Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Cinino ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendis pakeistas ir R. B. nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, R. B. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė R. B. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę buvo įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas ir R. B. suėmime nuo 2023 m. liepos 12 d. išbūtas laikas.

R. K. civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš R. B. ir R. A. (R. A.) R. K. solidariai priteista 3 615 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prašoma nuteistojo atžvilgiu visa apimtimi arba iš dalies taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

5. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1-3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

6. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų reikalavimų nepažeidė bei teisėtai ir motyvuotai nusprendė nuteistojo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų bei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti. Nors nuteistasis atitinka formalias sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, t. y., už jo padarytą nusikalstamą veiką jam paskirta mažesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau vertintina tai, kad kitos byloje nustatytos ir R. B. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju negalimas.

8. Nagrinėjamu atveju R. B. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK XXVIII skyriuje – „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą R. B. padarė veikdamas kartu su kitu asmeniu ir turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), kas neabejotinai didina tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog paskutinį kartą R. B. teistas 2022 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, kuri padaryta 2022 m. kovo 13 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo. Darytina išvada, kad aplinkybės, susijusios su R. B. praeities teistumais, rodo akivaizdų jo polinkį nesilaikyti įstatymuose numatytų įpareigojimų bei draudimų, o tai, jog R. B. atžvilgiu ir vėl buvo nagrinėjama baudžiamoji byla rodo, kad anksčiau jam paskirtos bausmės iš esmės nebuvo pakankamos užtikrinti, kad R. B. pakartotinai nenusikals.

9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomos kitos aplinkybės, kurios, nuteistojo įsitikinimu, yra itin reikšmingos sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Šiame kontekste pažymėtina, jog vien tai, jog apeliantas yra įsitikinęs, kad kartu su juo nusikaltimą padaręs asmuo buvo nubaustas švelnesne bausme, savaime nėra pakankamas pagrindas tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, R. A. buvo paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaitytas šio asmens laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Minėtame nuosprendyje nenurodyta, jog R. A. taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, dėl to apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat akcentuotina, jog R. B. pateiktos aplinkybės, t. y., jog po skundžiamo nuosprendžio nuteistasis kitų nusikalstamų veikų nepadarė, nebuvo baustas administracine tvarka, uždirbtus pinigus skiria mažamečio sūnaus priežiūrai bei bando susitvarkyti savo gyvenimą nėra išimtinės bei nesudaro pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantas teigia esantis pasiruošęs vesti dorą gyvenimą ir gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, apeliacinės instancijos teismui nepateikti duomenys, galintys pagrįsti šiuos nuteistojo teiginius. Vien deklaratyvūs teiginiai apie jo bendrininkui skirtą bausmę bei apelianto siekį gydytis nuo priklausomybės nėra nekvestionuotinos priežastys taikyti BK 75 straipsnio nuostatas R. B. atžvilgiu.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendyje nurodytą jo nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai nepritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų bei paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apelianto pozicija. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio, R. B. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta iki 1 metų laisvės atėmimo. Skundžiamame nuosprendyje minėtas nuosprendis pakeistas ir R. B. veika buvo perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors sutiktina, kad pirmosios instancijos teisme nenurodyta, jog R. B. atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, įvertinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį (past. – BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų) bei kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucijoje nurodė nuteistajam skiriamą galutinę bausmę, t. y. bausmę, kuri jau yra sumažinta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį.

11. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam bei nuspręsdamas jo atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, įstatymų nepažeidė ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai bei pagrįstai įvertino visas šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

12. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. spalio 30 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-15275 už advokatės E. Žilėnienės teiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. B.. Pažymoje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 133,33 Eur.

13. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį arba nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas nuteistojo apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Būtinybę R. B. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 133,33 Eur sumai iš R. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.