- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-1440-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00114-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Izolda Nėnienė (pran.)
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- I. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkė), Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui A. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo A. Č. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. Č. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui A. Č., ir dukrai E. Č. nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2013 m. sausio 11 d. iki vaikų pilnametystės periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui po 500 litų, nustatant ieškovei I. V. uzufrukto teisę į juos. Taip pat prašė iš atsakovo A. Č. nuo 2010 m. sausio 11 d. priteisti vaikų: sūnaus A. Č. ir dukros E. Č. išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam po 400 litų išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 28800 litų, nustatant ieškovei I. V. teisę pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Visas su bylos vedimu turėtas išlaidas priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad šalims nesusituokus, gyvenant kartu (duomenys neskelbtini). gimė sūnus A. Č., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Č.. Vaikus atsakovas pripažino administracine tvarka ir gimimo liudijimuose tėvu įrašytas atsakovas A. Č.. Šalys iki 2010 m. liepos 1 d. gyveno kartu, bet atsakovas visiškai nesirūpino šeima, vaikams neteikė materialinio išlaikymo. Atsakovo požiūris į šeimą nepasikeitė iki šio laiko, vaikams materialinio išlaikymo neteikia, nors yra sveikas ir darbingas. Atsakovas paskutinį kartą savo vaikus matė tik 2010 m. birželio mėn. pabaigoje. Ieškovei išvykus į užsienį atsakovas nei ieškovei nei vaikams neskambino visiškai jais nesidomėjo. Ieškovei sugrįžus į namus iš užsienio atsakovas nesidomėjo vaikais, vaikai jam visiškai nerūpėjo ir nerūpi. Vaikais rūpinasi ir juos išlaiko viena ieškovė. Ieškovė savo gyvenamo ploto neturi grįžusi iš užsienio apsigyveno buvusios gobėjos bute. Už buto nuomą nemoka, moka tik už paslaugas ir patarnavimus. Esant tokiai šalies ekonominei padėčiai susirasti darbą ir įsidarbinti yra sunku, todėl šiuo metu ieškovė yra bedarbė, pragyvena iš gaunamų socialinių pašalpų. Vaikų išlaikymui ir jų būtinų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga kiekvienam vaikui po 1000 litų suma: rūbams, avalynei - 150 litų, maistui mokykloje ir namuose – 400 litų, lavinimo ir mokslo reikmėms 150 litų, higienai ir sveikatai – 70 litų, tenkinant dalis įvairių komunalinių mokesčių – 130 litų, laisvalaikiui ir kultūriniams poreikiams, knygoms 100 litų, internetas - 130 litų.
Atsakovas savo reikalavimus priešieškinyje grindė tuo, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra nesutarimai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, tai siekiant šių ginčų išvengti nustatytina su vaikais bendravimo tvarka. Atsakovo manymu šalys turėtų būti įpareigotos netrukdyti bendrauti kiekvienam iš tėvų su skyrium gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ir kitu negu bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, tuo atveju jeigu tokį norą išreikš skyrium gyvenantys vaikai, su sąlyga, jeigu jų toks noras neprieštaraus vaikų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai. Priteisė iš atsakovo A. Č. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui A. Č. ir dukrai E. Č. nuo ieškinio teismui padavimo dienos tai yra nuo 2013 m. sausio 11 d. periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 400 litų iki sūnaus A. ir dukros E. pilnametystės. Priteisė iš atsakovo A. Č. materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams: sūnui A. Č. ir dukrai E. Č. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010 m. sausio 11 d. iki ieškinio padavimo dienos tai yra iki 2013 m. sausio 11 d. po 200 litų kiekvienam vaikui per mėnesį, tai yra 14400 litų. Priteistas lėšas nepilnamečiams vaikams sūnui A. Č. ir dukrai E. Č., uzufrukto teisėmis pavedė tvarkyti ieškovei I. V.. Priteisė iš atsakovo A. Č. 1000 litų ieškovei I. V. už pasinaudojimą kvalifikuota advokato padėjėjo teisine pagalba ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme ir valstybei 288 litus bylinėjimosi išlaidų-žyminio mokesčio, bei 10,60 litų turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą šalims.
Teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais: sūnumi A. Č. ir dukra E. Č. bendravimo tvarką: iki 2013 m. vasario 28 d. antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį su vaikais susitikti ir bendrauti ieškovės namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 12 val. iki 14 val; lyginiais metais per Šv. Kalėdas, tai yra gruodžio 25 d., bei per Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 14 val.; nelyginiais metais per sausio 1 d. vaikus pasiimti ir su jais bendrauti nuo 12 val. iki 14 val.; kiekvienais metais, Tėvo dieną, vaikų gimimo dienomis, tai yra liepos 7 d. ir kovo 31 d., tėvo gimimo dieną, tai yra sausio 25 d. vaikus pasiimti ir su jais bendrauti nuo 18 val. iki 19 val.; Atsakovui A. Č. prieš 24 valandas informuoti ieškovę I. V., jos nurodytu telefono numeriu, apie tai, kad atsakovas prašomu jo laiku pasiims vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos atgal atveš į gyvenamą vietą savo transportu ir lėšomis; 2. nuo 2013 m. kovo 1 d. jeigu atsakovas A. Č. tinkamai elgsis iki 2012-03-01 bendraus su vaikais ir pats to norės, sutinka su jo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, tai yra sutinka, kad atsakovas bendrautų ir dalyvautų vaikų auklėjime tokia tvarka:- antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį vaikus pasiimti ir su jais bendrauti nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.; - lyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikus pasiimti ir su jais bendrauti nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 25 d. 18 val., per Šv. Velykas nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.; - nelyginiais metais per Naujuosius metus vaikus pasiimti ir su jais bendrauti nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1 d. 18 val. - kiekvienais metais, Tėvo dieną, vaikus pasiimti ir su jais bendrauti nuo 10 val. iki 18 val. - kiekvienais metais, vaikų vasaros atostogų metu, tėvas turi teisę pasiimti vaikus iki 10 dienų (dešimt dienų) trukmės atostogoms, apie atostogų laiką ir vietą pranešti ieškovei motinai prieš septynias dienas iki atostogų su tėvu pradžios; - kiekvienais metais, tėvo gimimo dieną, tai yra sausio 25 d. vaikus pasiimti ir su jais bendrauti nuo 14 val. iki 18 val.; - lyginiais metais vaikų gimimo dienomis, tai yra liepos 7 d. ir kovo 31 d. vaikus pasiimti ir su jais bendrauti nuo 15 val. iki 20 val.; Prieš 24 valandas atsakovas įsipareigoja informuoti I. V., jos nurodytu telefono numeriu, apie tai, kad nustatytu laiku pasiims vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parveš juos į gyvenamąją vietą savo transportu ir lėšomis; Tėvas turi teisę be apribojimų matytis ir bendrauti su vaikais ieškovės namuose.
Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno nuo 2004 m. gegužės iki 2010 m. liepos 1 d. šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Č. ir (duomenys neskelbtini). gimė dukra E. Č. (b.l. 5,6). Teismas nurodė, kad ieškovė I. V., šiuo metu niekur nedirba, pragyvena iš vaikams mokamos socialinės pašalpos. (b.l. 7,8). Nepilnamečiai vaikai sūnus A. Č. ir dukra E. Č. gyvena kartu su savo motina ir yra jos prižiūrimi, auklėjami ir pilnai išlaikomi. Nepilnamečių vaikų išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 500 litų kas mėnesį tvirta pinigų suma kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. I. I. V. gauna iš Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus socialines pašalpas. Atsakovas A. Č. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose, vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 1000 litų, (b.l. 24). Kiekvienam atsakovo šeimos nariui vidutiniškai tenka po 250 litų. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikia nuo 2010 m. liepos mėnesio nuo to laiko ir nesimatė su savo vaikais. (b.l. 18). Teismas nurodė, kad atsakovas realiai turi galimybę mokėti nepilnamečiams savo vaikams sūnui ir dukrai išlaikymą, periodinėmis išmokomis tvirta pinigų suma kas mėnesį po 400 litų kiekvienam savo vaikui nuo 2013-01-11, tai yra nuo ieškinio padavimo teismui dienos.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė teismo priteisti nuo 2010-01-11 išlaikymo įsiskolinimą po 400 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį, kas sudarytų už 36 mėnesius 28800 litų. Teismas, atsižvelgdamas į tai kad šiuo metu bazinė socialinė išmoka yra 130 litų, tai yra minimalus priteistino išlaikymo dydis kiekvienam vaikui, atsakovas turėjo galimybę padėti materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bet to sąmoningai nedarė, savo vaikus nuo 2010 metų liepos mėnesio pamatė pirmą kartą tik 2013-02-21 pirmo parengiamojo teismo posėdžio metu, nepasveikino vaikų gimimo dienos proga, neteikė išlaikymo kitomis formomis, maistu drabužiais, nors privalėjo tai daryti. Teismo manymu ieškovės prašomas 400 litų išlaikymas kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į bazinę socialinę išmoką, kuri yra 130 litų, pridedant po 70 litų kiekvienam vaikui mažintina iki 200 litų. Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimas sūnui ir dukrai po 200 litų nuo 2010-01-11 iki 2013-01-11, tai yra už 36 mėnesius kas sudaro 14400 litų, kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 7200 litų. Atsakovas savo reikalavimus priešieškinyje grindė tuo, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra nesutarimai dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, todėl siekiant šių ginčų išvengti, teismas nustatė su vaikais bendravimo tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui, o išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo 2010 m. liepos mėnesio iki pareiškimo padavimo dienos t.y. 2013 m. sausio mėn., po 100 Lt, ir tai sudarytų 6000 Lt. Atsakovas nurodo, kad teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo šiai dienai teikti negali, kadangi nedirba ir registruotas darbo biržoje. Bylos nagrinėjimo metu, dar dirbo, atlyginimas buvo apie 822 Lt. Tačiau teismas savo sprendime nurodė, kad atsakovo atlyginimas yra apie 1000 Lt, nors byloje tokių įrodymų nėra. Išlaikymas vaikui reikalingas, tačiau jis turi atitikti gaunamas pajamas bei neprieštarauti teisingumo ir protingumo principams. Atsakovas sutiktų, kad išlaikymas būtų priteistas po 200 Lt. Didesnio dydžio išlaikymą teikti negali, yra sukūręs šeimą, gyvenant santuokoje 2012-05-01 gimė dvynukai; sūnus L. Č. bei dukra M. Č.. Žmona šiuo metu nedirba, kadangi yra vaikų auginimo atostogose. Savo nekilnojamojo turto neturi, priversti nuomotis gyvenamąją patalpą. Vien už komunalinius patarnavimus žiemos sezono metu moka vidutiniškai po 600 Lt, neįskaitant kitų būtiniausių poreikių tenkinimo. Priteisus išlaikymą po 400 Lt atsakovo santuokoje gimę vaikai atsidurtų daug blogesnėje materialinėje padėtyje, nei pas ieškovę esantys vaikai. Be to, priteistas Išlaikymo dydis yra aiškiai per didelis dar ir todėl, kad motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Teismas darė išvada, jog atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra vienoda. Tačiau teismas iš esmės neanalizavo ieškovės turimo turto ir pajamų. Ieškovei dirbant Anglijoje, jos atlyginimas buvo kelis kartus didesnis nei atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turtinę padėtį nevertino atsakovo paaiškinimų bei rašytinių įrodymų ir sprendimą priėmė vadovaudamasis bendro pobūdžio praktika, neanalizuodamas konkrečių bylos aplinkybių,
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. V. prašo palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo prašoma priteisti suma būtinų vaikams vystytis sąlygų nebus galima užtikrinti. Prieš ieškovei pateikiant ieškinį atsakovas dirbo vairuotoju. Jis pats teisme nurodė, kad reikėdavo darbo reikalais vykti į užsienį, todėl jo gaunamos pajamos buvo didesnės, negu jis teigė. Priteisus iš jo išlaikymą vaikams, ieškovės nuomone, atsakovas sąmoningai nutraukė darbo santykius ir neieško darbo, kad jam nereikėtų mokėti vaikams išlaikymo. Teismai ne vienoje byloje yra pasisakę, kad sukuriant santuoką ir gimstant vaikams tėvas turi prisiimti atsakomybę juos išlaikyti. Ieškovas turi būti aktyvus ir ieškoti geriau apmokamo darbo ir išlaikyti vaikus. Išlaikymo našta turi būti paskirstyta tarp abiejų tėvų. Teismas taip pat teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl susidariusio įsiskolinimo. Teisingai vertino tas aplinkybes, kad atsakovas nors ir nuo 2010 m. sausio mėnesio iki liepos mėn. gyveno kartu su ieškove, bet jis vaikais nesirūpino. Civiliniame kodekse yra numatyta terminas, už kurį galima reikalauti priteisti susidariusį įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo pagrįstumo.
Jungtinių Tautų vaiko konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi, jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas išlaikymo teisiniuose santykiuose taikytinas, atsižvelgiant į specialias išlaikymą reglamentuojančias teisės normas – materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams tėvams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo teisiniuose santykiuose gali būti nukrypta nuo tėvų valdžios lygybės principo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau išlaikymo prievolė, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties, išlieka abiem tėvams.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus, t.y. sūnų (duomenys neskelbtini). ir dukrą (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė I. V. niekur nedirba, pragyvena iš vaikams mokamos socialinės pašalpos. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio protokolo (b.l. 67-71) matosi, kad ieškovė nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasuotoja, gauna atlyginimo apie 1000 litų. Pažymų apie gaunamos socialinės pašalpos dydį ar gaunamo atlyginimo dydį nepateikė.
Iš byloje esančios pažymos (b.l. 24) matosi, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo atlyginimo vidurkis už 2012 m. rugpjūčio- 2012 m. gruodžio mėnesius apie 822 lt. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis sutinka mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 litų kas mėnesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio periodinės išmokos neleistų tinkamai užtikrinti vaikų bendrųjų poreikių tenkinimo. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę gauti didesnes su darbo santykiais susijusias pajamas ir užtikrinti reikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebedirba ir yra registruotas darbo biržoje nesuteikia pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį iki 200 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes ši suma neleistų tinkamai užtikrinti vaikų bendrųjų poreikių tenkinimo. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ar pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų dirbti ir taip užtikrinti pilnavertį savo vaikų išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius tenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikams, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, teismas turi atsižvelgti į išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalančio teikti tėvo(motinos) kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sukūręs šeimą su R. J. ir jų santuoka buvo įregistruota 2012 m. vasario 11 d. (b. l. 21). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dvynukai: sūnus L. Č. ir dukra M. Č.. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad žmona šiuo metu nedirba, nes yra vaikų auginimo atostogose. Taip pat nurodo, kad savo nekilnojamojo turto neturi, yra priversti nuomotis gyvenamąją patalpą. Už komunalinius patarnavimus žiemos sezono metu moka vidutiniškai po 600 litų. Priteisus išlaikymą po 400 litų jų santuokoje gimę vaikai atsidurtų daug blogesnėje materialinėje padėtyje, nei pas ieškovę esantys vaikai. Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteistą iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 litų sumažinti iki 300 litų kiekvienam vaikui, nes tokio dydžio išlaikymas pripažintinas pakankamu būtiniausiems nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui ir nėra pagrindo didesne dalimi mažinti priteisto išlaikymo dydį perkeliant didesnės nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos vien tik ieškovei. Atsakovas būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos turi imtis priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams jų poreikių patenkinimui ir užtikrintų būtinas sąlygas vaikams vystytis.
Apeliantas apeliaciniame skunde skundžia sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo, nurodydamas, kad įsiskolinimas turėtų būti priteistas ne nuo 2010 m. sausio mėn., o nuo 2010 m. liepos mėnesio iki pareiškimo padavimo dienos t.y. 2013 m. sausio mėn. – po 100 litų ir tai sudarytų 6000 litų. Nurodo, kad išlaikymo vaikams neteikė tik nuo 2010 m. liepos mėnesio. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. ir dukrai E. po 200 litų nuo 2010-01-11 iki 2013-01-11, tai yra už 36 mėnesius kas sudarys 14400 litų, kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 7200 litų. Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad jis teikė savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą nuo 2010-01-11 iki 2010 m. liepos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai. Mažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį nėra pagrindo, kadangi atsakovo prašomas sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis po 100 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui būtų neprotingas ir visiškai neatitiktų nepilnamečių vaikų poreikių.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis dalyje dėl matymosi ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo sprendimo neskundžia, tačiau nurodo, kad nesupranta, kaip galima vykdyti sprendimą, kuris priimtas 2013-04-22, o sprendime numatyti matymosi su vaikais terminai yra 2013-02-28 bei 2013-03-01. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ieškovė ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė sutinka, kad atsakovas su vaikais bendrautų iki 2015 m. vasario 28 d. be nakvynės pas atsakovą, o jiems apsipratus bendrauti su atsakovu ir jam pageidaujant sutinka su jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaikais tik nuo minėtos datos tai yra nuo 2015 m. kovo 1 d. Ieškovė procesiniame dokumente atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė bendravimo su vaikais terminus – iki 2015 m. vasario 28 d. ir nuo 2015 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į šalių pageidavimą, taip pat į institucijos teikiančios išvadas Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę teismas remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 111 str. 142 str. 2 d. nustatė atsakovo A. Č. bendravimo su vaikais A. Č. ir E. Č. tvarką. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta atsakovo matymosi su vaikais terminai – 2013 m. vasario 28 d ir 2013 m. kovo 1 d., todėl yra pagrindas klaidingai nurodytus terminus pakeisti į 2015 m. vasario 28 d. ir 2015 m. kovo 1 d.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis aukščiau išdėstytais duomenimis yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti.
Iš A. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą materialinį išlaikymą sūnui A. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai E. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio teismui padavimo dienos tai yra nuo 2013 m. sausio 11 d. periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui po 400 (keturi) šimtus litų sumažinti iki 300 (trijų) šimtų litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki sūnaus A. ir dukros E. pilnametystės.
Iš A. Č. priteistas valstybei 288 litus bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio sumažinti iki 216 litų.
Nustatyti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytos atsakovo A. Č. bendravimo su nepilnamečiais vaikais datos – iki 2013 m. vasario 28 d. ir nuo 2013 m. kovo 1 d. ištaisomos į teisingas datas t. y. – iki 2015 m. vasario 28 d. ir nuo 2015 m. kovo 1 d.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.