Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-743-893/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
1-743-893/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18343-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
J. R.
Nukentėjusysis
L. S.
Advokatai
Aušra Ručienė, Vladimiras Buslovičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-743-893/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18343-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant prokurorėms Marinai Jelizarovai, Eglei Grigaitytei,kaltinamajam J. R.,kaltinamojo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,nukentėjusiajai L. S.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui,vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2018 m. balandžio 19 d., apie 12.30 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme pribėgęs prie nukentėjusiosios L. S. be jokios priežasties abiejų rankų kumščiais smogė jai vieną kartą į krūtinės sritį, padarydamas krūtinės sumušimą, kurio žymė apie 3x3 cm ties krūtinkaulio viduriniu trečdaliu, t. y. padarydamas sužalojimą, kuris, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-10-11 – 2018-10-12 specialisto išvada Nr. G 3597/2018 (01) atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė sekančias aplinkybes. Jis įvykio metu buvo įvykio vietoje, kuri iš tiesų yra prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Toje vietoje jį sustabdė kaimynė L. S. su savo sutuoktiniu S. M. sakydama, jog reikia pasikalbėti, ir smogė jam (kaltinamajam) keletą kartų su rankine, o tuo momentu jos sutuoktinis išsitraukė peilį, todėl jis gindamasis sudavė pastarajam į pilvą. Kaltinamasis neigia pavartojęs prieš L. S. fizinį smurtą ir mano, kad pati L. S. jį nepagrįstai apkaltino nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes tarp jų yra nesutarimai dėl aplinkos tvarkymo.

Apklausta teisme nukentėjusioji L. S. nurodė tokias aplinkybes. Įvykio metu ji buvo įvykio vietoje, kuri iš tiesų yra prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis J. R. yra jos kaimynas, kuris nuolat triukšmauja aplinkoje dėl vykdomų darbų, dėl to tenka kviesti policiją. 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.30 val. ji iškvietė policiją dėl šio kaimyno, nes nebegalėjo kentėti triukšmo. Atvažiavę pareigūnai pabendravo su jais, su šiuo kaimynu ir išvažiavo. Tą pačią dieną ji su vyru ėjo į parduotuvę, išėję iš laiptinės, namų kieme (duomenys neskelbtini), sutiko minėtą kaimyną ties 15 namo kiemu, kuris buvo labai agresyvus, susinervinęs, pradėjo rėkauti ant jų su vyru, vadino visokiais keiksmažodžiais, po ko staigiai pribėgo prie jos ir jos vyro, ji suprato, jog jis jai ar vyrui gali trenkti, tada ji su savo rankinuku užsimojo nuo jo gintis, norėjo jam trinktelti, tačiau nespėjo to padaryti, nes jis staigiai, be priežasties, pribėgęs prie jos abiejų rankų kumščiais sudavė jai vieną smūgį į krūtinės sritį, ji pajuto skausmą. 2018 m. balandžio 19 d. vakare jai labai pradėjo skaudėti krūtinės sritį, todėl ji nuvyko į VšĮ Lazdynų ligoninę, kurioje ją apžiūrėjo medikai ir nustatė krūtinės ląstos sumušimą, o grįžusi namo nusprendė, jog reikia kreiptis į policiją su pareiškimu, todėl parašė pareškimą policijai. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Apklaustas teisme liudytojas S. M. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Su kaimynu J. R. vyksta žodiniai konfliktai dėl to, kad jis kiekvieną dieną po jų langais triukšmauja, vykdo visokius darbus. Savo veiksmais kaimynas trukdo jiems poilsiauti. 2018 m. balandžio 19 d. apie 11.30 val. jo (liudytojo) žmona L. S. iškvietė policiją dėl šio kaimyno, nes jie nebegalėjo kentėti triukšmo. Pareigūnai atvyko, pabendravo su minėtu kaimynu, įspėjimą davė, jis pažadėjo daugiau netriukšmauti. Po ko pareigūnai išvyko. Tą pačią dieną, apie 12.30 val., su sutuoktine ėjo į parduotuvę ir namų kieme, prie (duomenys neskelbtini), sutiko minėtą kaimyną, kuris pribėgęs prie jų buvo agresyvus, rėkavo, vadino juos su žmona įvairiais keiksmažodžiais, taip pat buvo akivaizdu, kad tas kaimynas sutuoktinei ar jam nori trenkti, tada L. S. su savo rankinuku užsimojo, norėjo gintis, tačiau nespėjo, nes J. R. abiejų rankų kumščiais sudavė vieną smūgį jai į krūtinės sritį. Po to kaimynas staigiai pradėjo bėgti, o jie iškvietė policiją. 2018 m. balandžio 19 d. vakare L. S. pradėjo skaudėti krūtinės sritį, todėl jis kartu su žmona nuvyko į VšĮ Lazdynų ligoninę, kurioje ją apžiūrėjo gydytojai ir nustatė krūtinės ląstos sumušimą. Grįžus namo jie nusprendė kreiptis į policiją su pareiškimu, nes dėl kaimyno veiksmų L. S. pajuto stiprų fizinį skausmą. Liudytojas taip pat parodė, kad įvykio dieną jis nenukentėjo, jokių smūgių jam minėtas kaimynas nesudavė, sužalota buvo tik L. Liudytojas taip pat nurodė, kad jokių draudžiamų daiktų jis su savimi niekada nenešioja, jokių virtuvinių peilių įvykio dieną su savimi neturėjo.

Apklausta teisme liudytoja I. R. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2018 m. balandžio 19 d. apie pietus, galimai apie 12.30 val., prie namo (duomenys neskelbtini), kieme po savo langais ji tvarkė gėlyną. Tuo metu išgirdo triukšmą ir necenzūrinius žodžius, pastebėjo savo sutuoktinį J. ir kaimynus, tai buvo S. ir L. S., kurie konfliktavo tarpusavyje. Po ko jos vyras J. R. greitu žingsniu atbėgo prie jos ir pradėjo pasakoti kas nutiko. Pokalbio metu J. pranešė jai, kad S. staigiai, be priežasties iš savo kelnių kišenės ištraukė peilį, kokio dydžio, neaiškino, koks tai buvo peilis nežino, nurodyti negali. Jis labai išsigando ir iškart nubėgo prie jos. Kad kažkas jos vyrui grasintų jis pokalbio metu neminėjo. Nuo jos iki visų dalyvių buvo apie 50 metrų atstumas. Tuo metu, kai stebėjo juos visus, matė kaip L., laikydama rankinuką rankose virš galvos, norėjo trenkti jos vyrui J. R. į galvos sritį, o jis bandė rankomis gintis. Jos vyras J. R. tikrai nieko sužaloti negalėjo ir ji visą įvykį gerai matė, kad jokių smūgių suduota niekam įvykio dieną tikrai nebuvo.

Apklausta teisme liudytoja V. P. teisme parodė, kad paties įvykio nematė ir apie įvykį žino iš kaimyno J. R. žodžių. Liudytoja apibūdino J. R. kaip rūpestingą ir tvarkingą kaimyną ir charakterizavo jį teigiamai.

Garso įrašo apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas į CD diską įrašytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas (b. l. 17-18), iš kurio matyti, kad L. S. kvietė policiją dėl to, kad ją užpuolė kaimynas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-10-11- 2018-10-12 specialisto išvadoje Nr. G 3597/2018 (01) nurodyta, kad L. S. 2018-04-19 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas krūtinės sumušimas (nustatyta sumušimo žymė 3x3 cm ties krūtinkaulio viduriniu trečdaliu), sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per krūtinę ar krūtine atsimušant į kietą buką daiktą, sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Dėl J. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. S. patvirtino, kad įvykio vietoje, kuri iš tiesų yra prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jos kaimynas J. R. pribėgo prie jos ir jos vyro ir staigiai, be priežasties, pribėgęs prie jos abiejų rankų kumščiais sudavė jai vieną smūgį į krūtinės sritį, nuo ko ji pajuto skausmą, o nuvykus į ligoninę jai buvo nustatytas krūtinės sumušimas, kurį specialistas kvalifikavo kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji nuosekliai nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nuosekliai patvirtino, kad J. R. kumščiais jai sudavė į krūtinę. Pažymėtina, kad nukentėjusios parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti ir įvertini įrodymai. Kaip matyti iš šalia nukentėjusiosios buvusio liudytojo S. M. parodymų smūgius į krūtinę L. S. sudavė J. R., o ši buvo užsimojus rankine tik tam, kad apsiginti nuo J. R. veikos. Specialisto išvadoje Nr. G 3597/2018 (01) nurodyta, kad L. S. 2018-04-19 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas krūtinės sumušimas (nustatyta sumušimo žymė 3x3 cm ties krūtinkaulio viduriniu trečdaliu), sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per krūtinę ar krūtine atsimušant į kietą buką daiktą, sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Nors teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji jam sudavė smūgius rankine, o jis gynėsi ir pamatęs, kad S. M. turi peilį sudavė jam, tokia kaltinamojo pozicija, teismo vertinimu, neatitinka nustatytų bylos aplinkybių ir prieštarauja pirminiams J. R. parodymams bei nuosekliems nukentėjusiosios ir liudytojo S. M. parodymams. Liudytojų I. R. ir V. P. parodymai iš esmės yra išvestiniai iš J. R. parodymų, pažymėtina ir tai, kad jos pačioje įvykio vietoje įvykio metu nebuvo, todėl teismas šiais parodymais nesivadovauja. Be to, šioje byloje nenustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu ar po įvykio L. S. galėjo sužaloti kiti asmenys ar ji pati galėjo susižaloti. Be to, įvertinus visas bylos aplinkybes ir asmenų parodymus, J. R. pareikštame kaltinime įvykio vieta tikslintina nekeičiant kaltinimo esmės, nurodant, kad J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. R. veikoje yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, nes jis nagrinėjamo įvykio metu panaudojo fizinį smurtą prieš L. S. taip jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl J. R. pripažintinas kaltu ir baustinas už minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Dėl J. R. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas J. R. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką bei J. R. asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, pensininkas, pagal rašytinius duomenis charakterizuojamas teigiamai. J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. R. laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatant artimą sankcijos minimumui. Manytina, jog būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. R. atsakingas už nusikalstamą veiką, padarytą prieš nukentėjusiąją L. S., todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti jos patirtą žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti priteisimo. Nukentėjusiosios ieškinio reikalavimas dėl išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo yra motyvuotas ir pagrįstas byloje esančiais rašytiniais duomenimis, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš J. R. priteistina 400 eurų nukentėjusiajai L. S. atstovo paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. R. smurtaudamas padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nėra pagrindo abejoti, kad dėl to nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą bei stresą, ką jaučia iki šiol. Kita vertus, iš nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, kad nukentėjusioji, pareikšdama 1000 eurų dydžio civilinį ieškinį, negalėjo tiksliai pagrįsti prašomos priteisti neturtinės žalos materialinės išraiškos. Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 200 eurų nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis, priteistinas būtent šioje byloje, labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 31 eurų civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų, susijusių su L. S. sveikatos sutrikdymu. Pareikštas civilinis ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam J. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD disku – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, ir nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią J. R. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš J. R. 200 eurų nukentėjusiajai L. S. už neturtinę žalą.

Priteisti iš J. R. 400 eurų nukentėjusiajai L. S. atstovo paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš J. R. 31 eurą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD disku – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Išaiškinti J. R., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas