Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovo Panevėžio AVPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti, atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. 1995 m. vasario 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo be baudos, nuosprendžio vykdymą atidedant dvejiems metams (b.l.51-52). Nuosprendyje konstatuota, kad R. J. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas grupėje. 2017 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0004613. 2018 m. vasario 6 d. gavus papildomos informacijos ir atlikus patikrinimus Panevėžio AVPK priėmė sprendimą Nr. 18-IL-50-00073-e „Dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“, kuriuo panaikino R.J. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr.L1-0004613, neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr.0000003 (b.l.5). Sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (nuo 2014 m. spalio 4 d. galiojusi įstatymo redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 1995 m. vasario 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo be baudos, nuosprendžio vykdymą atidedant dvejiems metams (b.l.31-32). Rokiškio rajono apylinkės teismas minėtu nuosprendžiu konstatavo, kad R. J. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas grupėje. Nusikaltimo padarymo metu (1994 m. spalio 30 d.) vagystė, numatyta BK 271 straipsnio 2 dalyje, buvo priskiriama apysunkiems nusikaltimams, už kuriuos maksimali laisvės atėmimo bausmė buvo numatyta iki 6 metų, pagal galiojantį BK už tokį pat nusikaltimą numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.

Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išaiškino, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1282-822/2015). Taigi, pareiškėjo pripažinimas padarius atitinkamą BK numatytą veiką yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra teisiškai reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Todėl kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nuteisimo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį faktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto (bei 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo požiūriu yra pakankamas ir tinkamas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą ginklams.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2011 m. kovo 1 d., 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas asmenų nepriekaištingai reputacijai buvo taikomi švelnesni reikalavimai – asmuo praėjus 3 metams po teistumo išnykimo buvo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Tuo tarpu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. kovo 1 d., 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato griežtesnius reikalavimus asmens nepriekaištingai reputacijai, o būtent: jei asmuo apsvaigęs padarė nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos net ir po teistumo išnykimo.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną (2011 m. kovo 1 d.) būtų turėjęs leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Todėl kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytinos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011-03-01, nuostatos, pareiškėjas ginčijamu Sprendimu pagrįstai pripažintas nesančiu nepriekaištingos reputacijos asmeniu, ir tai yra pakankamas pagrindas panaikinti jam išduotus leidimus laikyti ar nešiotis ginklus.

Pabrėžtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Nustatęs, jog pareiškėjas neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijų (18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), atsakovas turėjo įstatymo nustatytą pareigą panaikinti išduotus leidimus nešiotis (laikyti) B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis.

Taigi nagrinėjamu atveju Panevėžio AVPK, remdamasis Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauta informacija apie pareiškėjo įvykdytą nusikaltimą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. vasario 27 d. priimtą nuosprendį, pagrįstai įvertino pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą panaikinti leidimus įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo Sprendimo teksto matyti, jog jis grindžiamas tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsniu, reglamentuojančiu teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus. Tuo tarpu leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnis, todėl atsakovas turėjo remtis ir šia teisės norma.

Tais atvejais, kai tikrinamas viešojo administravimo subjekto sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta (jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų), ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-742-552/2015). Iš byloje surinktos medžiagos (Sprendimo, skundo, patikslinto skundo) darytina išvada, kad pareiškėjas suprato, jog Sprendimu yra panaikinamas leidimas turėti (nešiotis) ginklą, kokiais motyvais remiantis priimtas toks sprendimas ir kokias pasekmes toks sprendimas sukėlė, taip pat, kokia Sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad Sprendime buvo įvardintos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas, sudarantis pagrindą turimus leidimus panaikinti, kolegija daro išvadą, jog ta aplinkybė, kad pačiame Sprendime buvo nurodytos ne tos teisės normos, laikytina formalaus pobūdžio akto trūkumu, kuris neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Tokiu atveju išimtinai dėl formalių priežasčių administracinio akto panaikinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams ir negalėtų sukurti jokių prielaidų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynimui, nes nėra nustatytas jų pažeidimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismo kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.