion perimtinų neeksploatuojamų transporto priemonių sąrašą; 2) užregistruoti neeksploatuojamų transporto priemonių sąraše nurodytas transporto priemones nebalansinėje apskaitoje; ir 3) apskaityti savivaldybės žinion perimtas transporto priemones. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad visus šiuos veiksmus dėl atsakovui priklausiusio automobilio atliko dar prieš automobilio priverstinį nuvežimą ir teismas šių aplinkybių visiškai netyrė ir to privalomai nenustatė, nors atsakovo atstovas teismo posėdžiuose uždavė klausimus ieškovo atstovei ar šie veiksmai buvo atlikti, o atstovė į šiuos klausimus konkrečiai neatsakė.

13.6. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Pastebėjo, kad net ir prieš priverstinai nuvežant automobilį, ieškovas nesurašė jokio automobilio perėmimo dokumento, t. y. būtent turto apskaitos dokumento – transporto priemonės nuvežimo aktas nėra turto apskaitos dokumentas. Be to, iš byloje esančių duomenų apskritai nėra aišku, kaip konkrečiai ieškovas pradėjo turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, kokie administraciniai aktai dėl to buvo surašyti. Darytina išvada, kad ieškovas apskritai dar net nebuvo pradėjęs atsakovui priklausiusio automobilio pripažinimo bešeimininkiu procedūros.

Atsiliepimas

14. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Ieškovas (toliau – ir Administracija) visiškai nesutinka su apelianto pozicija, kad neva pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neišsamiai. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir itin išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių pateiktus argumentus bei byloje buvusius įrodymus.

14.2. Apeliantas nekart nesureagavo nei į vieną iš aukščiau minėtų raštų – automobiliu nebuvo pasirūpinta. Pažymėjo, kad pirmas pranešimas buvo siųstas 2018 m. liepos 31 d. (Nr. 51-64818/18(1.1.50-SM4)), o paskutinis 2019 m. birželio 13 d. (Nr. A51-55452/19(1.1.50-SM4) ir A51-55453/19(1.1.50-SM4)). Administracija dėjo maksimalias pastangas siekdama, kad automobilio savininkas būtų informuotas ir paragintas pasirūpinti savo transporto priemone. Kadangi automobilis buvo išvežtas 2019 m. rugpjūčio 1 d., mano, kad apeliantas turėjo pakankamai daug laiko pasirūpinti jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, tačiau to nepadarė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis nustato reikalavimus transporto priemonių savininkams ir valdytojams; tarp reikalavimų yra įtvirtinta ir pareiga rūpintis bei atsakyti už asmeniui nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis). Taigi, užfiksuotos aplinkybės, kad automobilio savininkas taip ilgai nepasirūpino automobiliu, leido preziumuoti, kad galimai automobilio savininkas atsikratė automobiliu ir neketina įgyvendinti savo turtinių teisių į jį.

14.3. Apeliantas klaidingai traktuoja neeksploatuojamos transporto priemonės nuvežimą inicijavus bešeimininkio daikto pripažinimo procedūrą ir daikto pripažinimą bešeimininkiu (šios civilinės bylos kontekste - transporto priemonė pripažįstama bešeimininke). Atkreipė dėmesį į kelis aspektus. Administracija prieš nuveždama automobilį atliko įvairius veiksmus, t. y. siuntė raštus automobilio savininkui, paliko informacinį raštelį ant automobilio priekinio stiklo, publikavo pranešimus (tiek www.vilnius.lt internetiniame tinklalapyje, tiek ir seniūnijos Facebook paskyroje). Taigi, Administracija dėjo maksimalias pastangas, siekdama atkreipti savininko dėmesį ir paskatinti jį pasirūpinti automobiliu. Tačiau savininkas to nepadarė.

14.4. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 534 straipsniu pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti valstybės arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui. Taigi, Administracija pradėjo automobilio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Tam, kad automobilis būtų pripažintas ir taptų bešeimininkiu, būtina su pareiškimu kreiptis į teismą. Tačiau tam, kad būtų galima teikti tokį pareiškimą, yra būtina, be kita ko, atlikti kitus veiksmus; taip pat turi būti įgyvendinti kiti teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, pavyzdžiui, daiktas turi išbūti savivaldybės apskaitoje minimalų vienerių metų terminą; taip pat turi būti įvykdytos kitos procedūros. Akivaizdu, kad automobilio pripažinimo bešeimininkiu turto procedūros inicijavimas nėra tapatus automobilio pripažinimui bešeimininkiu. Tinkamai neužbaigus (nebetęsiant) automobilio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrų ir nesikreipiant su pareiškimu į teismą, automobilis negali tiesiog būti pripažintas bešeimininkiu. Taigi, apelianto teiginys, jog automobilis negalėjo būti bešeimininkis, vien tik dėl tos aplinkybės, kad ant automobilio „buvo uždėti valstybiniai numeriai“ neturi reikšmės.

14.5. Byloje pateikti įrodymai ne tik patvirtina ieškovo teiginius, kad automobiliu buvo nesirūpinama ir jis buvo neeksploatuojamas, bet tuo pačius ir paneigia apelianto teiginius, jog neva automobilis prižiūrimas. Teismas įsigilino ir atidžiai įvertino, koks visgi buvo automobilio stovis prieš pat jį nuvežant.

14.6. Remiantis Aprašo 13 punktu, prieš nuvežant neeksploatuojamą transporto priemonę į saugojimo vietą, transporto priemonės nuvežimo procedūrą organizuojantis (nuvežant transporto priemonę dalyvaujantis) savivaldybės administracijos pareigūnas užpildo Aprašo 1 priede nustatytos formos Neeksploatuojamos transporto priemonės nuvežimo iš bendrojo naudojimo vietos aktą. Akcentavo, kad šis Neeksploatuojamos transporto priemonės nuvežimo iš bendrojo naudojimo vietos aktas buvo pateiktas į šią civilinę bylą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. Neeksploatuojamos transporto priemonės nuvežimo iš bendrojo naudojimo vietos aktas Nr. A32-3068/19(2.1.15-SM4)). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis aktas – pagrįstas ir teisėtas.

14.7. Apeliantas šiuo atveju painioja ir klaidingai traktuoja neeksploatuojamos transporto priemonės nuvežimą inicijavus bešeimininkio daikto pripažinimo procedūrą ir daikto pripažinimą bešeimininkiu. Tai, kad Administracija nuvežė automobilį, inicijavusi bešeimininkio turto pripažinimo procedūrą, nereiškia, kad Administracija savavališkai pripažino daiktą bešeimininkiu. Tokią išimtinę teisę (pripažinti daiktą bešeimininkiu) turi tik teismas. Šios civilinės bylos nagrinėjimo kontekste automobilio įtraukimo į apskaitą faktas ir tai patvirtinantis įrodymas nebuvo aktualūs, kadangi automobilį atsiėmus, Administracija nutraukė automobilio pripažinimo bešeimininkiu procedūrą; taigi, nebebuvo poreikio identifikuoti minimalaus vienerių metų termino skaičiavimo pradžią.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už transporto priemonės nuvežimą atlyginimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu iki 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosavybės teise priklausė atsakovui MB „Didelė olandų šeima“.

18. 2018 m. liepos 2 d. ieškovo buvo užfiksuota, jog transporto priemonė stovi (duomenys neskelbtini), ir už transporto priemonės valytuvų paliktas pranešimas ja pasirūpinti. 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovo buvo užfiksuota, jog transporto priemonė stovi (duomenys neskelbtini) ir nuo pirmo fiksavimo jos stovėjimo vieta nepasikeitė. 2019 m. liepos 8 d. ieškovo buvo užfiksuota, jog transporto priemonė stovi Smuglevičiaus g. 1, Vilniuje, ir ant jos stiklo buvo užklijuotas pranešimas dėl gręsiančio priverstinio nuvežimo ir nustatyta, kad transporto priemonės buvimo vieta nepasikeitė nuo pirmo fiksavimo.

19. 2019 m. liepos 3 d. ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje www.vilnius.lt paskelbė apie vykdomas automobilių pripažinimo bešeimininkiais procedūras ir transporto priemonės SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patraukimą. Informacija apie neeksploatuojamų automobilių prevenciją buvo 2019 m. liepos 4 d. paskelta ir Verkių seniūnijos „Facebook“ profilyje.

20. 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. 51-64818/18(1.1.50-SM4, 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. A51-76338/18(1.1.50-SM4), 2018 m. spalio 18 d. raštais Nr. A51-89879/18(1.1.50-SM4) ir A51-89880/18(1.1.50-SM4)), 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. A51-40570/19(1.1.50-SM4), 2019 m. birželio 13 d. raštais Nr. A51-55452/19(1.1.50-SM4) ir A51-55453/19(1.1.50-SM4) Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d. buvo užfiksuota, jog atsakovui priklausanti (valdoma) transporto priemonė SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), laikoma neeksploatuojama ir (ar) palikta be priežiūros; pareikalavo raštuose nurodytais terminais imtis priemonių ja pasirūpinti; pakvietė atsakovą nurodytu laiku atvykti pas tyrimą atliekantį pareigūną administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Duomenų, kad atsakovas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. būtų atlikęs nurodytuose atsakovo raštuose nurodytus veiksmus, byloje nėra (CPK 178 str.).

21. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Neeksploatuojamos transporto priemonės nuvežimo iš bendrojo naudojimo vietos akto pagrindu transporto priemonė buvo nuvežta iš (duomenys neskelbtini), į ieškovo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini).

22. 2019 m. rugpjūčio 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 11-19-188 antstolė užfiksavo faktines aplinkybes, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11:35 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo neeksploatuojama transporto priemonė SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nugabenta į Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausančią stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 1 d. antstolė išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2019-1273 121 Eur sumai už atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą.

Žemesnės instancijos teismas

23. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymu atsakovas kreipėsi į ieškovą, kuriuo prašė grąžinti transporto priemonę.

24. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius surašė Nuvežtos neeksploatuojamos transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) akte Nr. A32-3139/19, kuriame nurodė, kad transporto priemonė SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta atsakovui.

25. 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovas atsakovo MB „Didelė Olandų šeima“ direktoriui A. B. elektroniniu paštu išsiuntė apmokėjimui 2019 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės Apskaitos skyriaus Administracijos apskaitos poskyrio išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija VMS_AD_EUR, Nr. 1026482, Nr. A720-89/19(2.2.7.102-FN4) 165,77 Eur sumai, kurią sudarė 44,77 Eur suma už UAB „Atn Bus Rent“ paslaugą - transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę pagal 2019 m. gegužės 30 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. A64-183/19 ir 121 Eur už antstolės I. B. suteiktą faktinių aplinkybių konstatavimo nuvežant automobilį paslaugą. Duomenų, kad nurodytą sumą atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui, byloje nėra (CPK 178 str.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, kadangi teismas nenustatė transporto priemonės nuvežimo teisinio pagrindo, nepagrįstai transporto priemonės atžvilgiu taikė teisės normas, susijusias su bešeimininkiu turtu.

27. Nustatyta, kad ieškovo raštų, skirtų atsakovui, surašymo metu galiojusioje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Būtent šia teisės norma ieškovas rėmėsi 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. 51-64818/18(1.1.50-SM4, 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. A51-76338/18(1.1.50-SM4), 2018 m. spalio 18 d. raštais Nr. A51-89879/18(1.1.50-SM4) ir A51-89880/18(1.1.50-SM4)), 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. A51-40570/19(1.1.50-SM4), 2019 m. birželio 13 d. raštais Nr. A51-55452/19(1.1.50-SM4) ir A51-55453/19(1.1.50-SM4), ragindamas atsakovą pasirūpinti transporto priemone. Analogiška teisės norma įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje.

28. Ieškovas, atlikdamas veiksmus atsakovo transporto priemonės atžvilgiu, rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime ieškovo veiksmų teisėtumą nuvežant saugoti atsakovo transporto priemonę grindė Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1425/19 patvirtintu „Neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas).

29. Aprašo 1 punkte nurodyta, kad Aprašo paskirtis – sudaryti sąlygas veiksmingai pašalinti iš bendrojo naudojimo vietų neeksploatuojamas, paliktas be priežiūros transporto priemones (toliau – neeksploatuojamos transporto priemonės; transporto priemonės), kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) ir dėl to visuomenės interesai negali būti apginti taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintas valstybės prievartos priemones.

30. Neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimą inicijuoja Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius (toliau – Viešosios tvarkos skyrius), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka vykdantis administracinių nusižengimų teiseną dėl neeksploatuojamų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose (Aprašo 5 p.).

31. Pagal Aprašo 8 punktą, neeksploatuojama transporto priemonė (išskyrus atliekomis pripažintas transporto priemones) gali būti nuvežama tik nustatyta tvarka inicijavus jos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. Remiantis Aprašo 18 punktu, neeksploatuojamų transporto priemonių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros vykdomos laikantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), įtvirtintų reikalavimų.

32. Vadovaujantis Taisyklių redakcijos, galiojusios ginčo veiksmų atlikimo metu, 23 punktu, specialios paskirties objektus į apskaitą įtraukia valstybės ar savivaldybės institucija, kurią tai padaryti įpareigoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta, kuri institucija privalo įtraukti į apskaitą atitinkamus specialios paskirties objektus, juos į apskaitą privalo įtraukti ta valstybės ar savivaldybės institucija, kurios reguliavimo sričiai priklauso atitinkamų specialios paskirties objektų valdymas, kontrolė ar disponavimas jais. Valstybės ar savivaldybės institucija, įtraukusi specialios paskirties objektą į apskaitą, turi teisę sudaryti atitinkamas sutartis su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis dėl specialios paskirties objekto priežiūros, saugojimo ir naudojimo. Valstybės institucija, įtraukusi specialios paskirties objektą į apskaitą, apmoka šio objekto priežiūros, saugojimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

33. Vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, pareigūnas, nuvykęs į turto buvimo vietą, turi jį apžiūrėti, nustatyti, ar tuo turtu naudojamasi. Apklausus turto naudotojus (jeigu jie yra), būtina sužinoti, ar yra išlikę su turtu susiję dokumentai, ar žinomi buvę turto savininkai, ir nustatyti, ar turtas bus tinkamas parduoti, ar nepraras savo vertės ir kokybės, kol bus saugomas įstatymo nustatytą laiką.

34. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš atliekant transporto priemonės nuvežimą, ieškovo pareigūnai 2018 m. liepos 2 d., 2018 m. rugsėjo 7 d., 2019 m. liepos 8 d. buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), ir užfiksavo, jog transporto priemonė stovi (duomenys neskelbtini) ir nuo jos pirmo fiksavimo stovėjimo vieta nepasikeitė, užklijavo pranešimą dėl gręsiančio priverstinio nuvežimo. Atsakovas neatsiliepė į jo registruotu buveinės adresu siųstus Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2018 m. liepos 31 d. raštą Nr. 51-64818/18(1.1.50-SM4, 2018 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. A51-76338/18(1.1.50-SM4), 2018 m. spalio 18 d. raštus Nr. A51-89879/18(1.1.50-SM4) ir A51-89880/18(1.1.50-SM4)), 2019 m. gegužės 3 d. raštą Nr. A51-40570/19(1.1.50-SM4), 2019 m. birželio 13 d. raštus Nr. A51-55452/19(1.1.50-SM4) ir A51-55453/19(1.1.50-SM4).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys apie atsakovo elgesį, nereaguojant į ieškovo raštus ir pranešimus, į transporto priemonės buvimo vietos nepasikeitimą daugiau nei 1 metus (nuo pirmo situacijos užfiksavimo 2018 m. liepos 2 d. iki situacijos užfiksavimo 2019 m. liepos 8 d.), ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad transporto priemonė yra neeksploatuojama, ja nesirūpinama, viešame registre transporto priemonės savininku nurodytas asmuo (t. y. atsakovas) neįgyvendina ir neketina įgyvendinti savo teisių ir pareigų transporto priemonės atžvilgiu.

36. Pagal Aprašo 9 punktą, prieš nuvežant neeksploatuojamas transporto priemones iš bendrojo naudojimo vietų, Viešosios tvarkos skyrius informuoja visuomenę apie ketinimą perimti transporto priemonę Savivaldybės žinion (nuvežti iš bendrojo naudojimo vietos) ir kviečia atsiliepti transporto priemonės savininką ar kitus turtinių teisių į transporto priemonę turinčius asmenis šiai būdais: paskelbdamas informaciją atitinkamos seniūnijos informaciniame stende; palikdamas ant transporto priemonės priekinio stiklo ar kitoje gerai matomoje vietoje informacinį pranešimą; publikuodamas informaciją Savivaldybės interneto svetainėje ir (arba) visuomenės informavimo priemonėse.

37. Iš bylos duomenų matyti, kad iki ginčo veiksmų atlikimo ieškovas pagal Aprašo 9 punkto reikalavimus paskelbė informaciją apie ketinimą transporto priemonę pripažinti bešeimininkiu turtu bei inicijavo transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. liepos 3 d. ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje www.vilnius.lt paskelbtas pranešimas apie vykdomas automobilių pripažinimo bešeimininkiais procedūras ir transporto priemonės SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patraukimą. Informacija apie neeksploatuojamų automobilių prevenciją buvo 2019 m. liepos 4 d. paskelbta ir Verkių seniūnijos „Facebook“ profilyje.

38. Aprašo 20 punkte nurodyta, kad prieš inicijuodamas neeksploatuojamų transporto priemonių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, atsakingas Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas užpildo Aprašo 2 priede nustatytos formos Savivaldybės administracijos žinion perimtinų neeksploatuojamų transporto priemonių sąrašą. Pagal 21 punktą Viešosios tvarkos skyrius, pateikia Turto departamentui neeksploatuojamų transporto priemonių sąrašo duomenis bei prašo Finansų ir strateginio planavimo departamentą užregistruoti į šį įtrauktas transporto priemones nebalansinėje apskaitoje. Vadovaujantis Aprašo 22 punktu, turto departamentas apskaito Savivaldybės administracijos žinion perimtas neeksploatuojamas transporto priemones ir vykdo tolesnes Savivaldybės administracijos žinion perimtų transporto priemonių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras.

39. Atsakovas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas atliko Aprašo 20-22 punktuose nurodytas procedūras, dėl ko, atsakovo manymu, transporto priemonės nuvežimas buvo atliktas nesilaikant Apraše nurodytos tvarkos, taigi, neteisėtai.

40. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nurodytus atsakovo teiginius, kadangi juos paneigia byloje esantys duomenys. Iš ieškovo pateiktos nuorodos į Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapį (https://vilnius.lt/lt/saugus-miestas/priverstinai-nuvezamu-beseimininkiu-transporto-priemoniu-sarasas-2/ ) matyti, kad transporto priemonė buvo įtraukta į Savivaldybės administracijos žinion perimtinų neeksploatuojamų transporto priemonių sąrašą. Sąrašas atitinka Aprašo 2 priede pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žinion perimtinų neeksploatuojamų transporto priemonių sąrašo pavyzdį.

41. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Turto departamentas įtraukė į apskaitą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žinion perimtą transporto priemonę. Vis dėlto, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad tokiu būdu buvo pažeistas Aprašo 22 punktas.

42. Kaip matyti iš Aprašo 22 punkto turinio, šiame punkte nėra nurodytas terminas, per kurį transporto priemonė, kuriai savivaldybė taiko pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, turi būti įtraukta į savivaldybės apskaitą. Nesant tokio termino, nėra pagrindo išvadai, kad minėto veiksmo ieškovas neatliko laiku ir tokiu būdu pažeidė teisės aktuose nurodytus terminus.

43. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas net nebuvo baigęs visų transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrų (į kurias patenka ir transporto priemonės įtraukimas į apskaitą), kadangi 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymu atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas grąžinti transporto priemonę ir ieškovas privalėjo šią procedūrą, jos nebaigęs, nutraukti. Pagal Aprašo 24 punktą, jeigu neeksploatuojamos transporto priemonės saugojimo metu (iki kreipimosi į teismą arba teismo posėdžio metu) atsirado jos savininkas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka pateikia tai patvirtinančius dokumentus, transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra nutraukiama, o transporto priemonė grąžinama savininkui.

44. Atsakovo teigimu, ieškovas transporto priemonės atžvilgiu nepagrįstai taikė pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, nors transporto priemonės šeimininkas buvo aiškus, nebuvo kliūčių jį surasti; toks ieškovo veikimas neatitiko CK 4.57 straipsnio 1 dalies reikalavimų, reglamentuojančių turto pripažinimą bešeimininkiu.

45. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį, bešeimininkiu daiktas pripažįstamas teismo sprendimu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepagrįstai tapatina neeksploatuojamos transporto priemonės nuvežimą savivaldybei inicijavus bešeimininkio daikto pripažinimo procedūrą ir daikto pripažinimą bešeimininkiu CK 4.57 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, nustatęs, kad transporto priemonė yra neeksploatuojama, ja savininkas nesirūpina, inicijavo transporto priemonės bešeimininkiu turtu procedūrą, kuri susideda iš ieškovo veiksmų, susijusių su faktinių aplinkybių surinkimu, informavimu apie procedūros pradėjimą, atitinkamų dokumentų užpildymu ir kreipimusi į teismą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu.

47. Kaip nustatyta byloje, ieškovo veiksmai atitiko Taisyklėse ir Apraše nurodytus reikalavimus, kurie atliekami inicijuojant transporto priemonės pripažinimą bešeimininkiu turtu. Atlikdamas šiuos veiksmus, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas savarankiškai nepripažino transporto priemonės bešeimininkiu turtu, tačiau tik inicijavo procedūras, kurių galutinis rezultatas galėtų būti transporto priemonės pripažinimas bešeimininkiu turtu. Tokiais veiksmais ieškovas neperžengė savo kompetencijos, atliko jam nustatytas funkcijas.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu klausimas, dėl ko teismas neturi pagrindo vertinti atsakovo argumentų, susijusių su tuo, ar egzistuoja visos CK 4.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos transporto priemonei pripažinti bešeimininkiu turtu ir daryti atitinkamų išvadų dėl šios bylos nagrinėjimo dalyku nesančių aplinkybių.

49. Šios bylos kontekste svarbu nustatyti tai, ar ieškovas pagal teisės aktų reikalavimus inicijavo transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu pripažinimo procedūrą, kurios inicijavimas suteikė teisę ieškovui pagal Aprašo 8 punktą atlikti transporto priemonės, kuri buvo neeksploatuojama, nuvežimą. Kaip minėta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtinta, kad ieškovas laikėsi Aprašo ir Taisyklių reikalavimų inicijuojant transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Tokie teisėti ieškovo veiksmai suteikė jam teisę atlikti transporto priemonės nuvežimą. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, vadovavosi aktualiomis Aprašo ir Taisyklių nuostatomis, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo teisę atlikti transporto priemonės nuvežimą ir šia teise pagrįstai pasinaudojo.

50. Taisyklių 34 punkte įtvirtinta, kad jeigu turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), saugojimo metu (iki kreipimosi į teismą arba teismo posėdžio metu) atsirado ar buvo nustatytas savininkas, jis, atsiimdamas iš saugotojo savo turtą, privalo atlyginti turto saugojimo, transportavimo ir kitas su turtu susijusias išlaidas.

51. Nagrinėjamu atveju, nesibaigus transporto priemonės pripažinimo bešeimininke procedūroms atsakovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymu kreipėsi į ieškovą, kuriuo prašė grąžinti transporto priemonę. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius surašė Nuvežtos neeksploatuojamos transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) aktą Nr. A32-3139/19, kuriuo transporto priemonę grąžino atsakovui. 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovas MB „Didelė Olandų šeima“ direktoriui A. B. elektroniniu paštu išsiuntė apmokėjimui 2019 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės Apskaitos skyriaus Administracijos apskaitos poskyrio išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija VMS_AD_EUR, Nr. 1026482, Nr. A720-89/19(2.2.7.102-FN4) 165,77 Eur sumai, kurią sudarė 44,77 Eur suma už UAB „Atn Bus Rent“ paslaugą - transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę pagal 2019 m. gegužės 30 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. A64-183/19 ir 121 Eur už antstolės I. B. suteiktą faktinių aplinkybių konstatavimo nuvežant automobilį paslaugą. Duomenų, kad nurodytą sumą atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui, byloje nėra (CPK 178 str.).

52. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas jam priklausančios pareigos kompensuoti ieškovui turto saugojimo, transportavimo ir kitas su turtu susijusias išlaidas neįvykdė, pagrįstai įpareigojo atsakovą įvykdyti pinigine prievolę natūra, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 165,77 Eur skolos.

53. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias teisės normas byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme, nepateikė jų patyrimą patvirtinančių dokumentų, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė