- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- A20.-167-1237/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00130-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Masiulianec
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Ukrainos pilietei T. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma taikyti užsienietei T. S. sulaikymą iki 2025 m. birželio 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo posėdžio metu atstovė prašė teikimą tenkinti.
2. Užsienietė ir jos atstovė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonė, įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą. Užsienietė nurodė, kad gyvena Sodų g. 12, Panevėžyje, jai padeda pažįstami žmonės. Nurodė, kad sprendimo dėl išsiuntimo neįvykdė, dėl lėšų trūkumo. Sutinka būti kuo skubiau išsiųsta į kilmės šalį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
3. Byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 11 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai kelyje Katinai-Jotainiai sulaikė Ukrainos pilietę T. S. (toliau – Užsienietė), gim. (duomenys neskelbtini), kuri nepateikė dokumentų dėl teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietė buvo pristatyta į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardą. 2025 m. kovo 12 d., 00:30 val., užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val. ir pristatyta į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrą.
4. Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. T. S. atvyko į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Panevėžio skyrių prašydama išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Užsienietė pateikė Ukrainos piliečio vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini).
5. 2024 m. rugsėjo 25 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S216822 T. S. buvo įpareigota savanoriškai išvykti į Ukrainą iki 2024 m. spalio 16 d., nes ji neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Užsienietė prašė leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, tačiau minėto sprendimo neįvykdė. Minėtas sprendimas grąžinti asmenį į užsienio valstybę neuždraudžia jam teisės pateikti prašymą išduoti vizą ar leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją bei neužkerta kelio asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtai.
6. Iš byloje esančių Vidaus reikalų sistemos informacinės duomenų bazės bei Lietuvos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenų matyti, kad Ukrainos pilietė T. S., gim. (duomenys neskelbtini), turi Ukrainos piliečio biometrinį pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad užsienietė neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje bei neturi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo Švietimo programą (programas). Migracijos departamento naudojamų registrų ir duomenų bazių duomenimis užsienietė Lietuvos įmonėse nedirba. Kitų reikšmingų socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta, t. y., aplinkybių, kurių pagrindu užsienietės įpareigojimas išvykti galėtų būti nevykdomas, nenustatyta. Iš Lietuvos migracinės informacinės sistemos duomenų matyti, kad duomenų apie tai, jog užsienietė būtų pateikusi prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nėra, todėl Ukrainos pilietė T. S. yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje.
7. Ukrainos piliečiams taikomas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kuriame nurodoma, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas nuostatos.
8. Užsienietė neįvykdė sprendimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, Lietuvoje gyvena neturėdama leidimo laikinai gyventi. Įstatymo 39 straipsnio 1 punkto nuostatomis, užsienietė Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo į kilmės valstybę, kurio užsienietė neįvykdė, taip pat užsienietė Lietuvos Respublikoje nėra prieglobsčio prašytoja. Nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, nes užsienietė yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, todėl turi būti vykdoma išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
9. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
10. Įvertinus tai, kad užsienietės tapatybė nustatyta (turi galiojantį pasą), turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (nurodė, kad gyvena Sodų g. 12, Panevėžys), kad užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikė pagalbą teismui, užsienietė neprieštarauja būti kuo greičiau išsiųsta į kilmės šalį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2364-821/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023), daroma išvada, kad Įstatymo tikslų galima pasiekti taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę (užsieniečio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešimas Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą) 3 (tris) mėnesius. Esant nurodytoms aplinkybėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas tenkintinas iš dalies.
Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 2 dalimi, 117 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti iš dalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti Ukrainos pilietei T. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą.
Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą – 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba išnyks sulaikymo pagrindai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.