Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 6 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 99596,76 Eur.

Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi, inicijavus procesą VMI prie FM, iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

A. L. Bendrovės vadove dirbo nuo 2014 m. liepos 14 d. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. gegužės 26 d. pagal 2020 m. kovo 26 d., 2020 m. kovo 30 d., 2020 m. balandžio 10 d. ir 2020 m. gegužės 14 d. pateiktas patikslintas PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. pagal pateiktas deklaracijas už 2020 m. kovo, gegužės, birželio, liepos ir spalio mėn.; 6,50 Eur ATM susidariusi 2021 m. vasario 16 d. VMI prie FM manymu, A. L. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma, kai nuo 2022 m. gegužės mėn. VMI prie FM atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus. Tai patvirtinantys įrodymai yra nurodyti pateiktame Teismui Pareiškime ir jo prieduose.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Iš Pareiškimo medžiagos matyti, kad A. L. vadovavimo laikotarpiu Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra teikusi už vėlesnius nei 2021 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad Įmonė pagal finansinės atskaitomybės duomenis buvo nemoki jau 2017 metais.

A. L. Bendrovės vadove dirbo nuo 2014 m. liepos 14 d. (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 metų). VMI prie FM manymu, A. L. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma kai VMI prie FM priėmus nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovė neįvykdė. Remiantis aukščiau išdėstytu galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. L. ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 12 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, nes ji, kaip įmonės vadovė, kuriai keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. Tačiau ji neinicijavo bankroto procedūros pradėjimo, tuo buvo pažeisti kreditorių reikalavimai bei teisėti lūkesčiai, kad su jais bendrovė kuo greičiau atsiskaitys. Tokiais veiksmais VMI manymu A. L. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl jie kreipėsi į teismą dėl bylos iškėlimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo A. L. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. pripažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusižengimo gailisi.

A. L. Bendrovės vadove dirbo dirbo nuo 2014 m. liepos 14 d. (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 metų). Todėl darytina pagrįsta išvada, kad jai ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 12 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, 2022 m. gegužės mėnesį VMI pradėjus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus. A. L., kaip įmonės vadovė, kuriai keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato, tai patvirtino jis teisme, kad žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką ir įmonės mokumo atstatyti nepavyks, nesikreipė į teismą dėl bankroto pradėjimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. iškelta bankroto byla pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą, Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 6 d. ir tai įrodo faktą, kad Bendrovės vadovė pareigos pateikti laiku pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Todėl konstatuotina, kad Bendrovės vadovė A. L. savo veiksmais pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat minėto įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus - VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi nagrinėjamu atveju sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei jau buvo ir anksčiau.

Teismas konstatuoja, kad ištyręs bylos medžiagą, A. L. parodymus teismo posėdyje, matyti, kad nutartyje aptartais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. L. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) - užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. L. prisipažino padariusi teisės pažeidimą nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta A. L. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant sankcijoje numatytą baudos minimumą. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. L., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje –administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2-667/2024).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.