Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims H. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. A., H. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. O., VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po senelės, po to mamos mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo iš įpėdinių nesikreipė niekas. Iš Testamentų registro išrašų matyti, jog registre nėra registruotų palikimo priėmimo faktų po E. J. ir V. A. mirčių, taip pat jų sudarytų testamentų (Priedai Nr. 14-15). Notarų biurų duomenimis, 1993 - 2019 m. po E. J. mirties jokios turto paveldėjimo bylos nebuvo užvesta (Priedai Nr. 16-18), taip pat ir po V. A. mirties (duomenys neskelbtini) jokios turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėta (Priedai Nr. 17-18).

E. J. vardu (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), senelei mirus, tas pats 66,51 kv. m bendro ploto gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas jos dukters V. A. vardu (Priedas Nr. 19). Į šį nekilnojamąjį turtą savo daiktinių teisių mirusiosios palikėjos viešame registre nebuvo įregistravusios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/1999; 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pastatų teisinės registracijos viešame registre faktas atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo (bet ne teises nustatančią) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; kt.). Visas aukščiau aptartas nekilnojamasis turtas sudaro palikimą, atsiradusį mirus E. J., o vėliau - jos dukteriai V. A..

Dėl palikimo priėmimo mirus E. J.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį LR Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 1964 m. LR Civilinio kodekso (1992-10-29 įstatymo redakcija Nr. 32, įsigaliojusi nuo 1992-11-01, toliau tekste dar - 1964 m. CK) 569 str. 1 d., palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena. Kadangi teisė į E. J. palikimą įpėdiniams atsirado dar galioj ant 1964 m. CK, todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos. Remiantis 1964 m. CK 573 str. 1 p., pirmosios eilės įpėdiniais, paveldint pagal įstatymą, laikomi mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Gyventojų registro pažyma apie E. J. patvirtina aplinkybes, kad jo senelė iš motinos pusės E. J. mirė būdama netekėjusi ir daugiau vaikų, be jo mamos V. A., neturėjo (Priedas Nr. 2). Palikėją E. J. pergyvenusi jos dukra V. A. tokiu būdu įgijo teisę į atsiradusį po motinos mirties palikimą, kaip pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė. Šias aplinkybes, be minėtos Gyventojų registro pažymos, patvirtina ir pareiškėjo mamos V. A., gim. 1960-11-29, gimimo liudijimas, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus civilinės būklės aktų įrašai apie jos dviejų santuokų sudarymą pakeičiant pavardę ir ištuoką (Priedai Nr. 3-6).

Visus aktyvius veiksmus, kuriais turtas buvo perimtas bei pradėtas faktiškai valdyti, palikėjos E. J. dukra V. A. atliko per įstatymo nustatytą terminą nuo E. J. mirties. V. A. kartu su savo mama E. J. nuolat gyveno, naudojosi ir tvarkėsi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina Gyventojų registro pažymos apie palikėjos E. J. ir mamos V. A. deklaruotą gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (Priedai Nr. 2, 7). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad V. A. paminėtu adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1991 m. rugpjūčio 15 d. Atkreiptinas dėmesys į (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų įrašus (Priedas Nr. 19), kuriais remiantis 1991-1997 m. asmeninėje sąskaitoje Nr. 1170 ūkio narių sąraše šeimos galva įvardinta E. J., o šalia įrašyta dukra V. O., vėliau pakeitusi pavardę į A. (Priedai Nr. 4­6). Vėliau 1998-2002 m. (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygos Nr. 31 namų ūkyje Nr. 1719 pareiškėjo mama V. A. nurodoma jau kaip namų ūkio galva ūkio adresu (duomenys neskelbtini). Taigi po to, kai E. J. mirė, mama V. A. liko toliau gyventi palikimą sudarančiame name (duomenys neskelbtini). Po palikėjos E. J. mirties šiuo namu naudojosi ir jį faktiškai valdė kaip savo, jame tvarkėsi ir mokėjo jo išlaikymo mokesčius pareiškėjo mama V. A.. Šiuos faktus patvirtina 1999 m. 12 mėn., 2000 m. 02 mėn., 2000 m. 07 mėn. ir kitos vėlesnės V. A. vardu užpildytos sąskaitos už patiektą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), su banko žymomis apie jų apmokėjimą, Lietuvos pašto skyriaus kasos, pinigų priėmimo kvitais (Priedai Nr. 20-35), bei žemės nuomos mokesčio deklaracija V. A. už valstybinės žemės nuomą adresu (duomenys neskelbtini) sujos apmokėjimo kvitu Vilniaus rajono savivaldybei (Priedas Nr. 36). Be to, V. A. po jos mamos E. J. mirties naudojosi ir įdirbdavo daržą prie gyvenamo namo, jį užsodindavo, laikė ūkyje karves, vištas, paršiukus. Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad V. A. gyveno paveldimame name, juo naudojosi, tvarkėsi, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo kaip savo.

Pažymėtina, kad pareiškėjo mama V. A. iki pat savo mirties gyveno ten pat savo mamos name (duomenys neskelbtini), šiuo adresu nurodyta V. A. mirties vieta ir jos mirties liudijime (Priedas Nr. 13).

Vadovaujantis 1964 m. CK 587 str. 2 d., laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Iš V. A. aukščiau aptartų aktyvių veiksmų pobūdžio yra akivaizdu, kad ji perimtą mirusios savo mamos turtą valdė ir jį prižiūrėjo kaip savo, taip išreiškė valią priimti palikimą.

Remiantis kasacinio teismo pateiktu aiškinimu, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-8/2004).

Taigi pareiškėjo mama V. A., kaip įstatyminė įpėdinė, faktiškai valdydama gyvenamą namą kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, kurie išreiškė jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir kuriais ji priėmė po savo motinos E. J. mirties visą atsiradusį palikimą, kaip tai numato 1964 m. CK 587 str. 2 d.

Dėl palikimo priėmimo mirus V. A.. Iki V. A. mirties tada, kai jai reikėdavo pagalbos susitvarkant namo ūkį, buitį, padėdavo sūnus R. O. su savo šeima: atvešdavo mamai maisto produktų, remontavo gyvenamą namą (pakeitė sienų tapetus, nudažė lubas), rėmė pinigais. Mamos V. A. laidotuvėmis pasirūpino pareiškėjas R. O.: jai mirus, gavo laidojimo pašalpą (Priedas Nr. 37), užsakė ir apmokėjo paminklą, tvorelę ir kt. mamos V. A. bei senelės E. J. kapui sutvarkyti (Priedas Nr. 38).

Visus aktyvius veiksmus, kuriais po mamos mirties likęs turtas buvo pradėtas faktiškai valdyti, palikėjos sūnus R. O. atliko per įstatymo nustatytą terminą nuo V. A. mirties. Po to, kai ji mirė, R. O. mokėjo namo (duomenys neskelbtini), išlaikymo mokesčius. Šiuos faktus patvirtina pareiškėjo R. O. pateikiamos 2010 m., 2012 m., 2013 m. ir kitos vėlesnės sąskaitos už patiektą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), su Lietuvos pašto skyriaus kasos, pinigų priėmimo kvitais (Priedai Nr. 39-43), bei 2011 m. žemės nuomos mokesčio deklaracija už valstybinės žemės nuomą adresu (duomenys neskelbtini) su jos apmokėjimo kvitu Vilniaus rajono savivaldybei (Priedas Nr. 44). Apie 2011 m. pareiškėjas R. O. su savo šeima atnaujino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidaus įrengimą ir atliko remonto darbus: nudažė krosnį, langus, sutvarkė grindis, atvežė ir pastatė daugiau baldų, be to, sodindavo darže, kas antrais metais nušienaudavo žolę aplink namą ir sode. Šiais 2019 m. pavasarį buvo remontuojami namo pamatai, kaminas, išorinės durys, kiauras namo stogas ir apskardintas rūsio stogas. Šiuos faktus patvirtina pareiškėjo R. O. pateikiami statybinių medžiagų, detalių, įnagių remontui pirkimo kvitai (Priedai Nr. 45-47). Be to, pareiškėjas R. O. nugenėjo krūmus namo sklype. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad palikėjos V. A. sūnus pareiškėjas R. O. minėtu turtu rūpinasi kaip savu, tvarko, naudojasi, moka mokesčius ir jį prižiūri iki šiol.

Pažymėtina, kad LR Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis. Todėl nustačius, kad V. A. priėmė jos motinos E. J. palikimą, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 5.51 str. 1 d., faktai, kad pareiškėjas R. O. nuo mamos mirties iki šiol išlaiko, tvarko, prižiūri namą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojosi juo, pasirūpino mamos V. A. laidotuvėmis, sutvarkė jos su senele E. J. kapą, įrodo, kad jis priėmė po mamos mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Taigi jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą faktiškai kaip savo, tokiu būdu priimdamas po mamos mirties atsiradusį palikimą.

Suinteresuotas asmuo H. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuoti asmenys H. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. A., H. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. O. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Liudytoja I. N. parodė, kad pažįsta pareiškėją, nes pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini). Jo senelė buvo E. J., kuri šiai dienai yra mirusi, ji mirė gal (duomenys neskelbtini). Ji iki savo mirties gyveno name, (duomenys neskelbtini). Su E. kartu iki jos mirties gyveno jos dukra V. A., t.y. pareiškėjo motina. E. laidojo jos dukra V. A., kuri mirė 2010 metais ir iki savo mirties gyveno tame E. name. V. rūpinosi visu likusiu ūkiu, laikė gyvulius, turėjo daržą, dirbo žemę. V. A. laidojo jos sūnus pareiškėjas, kuris po Vaclavos mirties rūpinosi tuo likusiu namu, ūkiu, daržais, šienaudavo žolę, remontavo namą.

Liudytoja S. I. parodė, kad pažįsta pareiškėją, nes jie yra kaimynai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo močiutė buvo E. J., ji mirė (duomenys neskelbtini) metais. E. iki savo mirties gyveno savo name, (duomenys neskelbtini), su ja kartu gyveno jos dukra V. A. – pareiškėjo motina, kuri po E. mirties liko gyventi tame name. V. rūpinosi visu likusiu turtu, laikė gyvulius, daržus sodino. V. mirė (duomenys neskelbtini), ją laidojo jos sūnus – pareiškėjas, jis pastatė motinai paminklą, rūpinosi po V. likusiu turtu, darė namo remontą, sodino daržus, mokėjo mokesčius už elektrą, šiukšles. Kitų pretendentų ar ginčo dėl palikimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį LR Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 1964 m. LR Civilinio kodekso (1992-10-29 įstatymo redakcija Nr. 32, įsigaliojusi nuo 1992-11-01, toliau tekste dar - 1964 m. CK) 569 str. 1 d., palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena. Kadangi teisė į E. J. palikimą įpėdiniams atsirado dar galiojant 1964 m. CK, todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos. Remiantis 1964 m. CK 573 str. 1 p., pirmosios eilės įpėdiniais, paveldint pagal įstatymą, laikomi mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai.

Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.3 str.). Palikimas laikomas priimtu, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą ar jo dalį ir laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Todėl šios teisės normos taikytinos sprendžiant dėl palikimo priėmimo mirus pareiškėjo motinai V. A..

Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo R. O., senelė iš motinos pusės E. J., gim. (duomenys neskelbtini); ją pergyveno jos dukra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ankstesnė pavardė O.), kuri yra pareiškėjo motina, kuri mirė (duomenys neskelbtini); pareiškėjas R. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoti asmenys H. A., gim. (duomenys neskelbtini), T. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. A. vaikai, jos sutuoktinis yra suinteresuotas asmuo H. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Taip pat byloje nustatyta, kad V. A. kartu su savo mama E. J. nuolat gyveno, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Gyventojų registro pažyma apie palikėjos E. J. ir V. A. deklaruotą gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų įrašai patvirtina, kad 1991-1997 m. asmeninėje sąskaitoje Nr. 1170 ūkio narių sąraše šeimos galva įvardinta E. J., o šalia įrašyta dukra V. O., vėliau pakeitusi pavardę į A. 1998-2002 m. (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygos Nr. 31 namų ūkyje Nr. 1719 įrašyta pareiškėjo mama V. A. kaip namų ūkio galva ūkio adresu (duomenys neskelbtini). Faktus, kad V. A. po E. J. mirties naudojosi likusiu namu, turtu, žeme, patvirtina 1999 m. 12 mėn., 2000 m. 02 mėn., 2000 m. 07 mėn. ir kitos vėlesnės V. A. vardu užpildytos sąskaitos už patiektą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), su banko žymomis apie jų apmokėjimą, Lietuvos pašto skyriaus kasos, pinigų priėmimo kvitais bei žemės nuomos mokesčio deklaracija V. A. už valstybinės žemės nuomą adresu (duomenys neskelbtini), su jos apmokėjimo kvitu Vilniaus rajono savivaldybei. 2019-05-02 Testamentų registro išrašai, 2019-05-07 ir 2019-05-10 raštai iš Vilniaus rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biuro patvirtina, kad duomenų apie palikimo priėmimą po E. J., V. A. mirties nėra.

Į bylą pateikti 2010 – 2019 metų kvitai, čekiai, užsakymai apmokėjimai už elektros energiją, patvirtina, kad pareiškėjas po savo motinos V. A. mirties, ją laidojo, jam buvo išmokėta laidojimo pašalpa; tvarkė mamos V. A. bei senelės E. J. kapus; mokėjo namo (duomenys neskelbtini), išlaikymo mokesčius bei už valstybinės žemės nuomą adresu (duomenys neskelbtini); pirko statybines medžiagas namo remontui.

Teismų praktikoje faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės. Gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia turto priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002, 2003-03-17 nutartis Nr. 3K-3-347/2003, 2004-09-13 nutartis Nr. 3K-3-443/2004, 2014-05-09 nutartis 3K-3-273/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas yra įrodytas, todėl tenkintinas, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatant pareiškėjo prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus (1964 m. CK 573, 587 str. str., CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis LR CPK 444-448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti, priėmė visą palikimą, atsiradusį po jos motinos E. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs turtą valdyti, priėmė visą palikimą, atsiradusį po jo motinos V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.