Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir A. R. ieškinį atsakovei E. R., tretiesiems asmenims S. R. ir V. R. dėl išlaidų turtui pagerinti atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-08 nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria tretieji asmenys įsipareigojo išmokėti kompensaciją už turto pagerinimą bei civilinę bylą nutraukė.Šilutės rajono apylinkės teisme 2016-04-20 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, priimti papildomą sprendimą bei išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. R. atlyginimo klausimą valstybės naudai ir išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą. Viso prašoma priteisti 381,29 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-30 nutartimi atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Teismas priteisė iš ieškovų V. R., asmens kodas ir A. R. bei iš atsakovės E. R. po 127,09 Eur už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Teismas motyvavo tuo, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai V. R. ir A. R. pateikė apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, juo prašo panaikinti 2016-05-30 pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino terminą paduoti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba yra savo srities profesionalė, kuriai taikomi didesni atidumo reikalavimai, todėl terminų praleidimas nėra pateisinamas. Papildomai apeliantė nurodo, kad teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijai turėtų būti taikomi ieškovų atžvilgiu, atleidžiant nuo teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, kadangi jos finansinė padėtis yra sudėtinga – ji našlė, auginanti tris mažamečius vaikus. Pasirašytoje taikos sutartyje taip pat nebuvo numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, todėl vadovaujantis LRCPK 94 straipsnio 2 dalimi, teismas bylinėjimosi išlaidų neskirsto.Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau tekste – Tarnyba) pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą nepakeistą. Juo nurodo, kad LRCPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas LRCPK 78 straipsnyje numatytais pagrindais. LRCPK nėra numatyta, kada toks terminas gali ar negali būti atnaujinimas, todėl palikta teisė teismui spręsti dėl termino atnaujinimo, įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes. Tarnyba savo prašymą atnaujinti praleistą terminą motyvavo tuo, kad apie teismo 2016-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-97-635/2016, kurioje nebuvo išspręstas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas, sužinojo tik 2016-04-06, gavusi ją kartu su advokato Rimanto Simkaičio prašymu išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. R.. Advokatus, teikiančius antrinę teisinę pagalbą, ir Tarnybą sieja ne pavaldumo santykiai, bet sutartiniai santykiai ir advokatai nėra Tarnybos darbuotojai, ir jie neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Dėl šios priežasties apie priimtą Teismo sprendimą sužinojo tik advokatui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikus Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad toks atvejis, kai byloje sudaroma taikos sutartis, nėra numatytas tarp Rekomendacijoje įvardintų išlygų, kuomet prašymo dėl išlaidų apskaičiavimo teikti nereikia ir tuo pačiu, tokiais atvejais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebūtų priteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LRCPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už antrinės teisinės pagalbos suteiktas paslaugas.Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino terminą Tarnybai pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodė jokių motyvų, kodėl Tarnybos praleistas terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimo buvo atnaujintas (LRCPK 78 str. 5 d.). Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji turėtų būti atliesta nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo dėl sunkios finansinės padėties.Nesutiktina su apeliantės pozicija dėl termino atnaujinimo. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.), atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Todėl CPK 98 straipsnio 1dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Todėl nustačius, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016).Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) šioje byloje yra priimtas 2016-03-08, taigi iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo terminas baigėsi 2016-03-28. Šis terminas taikomas tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas. Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad 2015-06-18 sprendimu Nr. (1.31)TPA-980-15 suteikė V. R. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-97-635/2016, valstybei garantuojant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teisinę pagalbą teikė advokatas Rimantas Šimkaitis. Šalys, sudarydamos taikos sutartį ir teismas priimdamas nutartį tvirtinti taikos sutartį, nepriėmė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2016-04-19 pateikė prašymą teismui dėl papildomo sprendimo priėmimo, juo prašė atnaujinti terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei ir išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų padalijimo klausimą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad apie Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-06 nutartį, kurioje nebuvo išspręstas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas, sužinojo tik 2016-04-16, gavusi ją kartu su advokato R. Šimkaičio prašymu išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad advokatus, teikiančius antrinę teisinę pagalbą, ir Tarnybą sieja ne pavaldumo santykiai, o sutartiniai santykiai ir advokatai nėra Tarnybos darbuotojai, jie neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Taigi dėl šios priežasties apie priimtas teismo sprendimą sužinojo tik advokatui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikus Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kadangi aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo apie teismo sprendimą sužinojo tik advokatui pateikus prašymą dėl užmokesčio išmokėjimo, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo negalėjo kitu būdu sužinoti apie priimtą teismo sprendimą laiku. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, todėl teismas, siųsdamas nutarties kopiją dėl taikos sutarties patvirtinimo, neturėjo ir negalėjo jos išsiųsti suinteresuotam asmeniui. Taigi suinteresuotas asmuo negalėjo sužinoti apie priimtą procesinį sprendimą šioje byloje, kuriuo nebuvo išspręstas antrinės teisinės pagalbos paslaugų suteikimo atlyginimo klausimas ir išlaidų paskirstymas, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš ieškovės dėl jos sunkios finansinės padėties. Iš byloje pateikto Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31)-TPA-980-15 matyti, kad antrinė teisinė pagalba teikiama vadovaujantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 p. ir yra nustatytas antras pareiškėjo(-os) turto ir pajamų lygis. Sprendime nustatyta, kad pareiškėja sutinka apmokėti antrinės teisės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti. Vadovaujantis minėto įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 punktu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjai yra 50 procentų. Nenustačius teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, Tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai V. R. šioje byloje. Šis sprendimas apskųstas aukštesnės instancijos teismui nebuvo. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės apeliantės finansinė ir šeiminė padėtis buvo įvertinta jau suteikiant antrinės teisinės pagalbos paslaugas, būtent dėl sudėtingos finansinės padėties apeliantei buvo sumažintos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 50 procentų. Be to apeliantė sutiko apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos paslaugos apeliantei buvo suteiktos, todėl nėra pagrindo atleisti apeliantę nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo Tarnybai. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavęs bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai priteisė jas atlyginti suinteresuotam asmeniui - Tarnybai iš ieškovės. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimą, papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. papildomą sprendimą nepakeistą.