- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- eI3-27-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00242-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- UAB "Maisto pramonės logistikos grupė"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ "Pakuočių tvarkymo organizacija", Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maisto pramonės logistikos grupė“ skundą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys yra viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Maisto pramonės logistikos grupė“ (toliau – ir UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai išduoti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodo, jog jos veikloje, susijusioje su gamintojų ir importuotojų pareigų pakuočių atliekų tvarkymo srityje vykdymu, nėra nustatyta jokių pažeidimų, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas taikyti atsakomybę už trečiųjų asmenų, už kuriuos ji nėra atsakinga, veiksmus ar neveikimą. Kitaip tariant, Sprendimas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovas pritaikė poveikio priemones pareiškėjai dėl trečiųjų asmenų, įskaitant valstybės institucijas, neteisėtų veiksmų ir neveikimo bei netinkamo Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Mano, jog toks administracinės atsakomybės be kaltės taikymas ne tik kad yra negalimas remiantis bendruoju principu nulala poena sine culpa, bet ir šiurkščiai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėja (ir kiti verslo subjektai) verčiami antrą kartą sumokėti už tų pačių pakuočių atliekų tvarkymą.
Paaiškina, jog VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir Organizacija) pagal sutartį organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2015 m. ir vykdydama sutartinius įsipareigojimus išdavė pareiškėjai 0,270 tonos metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2013 metus, 0,540 tonos metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2014 metus ir 1,080 tonos metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2015 metus. Šie dokumentai, be kita ko, patvirtina pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis lengvatą. Remdamasi šiais patvirtinimais, pareiškėja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytais terminais pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą. Mano, jog atsakovas pripažįsta, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas dėl trečiojo asmens, už kurį pareiškėja neatsako, neteisėtų veiksmų. Atkreipia dėmesį, jog Sprendimas nebūtų priimtas, jei valstybės institucijos būtų tinkamai vykdžiusios savo pareigas.
Teigia, jog nė vienas įstatymas nenustato pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo pagrindų, taip pat kaip ir nenustato mechanizmo, pagal kurį būtų aišku, kokios pareigos kyla gamintojams ir importuotojams pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio ir (ar) patvirtinančio dokumento panaikinimo atveju, t. y. ar gamintojui reikia tikslinti mokesčių deklaraciją, iš naujo apskaičiuoti mokestį, koks mokesčio tarifas taikomas, per kiek laiko visa tai turi būti padaroma ir t. t. Mano, kad mokestinė prievolė, atsirandanti panaikinus patvirtinimus, atitinka ekonominės sankcijos požymius. Atsakovas, priimdamas Sprendimą ir panaikindamas dokumentus, kurie pagrindžia gamintojų ir importuotojų teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, pritaikė poveikio priemonę, kuri daro esminį poveikį ūkinei veiklai, tačiau nenurodo, kuo remdamasis tokią priemonę (mokestinės lengvatos panaikinimo) taikė. Taigi, šis atsakovo Sprendimas prieštarauja Konstitucijai ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.
Nurodo, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų tuo aspektu, kad jis yra nepagrįstas įstatymu. Mano, kad nei iš 2017 m. gruodžio 19 d. rašto, nei iš Sprendimo ar Patikrinimo akto turinio neįmanoma suprasti, dėl kokio konkretaus pažeidimo ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu remiantis buvo panaikintas pareiškėjos gautas patvirtinimas. Sprendime ir Patikrinimo akte tiesiog išvardyti visi naikinami UAB „Metrail“ pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai bei jų išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai. Teigia, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus aktus, atliko formalius veiksmus, pažeidė pareiškėjos ir kitų Organizacijos pavedimo davėjų esmines konstitucines teises. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei visuotinai pripažintą principą „iš neteisės neatsiranda teisė“, akivaizdu, kad skundžiamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
Šalies argumentai
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad ginčijamu Sprendimu buvo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54 (toliau – ir Patikrinimo aktas), surašytas patikrinus Organizaciją, todėl tiesioginių teisinių pasekmių UAB „Maisto pramonės logistikos grupei“ nesukelia. Pažymi, kad pareiškėja savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo objektu kildina iš sutartinių prievolių tarp Organizacijos ir UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ (2013 m. gruodžio 11 d. sutarties dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo). Tačiau mano, kad UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ neturi ir negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčo objekto, nes jos pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels jai tiesioginių teisinių pasekmių.
Nurodo, kad atlikus Organizacijos patikrinimą surašytame Patikrinimo akte yra pripažįstami išrašyti neteisėtai Organizacijos išduoti patvirtinimai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo dėl UAB „Metrail“ išrašytų įrodančių dokumentų panaikinimo. Vadinasi, panaikinus UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus apie sutvarkytas atliekas, išduotus Organizacijos, Organizacijos išduoti patvirtinimai gamintojams ir importuotojams, remiantis negaliojančiais UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais, taip pat negalioja.
Akcentuoja, kad atsakovas neturi teisės daryti įtakos Organizacijos organizuojamo atliekų tvarkytojo pasirinkimui ar nustatyti civilinių teisinių santykių dalyvių tarpusavio santykių turinį. Būtent Organizacija pasirinko atliekų tvarkytoją, t. y. UAB „Metrail“, ir būtent Organizacija UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu išrašė UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ patvirtinančius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Gamintojams ir importuotojams atstovaujanti organizacija pasirinko, kuriems gamintojams ir importuotojams ir kiek (tonomis) paskirstyti patvirtinimus, remiantis UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais. Mano, kad pareiškėja savo materialinio teisinio suinteresuotumo, negali kildinti iš sutartinių prievolių, kylančių iš civilinio pobūdžio sutarčių vykdymo. UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ turėtų kreiptis į Organizaciją ir iš jos sutarties pagrindu išsireikalauti visus nuostolius, susijusius su UAB „Metrail“ netinkamu pakuočių atliekų tvarkymu ar neteisėtu dokumentų, įrodančių pakuočių atliekų sutvarkymą, išdavimu, t. y. netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu.
Atsiliepimas
Atsakovas 2023 m. balandžio 28 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog byla turėtų būti nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kurioje teismas nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ turi būti koreguojamas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03218-2015-5), paliekant galioti 3,1592 procento, kurie išrašyti ir patvirtinti 2013 metų dokumentais.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.
Nurodo, jog nei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, nei pareiškėja, nei kiti gamintojai ar importuotojai nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl sankcijos taikymas yra neteisėtas. Pareiškėja teisingai ir pagrįstai skunde nurodo, kad jos veikloje, susijusioje su gamintojo ir importuotojo pareigų vykdymu pakuočių atliekų tvarkymo srityje, nėra nustatyta jokių pažeidimų, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė už trečiųjų asmenų, taip pat ir valstybės institucijų, už kuriuos ji neatsako, neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Teigia, jog dalis gamintojų ir importuotojų po skundžiamo Sprendimo priėmimo privalo sumokėti šimtus tūkstančių eurų mokesčių už aplinkos teršimą, todėl toks mokesčio lengvatos panaikinimas laikomas teisinio poveikio priemone, t. y. sankcija.
Teigia, jog Organizacija, pasirinkdama UAB „Metrail“ kaip atliekų tvarkytoją, neturėjo jokio pagrindo abejoti šio atliekų tvarkytojo galimybėmis tinkamai ir pagal teisės aktų reikalavimus tvarkyti pakuočių atliekas bei teisėtai išduoti galiojančius pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą sudaro ir jame įrašytų atliekų tvarkytojų kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Regionų aplinkos apsaugos departamentai užtikrina atliekų tvarkytojų, išrašančių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kontrolę. Taigi tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek regionų aplinkos apsaugos departamentai turėjo pareigą tikrinti UAB „Metrail“ veiklą, t. y. privalėjo tikrinti, ar šis atliekų tvarkytojas veikia teisėtai, ar tinkamai vykdo atliekų apskaitą, ar turi visus reikalingus dokumentus, ar nedaro jokių pažeidimų.
Mano, jog, priimant skundžiamą Sprendimą, nebuvo užtikrinta nei pareiškėjos, nei kitų gamintojų ar importuotojų teisė būti išklausytiems. Sprendime nenurodyta, kokius teisės aktus pažeidė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, kurios patvirtinimai minėtu sprendimu buvo panaikinti, taip pat sprendime nenurodyta, kokius teisės aktus pažeidė gamintojai ir importuotojai, kuriems minėtu sprendimu iš esmės buvo panaikinta mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvata.
Nurodo, jog atliktas Organizacijos patikrinimas, kurio aktas buvo patvirtintas skundžiamu Sprendimu, buvo tik formalumas, buvo tiesiog konstatuota, kad UAB „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra panaikinti, todėl naikinami ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti patvirtinimai. O atsakovas, atlikdamas UAB „Metrail“ patikrinimą, apie šį patikrinimą neinformavo ir nesudarė galimybės jame dalyvauti ar bet kokiais kitais būdais savo teisių gynybos siekti nei Organizacijai, nei pareiškėjai, nei kitiems gamintojams ir importuotojams, nors, kaip dabar matyti, visos neigiamos pasekmės dėl UAB „Metrail“ galimai padarytų teisės aktų pažeidimų ar nusikalstamų veikų atiteko būtent VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir gamintojams bei importuotojams, taip pat ir pareiškėjai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Papildomai nurodo Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintą „teršėjas moka“ principą, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
Teigia, jog mokesčio lengvatą suteikia dokumentai, įrodantys atliekų sutvarkymą. Tačiau jeigu panaikinami dokumentai, kurių pagrindu asmuo grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, manytina, kad mokesčio lengvata netaikytina.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. balandžio 28 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5513-1580/2022 patvirtina tai, kad pareiškėjos UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ skundas pagrįstas iš dalies, o atsakovo sprendimo dalis naikintina, mokestis mažintinas atsižvelgiant į minėtoje LVAT nutartyje panaikinto patikrinimo apimtį (t. y. už 2014 ir 2015 metus paliktinas nepakeistas, nes ši patikrinimo akto Nr. VR-17.5-82 dalis paliktina nepakeista, už 2013 m. perskaičiuotinas (mažintinas 3,1592 proc.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies, kurioje pripažinti negaliojančiais pareiškėjai išduoti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad atsakovo Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyrius atliko Organizacijos patikrinimą. Patikrinimo tikslas – nustatyti gamintojus ir importuotojus, kuriems Organizacija išrašė patvirtinimus dėl atliekų sutvarkymo, remiantis UAB „Metrail“ panaikintais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. 2017 m. lapkričio 8 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54.
Vadovaudamasis Aprašo 56, 57 punktais, Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Dl-213, 14 punktu, Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiais UAB „Metrail“ remiantis panaikintais įrodančiais dokumentais išrašyti patvirtinimai gamintojams ir importuotojams. Apie priimtą sprendimą atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 59.2 papunkčiu, informavo gamintojus ir importuotojus, kuriems buvo išrašyti negaliojančiais pripažinti patvirtinimai.
Pareiškėja, nesutikdama su 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 dalimi, kurioje pripažinti negaliojančiais jai išduoti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taip pat pakeitė atsakovo Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio. Likusią atsakovo Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą (LVAT administracinė byla Nr. eA-927-525/2022).
LVAT šios nutarties 128 punkte pažymėjo, jog, atsižvelgiant į ginčui aktualų reglamentavimą, patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, taigi pripažinus patvirtinančių dokumentų įrašymą neteisėtu ir juos panaikinus, atsiranda pagrindas išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir juos panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų ar jų licencijuotos organizacijos kaltę.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, jog VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymi, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.
Be to, LVAT šioje nutartyje pripažino, kad Departamentas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736) LVAT konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui priimant sprendimą lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja) principas nebuvo pažeistas.
LVAT taip pat konstatavo, jog nesant kitų (specialių) įstatymų nuostatų vertintina, kad įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus.
2023 balandžio 28 d. atsakovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad, atsižvelgiant į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 129.1 papunktį, mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu.
Pripažinus teisėta Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, nebelieka teisinio pagrindo svarstyti rašto teisėtumo. Sprendimas pareiškėjai neturi teisinių pasekmių, nes ji savarankiškai neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą iki nurodytos datos, jai nebuvo taikytos sankcijos ar baudos.
Pažymėtina, jog pareiškėja savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo objektu kildina iš sutartinių prievolių tarp Organizacijos ir UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ (2013 m. gruodžio 11 d. sutarties dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ neturi ir negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo ginčo objektu, nes pareiškėjos pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels jai tiesioginių teisinių pasekmių. Kitaip tariant, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeis
LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019. Taip pat LVAT, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalykas gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio Sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamo Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad ginčijamo Sprendimo dalis tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl skundas laikytinas nepagrįstu (ABTĮ 88 straipsnis).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, prašymas priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maisto pramonės logistikos grupė“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.