Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-20 · Administracinė byla Nr. I-4919-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
I-4919-331/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4919-331/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02811-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjui D. S.,

viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 800 Eur žalos atlyginimą.

2. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) patvirtintu valgiaraščiu buvo grubiai pažeista pareiškėjo teisė gauti maitinimą, atitinkantį jo religinius įsitikinimus. Pareiškėjas pageidavo gauti veganišką maitinimą, kuris pradėtas tiekti nuo 2017 m. liepos 1 d. Pareiškėjas, valgydamas valgykloje sriubą, joje rado kiaušinių, kurių jis nevalgo. Pasidomėjęs sužinojo, kad veganai šioje įstaigoje taip pat maitinami pieno produktais. Valgykloje iškabinti valgiaraščiai nurodo tik patiekalo pavadinimą, bet nenurodo sudėties. Tiek valgiaraščio sudarytojai, tiek virėjai žinojo, kad veganai nevalgo nurodytų produktų, tačiau juos dėjo į maistą, taip pažemindami pareiškėjo religinius įsitikinimus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 9–13) nurodė, kad Vilniaus PN nuteistieji maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintais nuteistųjų valgiaraščiais. Faktiškai pagal veganinio maitinimo patvirtintą valgiaraštį mėnesio vienos dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2367 kcal. Dienos maisto davinio kaloringumas yra 69 kcal didesnis nei Vyriausybės patvirtinta fiziologinės mitybos norma. Pareiškėjo prašyme pradėti tiek jam maitinimą pagal valgiaraštį veganams Vilniaus PN ūkio skyriaus viršininkas 2017 m. liepos 4 d. priėmė rezoliuciją. Pareiškėjui buvo tiekiamas maitinimas pagal valgiaraštį veganams laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Maitinimo paslaugą nuteistiesiems Vilniaus PN nuo 2015 m. sausio 15 d. teikia UAB „Pontem“. Minėtos įmonės darbuotojai gamina bei išdalina maistą nuteistiesiems, gaminimas atitinka Kalėjimų departamento valgiaraščius. Pagal Kalėjimų departamento valgiaraštį veganams nėra tiekiami nei kiaušiniai, nei pieno produktai. Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečios dienos, kada jam buvo patiekta sriuba su kiaušiniais. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus PN administracijai nėra pateikęs nė vieno skundo dėl jam tiekiamo maitinimo. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis.

5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 36–39) nurodė, kad Vegamams valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257. Sudarytas valgiaraštis veganams atitinka veganizmo idėją. Faktiškai pagal veganinio maitinimo patvirtintus valgiaraščius mėnesio vienos dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2367 kcal. Tai yra vidutiniškai vienos dienos maisto davinio kaloringumas yra 69 kcal. didesnis nei patvirtintos fiziologinės mitybos normos. Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos užtikrina, kad jose laikomi asmenys būtų maitinami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat yra užtikrinama, kad visi nuteisti/suimti asmenys turėtų pasirinkimo galimybę ir patys nuspręsti pagal kokį patvirtintą valgiaraštį jie būtų maitinami. Nenustačius, kad Vilniaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą mitybą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą, poveikį jo sveikatai.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies.

Žemesnės instancijos teismas

7. Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė, pasak pareiškėjo, laikomas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

9. Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

10. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus PN nuteistiesiems maitinimo paslaugą nuo 2015 m. sausio 15 d. teikia UAB „Pontem“ (b. l. 18–24). Pareiškėjas 2017 m. birželio 28 d. padavė prašymą Vilniaus PN direktoriui pradėti jam tiekti maitinimą pagal valgiaraštį veganams (b. l. 16). Dėl šio prašymo Vilniaus PN administracija 2017 m. liepos 4 d. priėmė rezoliucinį sprendimą „informuoti UAB „Pontem“ (b. l. 16). Pareiškėjas 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. liepos 24 d. kreipėsi su prašymais į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, kad veganų valgiaraštyje bulvių košėje yra pieno, o rūgštynių sriuboje kiaušinių, kurių veganai nevalgo (b. l. 56). Kalėjimų departamentas 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 2S-5069, atsakydamas į minėtus pareiškėjo prašymus, paaiškino, kad valgiaraščiai yra patikslinti: vietoje bulvių košės numatytos virtos bulvės, o rūgštynių sriuba be kiaušinių (b. l. 56).

11. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kurio 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 20 d.) (toliau – ir Maitinimo taisyklės) nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas), valgiaraščius: valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštį nedirbantiems vyrams, valgiaraštį dirbančioms moterims, valgiaraštį nedirbančioms moterims, valgiaraštį nepilnamečiams, valgiaraštį nėščioms moterims ir valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (6 punktas); suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2018 m. sausio mėn.) 1.12 punktu patvirtino Valgiaraštį veganams. Pagal minėto įsakymo 3 punktą Valgiaraštis veganams įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.

12. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. (kai buvo priimtas Vilniaus PN administracijos rezoliucinis sprendimas) iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. (kaip nurodoma pareiškėjo skunde) turėjo būti tiekiamas maitinimas pagal veganinį valgiaraštį. Kaip minėta, Kalėjimų departamentas 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 2S-5069 patvirtino, kad pareiškėjui maitinimas buvo tiekiamas pagal netinkamai sudarytą valgiaraštį (b. l. 56). Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo tiekiamas netinkamas maitinimas, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme. Tai, kad Vilniaus PN maitinimą tiekė UAB „Pontem“ nešalina Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Maitinimo taisyklių 5 ir 6 punktus maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos (šiuo atveju Vilniaus PN) administracija pagal Kalėjimų departamento patvirtintą valgiaraštį. Nustatęs neteisėtą atsakovės atstovų veikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį.

13. LVAT savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

14. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

15. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

16. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio svarbu atsižvelgti į pažeidimo trukmę (nepilnas mėnuo), į tai, kad Vilniaus PN maitinimas buvo organizuojamas per šias paslaugas teikiančią įmonę, kad nustačius netinkamai sudarytus valgiaraščius, šie buvo nedelsiant patikslinti, nenustatyta, kad tokiais atsakovės atstovų veiksmais buvo siekiama pažeminti pareiškėjo religinius įsitikinimus, į tai, kad pažeidimas padarytas netrukus po naujų teisės aktų reikalavimų įsigaliojimo. Įvertinus nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, t. y. kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017).

17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus pataisos namuose buvo pažeista pareiškėjo D. S. teisė į tinkamą maitinimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas