- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-811-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14748-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo jėgainių projektai“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo jėgainių projektai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 248,52 Eur skolos, 6,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Vėjo jėgainių projektai“.
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Vėjo jėgainių projektai“ kreditorei UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ 248,52 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (248,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur žyminį mokestį.
3. 2021 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teisme buvo gauti skolininkės prieštaravimai. Kreditorė 2021 m. sausio 25 d. pranešimu informuota, kad ji per keturiolika dienų turi teisę pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kreditorė per įstatymo nustatytą terminą ieškinio nepateikė, todėl kreditorės pareiškimą teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino kreditorei, o teismo įsakymą panaikino (CPK 439 straipsnio 6 dalis).
4. Kauno apylinkės teisme 2021 m. vasario 12 d. buvo gautas skolininkės prašymas priimti papildomą sprendimą – priteisti skolininkei iš kreditorės 302,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodoma, kad skolininkė, negalėdama žinoti, jog kreditorė nepateiks ieškinio, taip pat nebūdama informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo panaikintas teismo įsakymas, neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-6508-1041/2021, baigtoje nagrinėti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, tenkino skolininkės UAB „Vėjo jėgainių projektai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisė iš kreditorės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ skolininkei UAB „Vėjo jėgainių projektai“ 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutartis, kuria panaikintas teismo įsakymas, priimta 2021 m. vasario 10 d., todėl laikė, jog skolininkė dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo kreipėsi nepraleidusi įstatymo nustatyto 20 dienų termino (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas atsižvelgęs į tai, kad teismo įsakymo panaikinimo klausimas kreditorei po skolininkės pareikštų prieštaravimų nepateikus teismui ieškinio (CPK 439 straipsnio 6 dalis) buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka apie tai šalių neinformavus, sprendė, jog skolininkei, pareiškusiai prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir dėl to patyrusiai bylinėjimosi išlaidų, negalėjo būti žinoma, kad kreditorė nepateiks teismui ieškinio ir dėl to teismo įsakymas bus panaikintas, todėl darė išvadą, jog yra pagrindas spręsti skolininkės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog skolininkės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 302,50 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą rengiant prieštaravimus (taip pat parengtas prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo), neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 5, 8.7, 8.17 punktai). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad skolininkės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl kreditorės procesinio elgesio, todėl prašymą tenkino ir skolininkei iš kreditorės priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnis, 98 straipsnis, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ prašo panaikinti 2021 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo papildomą nutartį ir priteisti iš UAB „Vėjo jėgainių projektai“ UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti skolininkės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes atmestini skolininkės argumentai, kad vien dėl to, jog procesinių dokumentų niekas neatsiėmė yra pagrindas pripažinti, kad ji nepareiškė prieštaravimų laiku dėl svarbių priežasčių. Tokie teiginiai yra neteisingi ir teisiškai neteisingi, t. y. skolininkei neturi būti suteikiamos išskirtinės teisės, kurios nėra nustatytos įstatyme.
1.2. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 21 d., todėl skolininkė yra praleidusi terminą pareikšti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Net jeigu terminas būtų skaičiuojamas nuo to momento, kai skolininkė sužinojo apie teismo procesą t. y. nuo 2020 m. gruodžio 31 d. ji vis tiek jau yra praleidusi terminą procesui dėl papildomo sprendimo priėmimo pradėjimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.
1.3. Teismas neteisingai taikė teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl papildomo sprendimo priėmimo ir procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui. Skolininkė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas jau po to, kai teismas priėmė nutartį panaikinti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jau po to, kai byla faktiškai buvo baigta nagrinėti, o apeliantė net nežinojo apie tokių išlaidų egzistavimą, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, jog teismas išsprendė skolininkės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą po to, kai byla buvo baigta byloje, kurioje net nebuvo keliamas klausimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jų dydžio.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkė UAB „Vėjo jėgainių projektai“ prašo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atskirąjį skundą atmesti bei UAB „Vėjo jėgainių projektai“, naudai iš UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Kreditorė neteikė atskirojo skundo dėl 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, dėl ko pastaroji nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 19 d. Taigi visi atskirojo skundo motyvai, susiję su neva praleistu terminu prieštaravimams pareikšti yra nepagrįsti ir nesusiję su skundo dalyku. Kaip minėta, teismas skolininkei terminą prieštaravimams pareikšti atnaujino, o pati kreditorė ieškinio skolininkei nepareiškė, atskirojo skundo dėl teismo įsakymo panaikinimo nepateikė.
2.2. Nėra aišku kokiu pagrindu kreditorė laiko, kad teismo proceso pabaiga yra sužinojimo apie teismo įsakymą momentas. Pati kreditorė pripažįsta, kad apie teismo įsakymą skolininkė sužinojo tik po to, kai antstolio R. B. kontora įvykdė priverstinio teismo įsakymo vykdymo veiksmus. Šis sužinojimo momentas yra siejamas tik su skolininkės teise įgyvendinti CPK 439 str. nustatytas teises - pareikšti prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Šiuo atveju skolininkei pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo teismo procesas tęsėsi - kreditorė pagal CPK 439 str. 3 d. turėjo teisę reikšti ieškinį ir ginčą nagrinėti pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles, tačiau to nepadarė. Taigi 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria buvo panaikintas 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymas civilinėje byloje, laikytinas procesine bylos baigtimi, nuo kurios ir skaičiuojamas terminas pareikšti prašymą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo (CPK 277 str. 2 d.).
2.3. Atskirajame skunde kreditorė nepagrįstai kvestionuoja papildomą sprendimą (nutartį) teismo įsakymo institute ir teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė papildomą nutartį, nes skolininkė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas jau po to, kai teismas priėmė nutartį panaikinti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jau po to, kai byla faktiškai buvo baigta nagrinėti, o kreditorė iš anksto nežinojo apie tokių išlaidų egzistavimą. Šiuo atveju skolininkė iki 2021 m. vasario 10 d. teismo nutarties priėmimo negalėjo žinoti, kad kreditorė jai nepareikš ieškinio; priešingai, galėjo pagrįstai tikėtis, kad kreditorė, jau parodžiusi teisminio proceso pradžios iniciatyvą ir pateikusi prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo (netgi perdavusi teismo įsakymą antstolio vykdymui), pratęs šalių ginčo nagrinėjimą ieškinio teisenos tvarka pareikšdama ieškinį. Kreditorė nėra sąžininga: pirma teisme pareiškia nepagrįstą reikalavimą, o po to siekia išvengti su nepagrįstu procesu susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas papildomas procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje yra sprendžiamas ne 2021 m. vasario 10 d., o 2021 m. vasario 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su 2021 m. vasario 10 d. nutartimi bei terminu prieštaravimams pareikšti, kuris 2021 m. sausio 22 d. teisėjos rezoliucija buvo atnaujintas.
14. Kreditorė (apeliantė) UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pareiškimas dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo pateiktas praleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, o taip pat, jog prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas skolininkė pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, kurioje net nebuvo keliamas klausimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jų dydžio.
15. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kada teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą. Nustatytas papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Vienas iš tokių pagrindų yra aplinkybė, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Inicijuoti bylą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Praleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą tokiam prašymui paduoti, toks terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujintas vadovaujantis CPK 78 straipsnyje numatytais pagrindais.
16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atskirojo skundo argumentais, kad CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, per kurį galima inicijuoti klausimą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, skolininkė praleido. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nutartis, kuria panaikintas teismo įsakymas, buvo priimta 2021 m. vasario 10 d., prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo skolininkė pateikė 2020 m. vasario 12 d., taigi skolininkė dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo kreipėsi nepraleidusi įstatymo nustatyto 20 dienų termino (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad skolininkė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, kurioje net nebuvo keliamas klausimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų dydžio.
18. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).
19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).
20. Kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 25 punktas). Pradėto teismo proceso pabaiga laikoma ne tik bylos nutraukimas, bet ir ieškinio palikimas nenagrinėto ar priimto teismo įsakymo panaikinimas (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), kada pradėtoje byloje šalių materialusis ginčas paliekamas neišspręstas, nes nepriimamas baigiamasis teismo sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-194-684/2018).
21. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismui 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, panaikinus teismo įsakymą ir kreditorei (apeliantei) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo grąžinus, konstatuotina, kad civilinė byla, iškelta skolininkei dėl skolos, buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė iki 2021 m. vasario 10 d. teismo nutarties priėmimo negalėjo žinoti, kad kreditorė jai nepareikš ieškinio; priešingai, galėjo pagrįstai tikėtis, kad kreditorė, jau parodžiusi teisminio proceso pradžios iniciatyvą ir pateikusi prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, pratęs šalių ginčo nagrinėjimą ieškinio teisenos tvarka pareikšdama ieškinį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl įsakymo panaikinimo svarstė rašytinio proceso tvarka, nepranešdamas apie tai šalims, todėl skolininkė, negalėdama žinoti, jog kreditorė nepateiks ieškinio, taip pat nebūdama informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo panaikintas teismo įsakymas ir kreditorei grąžintas pareiškimas laikant jį nepaduotu ir tuo baigiant teismo procesą šioje bylinėjimosi stadijoje, turėjo pagrindą teikti savo prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jau po teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties priėmimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė pagrįstai 2021 m. vasario 12 d. pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo – priteisti skolininkei iš kreditorės 302,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio
23. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
24. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8.7 punkte nurodyta, kad už skolininko prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo parengimą yra nustatytas 0,25 koeficientas. Nagrinėjamu atveju taikytinas 2020 m. III ketv. – 1454,80 Eur šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių). Taigi, nagrinėjamu atveju maksimalus priteistinas dydis už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą yra 363,70 Eur. Nors skolininkės pirmosios instancijos teisme prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos ir neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo pagal kreditorės pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo nebuvo sudėtingas, dėl ko prieštaravimų parengimas nereikalavo itin didelių advokato darbo laiko sąnaudų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sumažina skolininkei iš kreditorės priteistą bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą nuo 302,50 Eur iki 200 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kai bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis dokumentas pateikiamas teismui nepriėmus baigiamojo sprendimo dėl ginčo esmės, ir pagrįstai tenkino skolininkės prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl skundžiama teismo papildoma nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant tik papildomos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, skolininkei iš kreditorės priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinant iki 200 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus kreditorės atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintos Rekomendacijoje. Skolininkė nurodė, kad ji patyrė 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurias prašė priteisti iš kreditorės, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus – 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą 363 Eur sumai bei 2021 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 138, Swedbank, AB, 363 Eur sumai. Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus kreditorės atskirąjį skundą, jos priteistinos iš kreditorės skolininkės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. papildomos nutarties rezoliucinę dalį ir iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo jėgainių projektai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo jėgainių projektai“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.