Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės apeliacinis skundas atmestinas.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 13 d. išteisinamąjį nuosprendį apskundė prokurorė, kuri prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo K. S. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, prokurorė taip pat prašo pripažinti K. S. recidyvistu bei tenkinti civilinės ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį. Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino selektyviai, neatsižvelgdamas į jų visumą, tarpusavio sąsajas, suteikdamas prioritetą išteisintojo parodymus, ir todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, kas lėmė nepagrįsto nuosprendžio išteisinti K. S. pagal jam pareikštą kaltinimą priėmimą.

6. Teisėtu ir pagrįstu yra toks nuosprendis, kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Pagrįstomis laikytinos tos teismo išvados, kurios padarytos remiantis šiomis taisyklėmis įvertinus ir išanalizavus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-219-693/2017).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, taip pat išanalizavusi skundžiamame nuosprendyje bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog aukščiau nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės apylinkės teismo nebuvo pažeistos, o galutinė jo išvada, kad K. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nėra įrodyta, todėl jis negali būti pripažintas kaltu dėl šios veikos ir turi būti išteisintas BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), yra pagrįstos visapusiška ir išsamia surinktų įrodymų analize. Apylinkės teismo atliktas ir apskųstame nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo prokurorė, neturi. Priešingai, išvados padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nesuteikiant prioriteto nei vieniems byloje surinktiems duomenims, o nuosprendis atitinka jo turiniui BPK keliamus reikalavimus. Teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai dėl K. S. išteisinimo yra racionalūs, logiški, jų pakanka išteisinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

9. Šioje byloje K. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. kovo 11 d. laikotarpyje nuo 16 val. 17 min. iki 17 val. 35 min. parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, žinodamas dvejų prekių kainas, kai jos buvo priskirtos skirtingiems daiktams, siekdamas apgauti prekių pardavėją UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kompiuterį, kurio kaina su nuolaida 1039,20 Eur, perdėjo į kitos prekės – daigynės, kurios kaina su nuolaida 15 Eur, pakuotę ir prekę – kompiuterį parduotuvėje įsigijo, sumokėdamas 15 Eur, taip apgaudamas pardavėją ir išvengdamas 1 024,20 Eur turtinės prievolės bei padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 024,20 Eur turtinę žalą.

10. Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu K. S. kaltės klausimu nepasisakė (1 t., b. l. 80-81). Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis kaltu neprisipažino. Išteisintasis neneigė to, kad kaltinime nurodytu laiku buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tikino, jog kaltinime nurodytų prekių tarpusavyje nesukeitė, t. y. kompiuterio į daigynės dėžę neperdėjo. Jis taip pat tvirtino, kad kasoje apmokėjimui pateiktoje daigynės dėžėje buvo būtent ši prekė, kurią jis pirko sodinimui, o kompiuterio dėžė, kurią buvo paėmęs į rankas, jau buvo tuščia.

11. Tai, kad 2024 m. kovo 11 d. nuo 16 val. 17 min. iki 17 val. 35 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), išteisintasis lankėsi, apžiūrinėjo prekes, tarp jų buvo paėmęs ir kaltinime nurodyto kompiuterio dėžę, patvirtina ne tik paties K. S. parodymai, tačiau ir kiti byloje surinkti duomenys – J. P. parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai, kurie buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo pareigūno (1t., b. l. 34–48), 2024 m. gegužės 10 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuoto vyro, kuris pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo nurodytas kaip galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, atvaizdas buvo sulygintas su policijos duomenų bazėje ,,Polis II" esančia K. S. fotonuotrauka ir nustatyta, kad K. S. veido bruožai atitinka vaizdo įrašuose matomo vyro bendrus veido bruožus (1 t., b. l. 49). Kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo taip pat buvo pateiktas 2024 m. balandžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalinės inventorizacijos aktas, kuriame fiksuojamas prekės – kompiuterio MSI KATANA GF66 I7 512GB DOS (prekės kodas 101021774) trūkumas, bei prekės – daigynės 69X49X155 4 lentynos (prekės kodas 51347720) perteklius. Vis tik, vien tai, kad išteisintasis lankėsi šioje parduotuvėje 2024 m. kovo 11 d., į rankas buvo paėmęs kompiuterio, kurio trūkumas buvo vėliau nustatytas, dėžę bei kasoje sumokėjo už prekę, kurių parduotuvėje faktiškai buvo vienu vienetu daugiau, nei kad turėjo būti įvertinus jų pardavimus, neįrodo, jog K. S. sukeitė šias prekes ir pateikęs atsiskaitymui kasoje daigynės dėžę su realiai joje buvusiu ženkliai didesnės vertės kompiuteriu, ir tokiu būdu, panaudojęs apgaulę, išvengė 1 024,20 Eur turtinės prievolės.

12. Nagrinėjamu atveju prokurorė skunde tvirtina, kad K. S. atlikus tokius jam inkriminuoto kaltinimo esmę sudarančius veiksmus patvirtina ir jo parodymus tik kaip gynybinę versiją leidžia atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti išteisintojo veiksmai, šios bendrovės darbuotojų parodymai. Tačiau prokurorės akcentuojamuose vaizdo įrašuose (nė viename jų) nėra užfiksuota kaip K. S. išima kompiuterį iš rudos spalvos dėžės ir (ar) jį (vieną ar su jo dėže) įdeda į baltos spalvos daigynės dėžę. Nors iš vaizdo įrašų iš tiesų matyti, kad rudos spalvos kompiuterio dėžę išteisintasis nešiojo po parduotuvę, ją keletą kartų paliko skirtingose parduotuvės vietose, galiausiai prie paskutinės kompiuterio dėžės buvimo vietos atsinešė ir daigynės dėžę bei atliko kažkokius veiksmus, tačiau kokius veiksmus jis atliko nustatyti neįmanoma. Šiuo atveju galima tik spėti, jog tuo metu K. S. galėjo įdėti kompiuterį į daigynei skirtą pakuotę, tačiau, kaip jau minėta, spėlionėmis bei prielaidomis negali būti grindžiama nė viena kaltinimui patvirtinti reikšminga aplinkybė. Nors vaizdo įraše užfiksuota kaip išteisintasis kažką darė ir su balta daigynės dėže, dar prieš atsinešdamas ją prie kompiuterio pakuotės, tačiau ką konkrečiai – ar kaip teigė pats K. S., tiesiog išėmė iš jos daigynę ir ją perdėjo į kitą, nesuplyšusią tokios pačios daigynės dėžę, ar tiesiog išėmė iš jos šią prekę, palikdamas pastarąją lentynoje, ir tuščią jos dėžę panaudojo kompiuteriui įdėti, vėlgi, nėra įmanoma nustatyti. Priešingai nei prokurorei, teisėjų kolegijai išteisintojo nurodyta aplinkybė, kad jis daigynę tiesiog perdėjo į kitą, nesuplyšusią tokios pačios prekės dėžę, neatrodo nelogiška. Kaip nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime bei kaip patvirtino ir byloje apklausti šios bendrovės darbuotojai, daigynės buvo sudėtos parduotuvės skyriuje, kuriame išparduodamos ir brokuotos (su trūkumais) prekės. Taigi, visiškai logiška, kad apžiūrėjęs daigynę bei įvertinęs, kad jos būklė jį tenkina, K. S. galėjo tiesiog perdėti ją į nesuplyšusią dėžę tokios pačios prekės, kurios trūkumai, nepaisant geresnės pakuotės kokybės, galėjo būti didesni.

13. Iš prokurorės skunde minimos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos V. J. parodymų matyti, kad ji, apklausiama kaip liudytoja, iš esmės nurodė tik tai, jog būtent ji pastebėjo, jog išparduodamų prekių skyriuje trūksta kompiuterio, o po pamatė, jog prie sodo-daržo prekių yra šiltnamiukas (t. y. daigynė) be dėžės, kuris pagal sistemoje užfiksuotus pardavimus turėjo būti parduotas. Liudytojas D. K. parodė, kad 2024 m. kovo 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau kaip tą dieną dingo nešiojamas kompiuteris nematė, nes tuo metu krovė prekes, apie tai buvo informuotas kolegės V. J. jau vėliau. Jis taip pat nurodė negalintis pasakyti, ar kompiuteris apskritai buvo dėžėje, pats asmeniškai tos prekės (kompiuterio) neatsimena. Liudytojas N. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat nepatvirtino tiesiogiai matęs, kaip išteisintasis įdėjo kompiuterį į daigynei skirtą pakuotę, kuri buvo pateikta kasoje apmokėjimui. Jis paaiškino, kad gavęs informaciją iš parduotuvės skyriaus administracijos, jog trūksta kompiuterio, peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė kaip vyriškis jo pakuotę paėmė iš lentynos, perdėjo į kitą vietą, dar į kitą, o vėliau iš parduotuvės išsinešė kitą didelę dėžę, o prekę, kurią jis išsinešė ir už kurią atsiskaitė kasoje, rado išpakuotą. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad jis negali garantuoti, jog K. S. perdėjo kompiuterį į daigynės dėžę, tačiau niekas kitas kompiuterio neėmė. Viso peržiūrėjo mėnesio laiko įrašus, kad nustatytų, kas galėjo pasisavinti šią prekę, tokių asmenų, kurie būtų ištraukę ir apžiūrėję kompiuterį per tą laiką nebuvo. Liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadovė S. P. nurodė, kad ją apie kompiuterio dingimą ją informavo darbuotoja V., po ko ji paskambino į prevencijos skyrių ir liepė ieškoti, kas įvyko. Po kurio laiko buvo rasta daigynė be dėžės.

14. Iš ankstesnėje pastraipoje aptartų liudytojų parodymų matyti, kad nė vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų asmeniškai nematė kaip išteisintasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje išėmė kompiuterį iš jo dėžės ir perdėjo jį į visai kitai prekei skirtą pakuotę, ar jį kartu su dėže įdėjo į daigynės pakuotę. Remiantis jų parodymais taip pat nustatyta, kad įtarimas, jog būtent vaizdo įraše matomas vyras, kaip vėliau tyrimo metu buvo nustatyta – K. S., galėjo pasisavinti dingusį kompiuterį, iš esmės kilo tik dėl to, kad jis ne kartą buvo paėmęs šios prekės pakuotę, ją kilnojo iš vienos parduotuvės vietos į kitą bei galiausiai kasoje apmokėjimui pateikė daigynės dėžę, kurių parduotuvėje buvo rasta daugiau, nei, kad turėjo būti pagal sistemoje matomą jų parduotą kiekį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kad, pastebėjus kompiuterio dingimą, būtent daigynė buvo rasta be dėžės parduotuvėje. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir jų nurodyta, o taip pat ir dalinės inventorizacijos akte užfiksuota aplinkybe, kad, suskaičiavus parduotuvėje faktiškai esančias daigynes 2024 m. balandžio 11 d., buvo nustatytas jų perteklius. Tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, pastebėjus kompiuterio, kuris taip ir nebuvo parduotas, dingimą iš parduotuvės, visų joje esančių prekių inventorizacija, taip siekiant nustatyti, ar kompiuteris negalėjo būti perdėtas į kokios nors kitos prekės (ne daigynės) pakuotę, nebuvo atlikta. Be to, nebuvo pateikti duomenys ir apie anksčiau atliktos prekių inventorizacijos datą, jos rezultatus. Nors N. M. parodė, kad jis aiškindamasis, kas galėjo pavogti kompiuterį, peržiūrėjo mėnesio laiko vaizdo įrašus ir nenustatė, kad per tą laikotarpį kas nors kitas, be K. S., būtų apžiūrinėjęs dingusią prekę, tačiau jis pats tame skyriuje nedirbo ir negalėjo patvirtinti, kad kompiuteris buvo dėžėje dar iki 2024 m. kovo 11 d. Šios aplinkybės patvirtinti negalėjo ir skyriuje dirbęs D. K..

15. Taip pat paminėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą išteisintojo gyvenamojoje vietoje, kompiuteris MSI KATANA GF66 I7 512GB DOS ar jo dėžė taip ir nebuvo rasti (1 t., b. l. 63-65). Kokie nors kiti duomenys, galintys patvirtinti K. S. inkriminuoto kaltinimo pagrįstumą, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme surinkti nebuvo. Įvykio vieta apskritai buvo apžiūrėta tik 2024 m. gegužės 2 d., t. y. nuo kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos padarymo laiko praėjus beveik dviem mėnesiams, ir jos apžiūros protokole aprašytas tik bendras ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas, o išteisintojo iniciatyva apklausta liudytoja J. P. patvirtino tik tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose su išteisintuoju matoma bendraujanti moteris yra ji, bei teigė, kad atsimena, jog šis jai nupirko gitarą, kurią vėliau perdavė prie automobilio, ką dar jis pirko nekreipė dėmesio bei nepamena.

16. Įvertinus visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad byloje nesurinkus jokių tiesioginių įrodymų dėl to, jog K. S. 2024 m. kovo 11 d. laikotarpyje nuo 16 val. 17 min. iki 17 val. 35 min. lankydamasis parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kompiuterį MSI KATANA GF66 I7 512GB DOS perdėjo į daigynės 69X49X155 4 lentynos pakuotę ir būtent daigynės pakuotę pateikė kasoje apmokėjimui, nors realiai joje buvo 1 024,20 Eur didesnės vertės kompiuteris, o kitiems (netiesioginiams) byloje surinktiems įrodymams nesudarant vientisos logiškos grandinės ar sistemos, kurios pagrindu būtų galima neabejotinai daryti išvadą, kad K. S. atliko tokius veiksmus ir tokiu būdu apgaule išvengė 1 024,20 Eur turtinės prievolės bei padarė tokio paties dydžio žalą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o esant tik prielaidoms, kad išteisintasis galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką, nes jis nurodytu laiku buvo šioje parduotuvėje ir apžiūrinėjo įvairias prekes, taip pat buvo paėmęs ir kompiuterio, kuris po beveik mėnesio laiko parduotuvės darbuotojų buvo pastebėtas kaip dingęs, dėžę, buvo priėjęs prie šios dėžės su daigynės, kuri vėliau K. S. buvo pateikta kasoje apmokėjimui ir kurios likučiai parduotuvėje faktiškai neatitiko šios prekės pardavimų skaičiaus, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, apylinkės teismas K. S. atžvilgiu priėmė pagrįstą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorės skunde nurodyti ar kokie nors kiti argumentai ir motyvai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir pagrindo šį nuosprendį naikinti nesudaro. Todėl prokurorės skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti.

17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. APD-2025-08875 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant išteisintąjį, sudaro 116,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš K. S. valstybei.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.

19. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo K. S. pagal jam pareikštą kaltinimą buvo išteisintas, paliekamas galioti, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti iš K. S. išlaidas, susidariusias dėl išteisintajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš išteisintojo K. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.