- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-150-300-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02007-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme, ir galutinė bausmė R. B. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant šiuos įpareigojimus: per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu, paskirta R. B. baudžiamojo poveikio priemonė – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad 2011-12-08 apie 2.15 val., viešoje vietoje – Š. naktiniame klube „P.“, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – suduodamas nukentėjusiajam A. P. rankos kumščiu smūgį į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam A. P. muštines žaizdas ir pogleivines kraujosruvas apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendį ir jam skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti viešaisiais darbais.
Skunde nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl, apelianto manymu, netinkamai ir nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikytų Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto ir 70 straipsnio nuostatų. Nuteistojo teigimu, teismas jam nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų, nes vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistiems nuo bausmės kodekso X skyriuje numatytais pagrindais. Taigi teigia, kad jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nebuvo atleistas nuo bausmės, todėl daro išvadą, kad BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės jam negalėjo būti paskirtos. Taip pat nurodo, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad viešieji darbai paskirti remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kadangi ši nuostata numato, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Mano, kad pagal teismo nuosprendyje išdėstytas ir ištirtas aplinkybes, teisės nusižengimo pavojingumą teismas nemotyvavo būtinumo paskirti jam griežčiausią bausmę pagal BK 41 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad skiriant griežčiausią bausmę teismas turėjo nurodyti bent vieną bausmės pagrindą (BK 41 str.) ar siekiamą tikslą. Nuteistojo teigimu, teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę neįvertino nusikalstamos veikos padarymo būdo (smurto naudojimo intensyvumo ir jo pobūdžio, panaudotų įrankių ir priemonių), tyčios rūšį, poelgio motyvus ir kt. Nurodo, jog nustatyta, kad nusikaltimas buvo padarytas kaltininkui veikiant netiesiogine tyčia, nusikaltimo motyvas buvo asmeninio pobūdžio pyktis, smurtinis veiksmas prieš nukentėjusįjį nebuvo intensyvus, jis padarytas nenaudojant specialių žalojimo įrankių, kas, pasak nuteistojo, rodo jo mažesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Apelianto įsitikinimu, teismui nepakankamai motyvuojant laisvės atėmimo bausmės paskyrimo pagrįstumo, buvo pažeisti baudžiamojo įstatymo reikalavimai. Mano, kad dėl padarytos veikos nesunkumo, visų lengvinančių aplinkybių visumoje, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam viešuosius darbus, kurie, apelianto nuomone, turi didesnį auklėjamąjį poveikį.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo R. B. apeliacinis atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam tinkamą bausmę.
Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių bylos aplinkybių ir nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos klausimų neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, t. y. dėl R. B. paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir kitų jo apeliacinio skundo argumentų
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę apeliantui, teismas atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – įvykdė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, jog šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai. Apylinkės teismas pripažino nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažino ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.
Taigi šios aplinkybės rodo, kad apeliantas praeityje buvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nepadarė, darė naujus nusikaltimus, o tai lemia išvadą, kad jo asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, ir, kad jo padaryta veika yra dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė.
Be to, kaip matyti iš nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio – už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (pagal BK 284 str. 1 d. vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmės dydis nelaikytinas per griežtu.
Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas R. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl teisingumo principas bus įgyvendintas tik paskyrus apeliantui laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kurie susiję su, apelianto manymu, netinkamai ir nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikytomis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto ir 70 straipsnio nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta, kad atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis aptariame straipsnyje numatytus įpareigojimus. Būtent BK IX skyriaus 70 straipsnyje ir numatyta nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai. Ir nors apeliantas teisus, kad teismas neteisingai nurodė BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą ir jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonės punktą (vietoj 5 punkto nurodė 3), tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kuris būtų sukliudęs pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies akivaizdu, kad nuteistajam skirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri numatyta BK 70 straipsnyje, t. y. – nemokami darbai. Todėl šis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esantis netikslumas nelaikytinas pakankamu pagrindu keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Ir nors nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę, t. y. jam skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti viešaisiais darbais, ir teigia, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę neįvertino nusikalstamos veikos padarymo būdo (smurto naudojimo intensyvumo ir jo pobūdžio, panaudotų įrankių ir priemonių), tyčios rūšies, poelgio motyvų ir kt., tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės – deklaratyvios, neatitinkančios baudžiamosios bylos duomenų, todėl atmestinos kaip nepagrįstos. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmės rūšis, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo skirti nuteistajam jo prašomą bausmės rūšį. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.
Remiantis išdėstytais duomenimis, kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.