- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-258-923/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44761-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti motorines transporto priemones sustabdymo – 2022 m. gruodžio 1 d.;
turto konfiskavimas – iš V. S. išieškant K. S. priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 330,00 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. nuteistas dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 25 d. apie 19.50 val. kelyje kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,31 promilių neblaivumas).
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas V. S. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį konstatavo, kad V. S. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius. Skirdamas bausmę teismas konstatavo, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl V. S. skyrė didesnio, nei įstatyme nustatyto jos vidurkio, dydžio laisvės atėmimo bausmę. Teismas nurodė, jog manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Kadangi V. S. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į probaciją su intensyvia priežiūra.
3.1. Skunde apeliantas teigia, kad savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta. Jo materialinė padėtis yra sunki. Jis turi sugyventinę ir du vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Šiuo metu įsidarbino, todėl jeigu reikės atlikti laisvės atėmimo bausmę, praras darbą. Turi skolų dėl konfiskuotų transporto priemonių, kurias reikia mokėti. Gydosi nuo alkoholizmo, lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, eina į bažnyčią, kalbasi su kunigu, meldžiasi. Visa tai jam padeda spręsti alkoholizmo problemą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyrius prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime teigiama, kad nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti, ankstesni teistumai ir paskirta laisvės atėmimo bausmė neatgrasė V. S. nuo tapataus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Be to, iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad V. S. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. V. S. ne kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad V. S. supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį ar ateityje nedarys kitų veikų, nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo netaikyti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
8. V. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, savo dydžiu lygi sankcijos vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog V. S. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, kad yra teistas 6 kartus (2023 m. sausio 31 d. nuosprendis dėl identiškos nusikalstamos veikos padarymo dar neįsiteisėjęs), (b. l. 74–75, 96–112), bei baustas administracine tvarka, tarp jų ir už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (1 t., b. l. 90–95). Nors V. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis įsidarbino, tačiau byloje nėra duomenų apie jo darbovietes ar registraciją Užimtumo tarnyboje. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų V. S. skundo teiginius apie turimus mažamečius vaikus. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl jam paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta iki 6 mėnesių. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai. Pirmosios instancijos teismui teisingai taikius BK 54 straipsnio (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) nuostatas, V. S. paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, yra proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir nuteistojo asmenybei, todėl švelninti ją apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
9. Skunde apeliantas prašo palikti jį laisvėje, taikyti probaciją su intensyvia priežiūra, ir iš tokio skundo konteksto suprantama, kad nuteistasis prašo spręsti klausimą dėl BK 75 straipsnio (Bausmės vykdymo atidėjimas) taikymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas 6 kartus (vienas nuosprendis dar neįsiteisėjęs), tarp jų ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo, savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, jis per paskutinius penkerius metus 6 kartus baustas administracine tvarka, tarp jų ir už nusižengimus susijusius su alkoholio vartojimu. Pažymėtina ir tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę už ankstesnes nusikalstamas veikas, V. S. buvo taikytas lygtinis paleidimas (b. l. 74–75), tačiau ir tai jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti V. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, V. S. ankstesni teistumai, baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.
10. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti V. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė bei teisingai nustatė šios bausmės dydį, todėl nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.