Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Č. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono trečiosios apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Nr. 2-1375/2013 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, suinteresuotas asmuo – A. Č. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono trečiosios apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš suinteresuoto asmens A. Č. pareiškėjos E. Č. naudai 1/3 dalies visų rūšių uždarbio ir (arba) kitų pajamų dydžio išlaikymą nepilnamečiams sūnui M. Č. , gimusiam 2007 m. vasario 1 d., ir dukrai K. Č. , gimusiai 2012 m. liepos 16 d., mokamą kas mėnesį nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki sūnaus M. Č. pilnametystės, t. y. iki 2025 m. vasario 1 d., o nuo 2025 m. vasario 2 d. – išieškoti ¼ dalies visų rūšių uždarbio ir (arba) kitų pajamų dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai K. Č. , gimusiai 2012 m. liepos 16 d., išlaikyti mokant išlaikymą kas mėnesį iki jos pilnametystės, t. y. iki 2030 m. liepos 16 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos ir teismo sprendimo kilmės valstybės (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos nesieja, užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatas (CPK 810 str.). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylos“ (toliau tekste – Sutartis), pasirašytos 1992 m. liepos 21 d., 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 52 straipsnyje nurodyta, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono trečiosios apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. Č. ir K. Č. priteisimo (b. l. 1-5). Kreipdamasi į teismą su nurodytu prašymu, pareiškėja pateikė prašomo pripažinti ir vykdyti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono trečiosios apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo teisėjo patvirtintą kopiją (b. l. 14), šio sprendimo notariškai patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą (b. 1. 5). Taip pat pareiškėja pateikė notariškai patvirtintą teismo pranešimą, kurio duomenimis suinteresuotam asmeniui A. Č. tinkamai ir laiku buvo įteiktas ieškinio nuorašas, taip pat jis buvo informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, įrodymai patvirtinantys šiuos faktus yra išnagrinėtos bylos medžiagoje (b. l. 10-11). Prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 7 d. (b. l. 8-9), Rusijos Federacijos teritorijoje buvo vykdomas iki 2014 m. spalio mėnesio (b. l. 6-7).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus bei jose esančius duomenis, konstatuoja, kad pateikti visi procedūros dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti pagal Tarptautinę sutartį inicijuoti reikalingi dokumentai.

Sutarties 56 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: pirma, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; antra, jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; trečia, jeigu pagal sutartį, o sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotam asmeniui A. Č. teismo procesiniai dokumentai su pranešimu apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo įteikti asmeniškai. Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismas, išnagrinėjęs šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis, Sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų ir Sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra teisinis pagrindas Rusijos Federacijos teismo sprendimui pripažinti ir leisti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, prašė išieškotas sumas (lėšas) pervesti į jos nurodytą sąskaitą. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjai išaiškinama, jog Sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad pripažintų ir leistų vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma tokį sprendimą vykdyti, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Todėl siekdama pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos E. Č. prašymą tenkinti iš dalies.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono trečiosios apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš A. Č. , gimusio 1981 m. gegužės 4 d., pareiškėjos E. Č. , gimusios 1981 m. balandžio 5 d., naudai 1/3 dalies visų rūšių uždarbio ir (arba) kitų pajamų dydžio išlaikymą nepilnamečiams sūnui M. Č. , gimusiam 2007 m. vasario 1 d., ir dukrai K. Č. , gimusiai 2012 m. liepos 16 d., mokamą kas mėnesį nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki sūnaus M. Č. pilnametystės, t. y. iki 2025 m. vasario 1 d., o nuo 2025 m. vasario 2 d. – išieškoti ¼ dalies visų rūšių uždarbio ir (arba) kitų pajamų dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai K. Č. , gimusiai 2012 m. liepos 16 d., išlaikyti mokant išlaikymą kas mėnesį iki jos pilnametystės, t. y. iki 2030 m. liepos 16 d.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.