- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- e2-242-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01252-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjai
- Rasa Bagdžiūtė (pirm.), Rasa Lapėnienė
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- L. Č.
- Trečiasis asmuo
- notaras Česlovas Tomaševičius
- Kategorijos
- 2.5.4.8Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.1.15Atsakovo pripažinimas ieškinio
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-242-1124/2021 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei L. Č. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – notaras Česlovas Tomaševičius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2016 m. gegužės 12 d. P. A. testamentą negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). P. A., būdamas neįgalus, sirgdamas demencija, nesuprasdamas savo veiksmų ir negalėdamas jų valdyti, sudarė testamentą atsakovės naudai, kuriuo visą savo turtą paliko jai, o tuo atveju, jei P. A. mirties dieną atsakovė nebūtų gyva, turtas turėjo atitekti atsakovės sutuoktiniui A. Č.. P. A. (duomenys neskelbtini) testamentą prašo pripažinti negaliojančiu, kadangi jis buvo sudarytas P. A. nesuvokiant savo veiksmų ir negalint jų valdyti, jo sudarymas buvo nulemtas atsakovės veiksmų, kuri siekė užvaldyti P. A. turtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad P. A. savo turtą testamentu paliko seseriai – atsakovei, kadangi ji vienintelė nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. nuo P. A. sutuoktinės mirties) iki P. A. mirties palaikė su juo artimą ryšį, jį prižiūrėjo, padėjo jam buityje.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, notaras Česlovas Tomaševičius atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinio netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas gavo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, nes šalys, siekdamos išspręsti teisminį ginčą, sudarė taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti rašytinio proceso tvarka.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Kadangi atsakovė ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu iš esmės pripažino (žr. šalių teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties 1.1 punktą), teismas toliau šiame sprendime pateiks sutrumpintus motyvus dėl ieškovo ieškinio reikalavimo – testamento pripažinimo negaliojančiu, t. y. reikalavimo, dėl kurio ginčo tarp šalių nebėra (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).
7. Bylos duomenimis ieškovas M. A. yra mirusio P. A. sūnus, o atsakovė – mirusiojo sesuo. (duomenys neskelbtini) testamentu P. A. jam nuosavybės teise priklausantį visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jam priklausys jo mirties dieną, įskaitant, bet neapsiribojant, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, taip pat pinigus ir turtines teise, paliko seseriai L. Č. (atsakovei). Tuo atveju, jeigu palikimo atsiradimo momentu sesuo mirtų, jam nuosavybės teise priklausantį visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jam priklausys mirties dieną, įskaitant, bet neapsiribojant, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, taip pat pinigus ir turtines teise, paliko A. Č. (notarinio registro Nr. 1289).
8. Bylos duomenimis P. A. nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Byloje buvo paskirta P. A. (mirusio 2020 m. kovo 29 d.) pomirtinė teismo psichologinė–psichiatrinė ekspertizė, gautas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-114/2021. Jame pateiktos išvados, kad 2016 m. gegužės 12 d. ginčijamo testamento sudarymo metu P. A. sirgo įgyta silpnaprotyste – mišrios kilmės demencija ir organiniu kliedesiniu sutrikimu. Minėtame ekspertizės akte taip pat padaryta išvada, kad 2016 m. gegužės 12 d. (ginčijamo testamento sudarymo metu) P. A. dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys prieštaravimų ir (ar) pastabų dėl ekspertizės akto išvadų nepareiškė. Objektyvios priežastys, sudarančios pagrindą abejoti ekspertizės akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir ekspertizės akto įrodomąja reikšme, byloje nenustatytos.
9. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį. Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas negaliojančiais pripažįstami testamentai, sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės (būsenos), kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, be kita ko, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę, tikrinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išsiaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje.
10. Taigi, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo P. A., sudarydamas ginčo testamentą, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo būseną sandorio sudarymo metu (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, notaras Česlovas Tomaševičius su pareikštu ieškiniu nesutiko, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jo nesutikimas su ieškinio reikalavimais buvo išreikštas dar iki ekspertizės akto išvadų pateikimo byloje. Kaip nustatyta iš ieškinio ir kitų byloje esančių duomenų, testamento surašymo metu P. A. buvo senyvo amžiaus (82 metų), jam buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ekspertizės akte Nr. 78TPK-114/2021 pateiktos išvados, kad 2016 m. gegužės 12 d. (ginčijamo testamento sudarymo metu) P. A. sirgo įgyta silpnaprotyste – mišrios kilmės demencija ir organiniu kliedesiniu sutrikimu; 2016 m. gegužės 12 d. (ginčijamo testamento sudarymo metu) P. A. dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių.
11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas bylos įrodymų viseto pagrindu daro išvadą, jog P. A. ginčo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių, dėl paminėtų aplinkybių jo išreikšta valia, jog visą savo turtą po mirties palieka atsakovei, galėjo neatitikti jo tikrosios valios, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, P. A. 2016 m. gegužės 12 d. sudarytą testamentą pripažįstant negaliojančiu.
12. Šalys pateikė teismui 2021 m. lapkričio 8 d. sudarytą taikos sutartį, prašo ją tvirtinti.
13. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Tokia šalių teisė gali būti realizuojama bet kurioje proceso stadijoje. Teismas netvirtina šalių pateiktos taikos sutarties tik jei taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad ji pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, į tai, kad šalys patvirtinimo, jog joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės, šalių pateiktą taikos sutartį, jos dalį (išskyrus taikos sutarties 1.1 nuostatą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu – pastarasis reikalavimas šiuo teismo sprendimu jau yra išspręstas – patenkintas), patvirtina. Teismo tvirtinamas taikos sutarties tekstas išdėstomas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, tačiau tik tos taikos sutarties nuostatos, kurios atitinka šalių įsipareigojimus ir proceso įstatymo nuostatas.
15. Ieškovas prašo gražinti jam 75 procentus jo šioje byloje sumokėto žyminio mokesčio. Esant tokiam prašymui, ieškovui grąžintina nurodyto dydžio, t. y. 84,75 Eur, žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 2 dalis) ir 113,50 Eur ekspertizės išlaidų permoka. Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 17,09 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, šalių sudarytos taikos sutarties 7 punktas).
16. Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarui M. V. neišduoti P. A. įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimo, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinio dalį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu tenkinti visiškai – pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) P. A., testamentą, patvirtiną Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Patvirtinti šalių 2021 m. lapkričio 8 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Šalys pareiškia, kad P. A. piniginės lėšos, senatvės pensija ar kitos lėšos, kuriomis disponavo atsakovė (L. Č.), buvo protingai panaudotos būtiniems ir/ar įprastiems P. A. poreikiams tenkinti, ir ieškovas neturi jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovei dėl šių sumų panaudojimo.
2. Šalys susitaria ir pareiškia, kad ieškovas (M. A.) atsakovei neturi jokių piniginio ar nepiniginio pobūdžio reikalavimų, susijusių su turtu, kuris yra notaro Česlovo Tomaševičiaus patvirtinto (duomenys neskelbtini) P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) testamento objektas (toliau — Turtas), Turtu ir/ar Turto eksploatacija, įskaitant žalos atlyginimo reikalavimą.
3. Šalys susitaria, kad atsakovė neatsako už iki Taikos sutarties sudarymo skolas, kurios atsirado iki Taikos sutarties sudarymo ir kurios yra neatsiejamai susijusios su Turtu.
4. Ieškovas patvirtina, kad ieškovas iki Taikos sutarties sudarymo dienos yra atlikęs Turto apžiūrą, įskaitant specialių žinių turinčių subjektų pasitelkimą Turto apžiūrai, ir neturinti pastabų ir (ar) pretenzijų dėl Turto kokybės.
5. Ieškovas patvirtina, kad su Turto dokumentais, kuriais atsakovė disponavo, iki Sutarties sudarymo dienos susipažino ir pareiškia, kad su Turtu ir jo perleidimu susiję duomenys bei dokumentai yra tvarkingi, perduoti ieškovui tinkamai.
6. Atsakovė sumokėjo ieškovui sutartas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 400 Eur advokato išlaidos ir 386,50 Eur ekspertizės išlaidos, iki Taikos sutarties pasirašymo.
7. Atsakovė įsipareigoja sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Šalys pareiškia ir pripažįsta, kad nebeturi jokių kitų šioje Taikos sutartyje neaptartų reikalavimų ar pretenzijų viena kitai.
9. Šalims yra žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 3, 5 punktai, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir CPK 294 straipsnio 2 dalis, taip pat CK 6.985 straipsnis).
Grąžinti ieškovui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,75 Eur žyminio mokesčio.
Grąžinti ieškovui M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,50 Eur ekspertizės išlaidų permoką.
Priteisti iš atsakovės L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,09 Eur (septyniolika eurų devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarui M. V. neišduoti P. A. įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.