Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamam administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 13 d. t. y., paskutinės dienos, prieš S. L. netenkant bendrovės vadovo įgaliojimų) duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 11470,76 Eur., kurią sudarė mokestis už aplinkos teršimą (ATM) - 7,04 Eur, gyventojų pajamų mokestis (GPM) - 67,05 Eur (ir 3,60 Eur šio mokesčio delspinigių), pelno mokestis (PLN) - 184,31 Eur (ir 9,85 Eur šio mokesčio delspinigių), pridėtinės vertės mokestis (PVM) - 10.558,40 Eur (ir 640,51 Eur šio mokesčio delspinigių). Mokestinės nepriemokos susidarymas - pagal bendrovės pateiktas deklaracijas: ATM už 2022 m., GPM už 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn., PLN už 2022 m., PVM už 2022 m. rugsėjo ir spalio mėn.

S. L. Bendrovės vadovu dirbo nuo 2021 m. rugsėjo 10 iki 2024 m. gegužės 14 d. Jam apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma, kai nuo 2022 m. lapkričio 23 VMI prie FM atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus. Tai patvirtinantys įrodymai yra nurodyti pateiktame Teismui Pareiškime ir jo prieduose.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Iš Pareiškimo ir priedų matyti, kad S. L. savo veiksmais pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą — laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAį 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tačiau bendrovės vadovas S. L., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmiau šiame pareiškime nurodyti mokėjimai patvirtina faktą, kad bendrovės buvęs vadovas šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus, nes atsiskaitymai buvo vykdomi su žemesnės eilės kreditoriais bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Už minėto pažeidimo padarymą yra numatyta administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 120 straipsnio 1 dalyje

Iš nagrinėjus bylą akivaizdu, kad S. L., būnant bendrovės vadovu apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma kai VMI prie FM priėmus nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė.

Remiantis aukščiau išdėstytu galima daryti pagrįstą išvadą, kad S. L. ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 23 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, nes ji, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. Tačiau jis neinicijavo bankroto procedūros pradėjimo, tuo buvo pažeisti kreditorių reikalavimai bei teisėti lūkesčiai, kad su jais bendrovė kuo greičiau atsiskaitys. Tokiais veiksmais VMI manymu S. L. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl VMI teisėtu pagrindu kreipėsi į teismą dėl bylos iškėlimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo S. L. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl nusižengimo gailisi, jis baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. L. prisipažino padaręs teisės pažeidimą nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) - užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Įvertinus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta S. L. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant sankcijoje numatytą baudos minimumą. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti S. L., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje –administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2-667/2024).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.