- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- 1-1183-1083/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26556-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, teistas:
1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda; to paties teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 3 parų areštą (bausmė atlikta 2016 m. kovo 26 d.);
2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams; Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą (bauda nesumokėta ir neišieškota);
3) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu 39 paroms (bausmę atliko 2018 m. rugpjūčio 10 d.);
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2020 m. liepos 6 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 17.42 val. jam buvo nustatytas 1,71 ‰ girtumas, o 18 val. – 1,67 ‰ girtumas).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. liepos 5 d. Tądien nuo ryto jis vartojo alkoholį – dviese su kaimynu išgėrė 0,5 litro talpos degtinės butelį. Apie 14–15 val. podukra (sugyventinės dukra) užsinorėjo kebabų, todėl po kiek laiko, apie 17 val., jis savo automobiliu „Renault Laguna“, valstybinių numerių nepamena (gali būti (duomenys neskelbtini)), nuvažiavo iš namų į kebabinę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Prieš sėsdamas už automobilio vairo jis žinojo, kad negalima vairuoti transporto priemonių būnant neblaiviu. Taip pat žinojo, kad už automobilio vairavimą būnant neblaiviu gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio konfiskavimas. Suprato, kad negali vairuoti transporto priemonių dėl prieš tai išgerto alkoholio, tačiau jis nesijautė apsvaigęs ir nesitikėjo, kad gali būti neblaivus, todėl vairavo automobilį. Nupirkęs kebabą jis važiavo atgal į savo namus. Jam važiuojant S. Kerbedžio gatve, netoli buvusio mėsos kombinato, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jie patikrino jo girtumą ir pirmo patikrinimo metu nustatė virš 1,7 ‰ girtumą (gali būti, kad 1,71 ‰ girtumą), o antro patikrinimo metu – virš 1,6 ‰ girtumą (gali būti, kad 1,67 ‰ girtumą). Su tokiu girtumu jis iš esmės sutiko, todėl savarankiškai į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo nenuvyko. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu, yra asmeninė jo nuosavybė, norėtų, kad automobilis nebūtų konfiskuotas, nes jis vis dar moka pinigus už automobilį buvusiam jo savininkui. Šį automobilį jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių – tokios teisės nebuvo susigrąžinęs. Jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, jis gali ilgesnį laiką išbūti nevartojęs alkoholio (prieš aptariamą įvykį jis alkoholio nevartojo apie metus laiko). Gydymas dėl alkoholio vartojimo jam nereikalingas, nes jis turi valią ir gali nevartoti alkoholio. Šiuo metu jis yra gydomas, jam įtariama onkologinė liga. Taip pat jis dirba apie metus laiko, pravaikštų neturi, darbe alkoholio nevartoja, darbas jam patinka ir jis planuoja tęsti savo darbą. Sutinka su prokurorės prašoma bausme, prašo skirti tokią bausmę, kad jis galėtų atlyginti išlaidas dėl automobilio saugojimo. Jis turi daug įsiskolinimų, kuriuos išieško 7 antstoliai, todėl gali būti, kad anksčiau jam paskirta bausmė – bauda, šiuo metu dar nėra išieškota.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. K. prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (160 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. liudytojo J. V. parodymais apie tai, kad galimai 2020 m. liepos 5 d. apie 17.40 val. kartu su kolege R. V. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. nepamena, gali būti (duomenys neskelbtini), kurį nusprendė patikrinti. Priėjus prie minėto automobilio ir bendraujant su vairuotoju iškart suprato, kad jis gali būti neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, paraudusios akys. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis atsakė, kad neturi teisės vairuoti. Nustatė, kad tai A. K.. Patikrinus jo girtumą (buvo atlikti du patikrinimai) abu kartus buvo nustatytas didesnis nei 1,5 ‰ girtumas. A. K. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais, papildomai vykti tikrintis girtumą į sveikatos priežiūros įstaigą nepageidavo. A. K. buvo sulaikytas (41–42 b. l.);
2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7–12 b. l.);
2.3.3. alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad kaltinamajam A. K. 2020 m. liepos 5 d. 17.42 val. buvo nustatytas 1,71 ‰ girtumas, o 18 val. – 1,67 ‰ girtumas (13, 14 b. l.);
2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2020 m. liepos 5 d. 17.40 val. buvo nustatyti kaltinamojo A. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklido alkoholio kvapas ir buvo nerišli kalba; kaltinamasis A. K. eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali; alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam A. K. 17.42 val. buvo nustatytas 1,71 ‰ girtumas, o 18 val. – 1,67 ‰ girtumas (33 b. l.);
2.3.5. duomenimis apie automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad šis automobilis yra kaltinamojo A. K. (35, 36 b. l.).
2.4. Kaltinamajam A. K. nustatytas girtumas (1,71 ‰ ir 1,67 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia.
2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
3. Bausmės skyrimas
3.1. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą A. K. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui; kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas (recidyvistas); iki aptariamo įvykio buvo baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka; dirba; psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (101–113, 116–134, 136–147, 150, 153–156 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Teismas atkreipia dėmesį tai, kad kaltinamasis A. K. teistas, anksčiau jam buvo paskirtos bausmės, taip pat viešųjų darbų, baudos, arešto ir laisvės atėmimo bausmės (104–113 b. l.), ir nors dėl dalies anksčiau jo padarytų nusikalstamų veikų teistumas jau išnykęs, šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad tokios bausmės savo tikslų nepasiekė bei nesulaikė kaltinamojo A. K. nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Ne mažiau svarbu tai, kad paskutiniu Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis A. K. buvo nuteistas už tokią pačią nusikalstamą veiką – už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Tąkart jam buvo paskirta arešto bausmė. Be to, tuo pačiu procesiniu sprendimu kaltinamajam A. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir naują tyčinį nusikaltimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu, jis padarė neatgavęs tokios teisės. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog bausme, švelnesne už laisvės atėmimo bausmę, bausmių tikslai nebus pasiekti, nes šiuo metu švelnesnė bausmė nedarytų kaltinamajam teigiamos įtakos. Todėl kaltinamajam A. K. skiriama BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artima jam.
3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.
3.4. Naują nusikalstamą veiką kaltinamasis A. K. padarė neįvykdęs Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pakeistos bausmės – 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad neįvykdyta šios bausmės (neišieškota baudos) dalis – 327,43 Eur (168–169 b. l.), kas atitinka 8 MGL. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pakeistos bausmės dalimi subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais).
3.5. Spręsdamas dėl kaltinamajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis A. K. turi neišnykusį teistumą už nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. kovo 4 d. baudžiamaisiais įsakymais, o taip pat Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu. Tačiau visais šiais kartais procesas buvo baigtas baudžiamaisiais įsakymais, jis prisipažino padaręs anksčiau jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šįkart kaltinamasis A. K. taip pat neneigė savo kaltės. Paminėtais procesiniais sprendimais kaltinamajam A. K. nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Būtina pažymėti ir tai, kad kaltinamasis dirba, jis ketina tęsti savo darbą, kuris jam patinka, kaltinamasis A. K. gyvena faktinėje šeimoje (gyvena su savo sugyventine ir jos dukra). Įvertinus visus svarbius duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog šis įvykis kaltinamajam taps gera pamoka, ateityje jis padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju vis dar galima bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Aptariamą nusikaltimą kaltinamasis A. K. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tokią pačią nusikalstamą veiką – už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones (neatgavęs tokios teisės). Prieš aptariamą įvykį kaltinamasis už KET pažeidimus administracine tvarka baustas 4 kartus. Svarbu tai, kad paskutiniu baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam A. K. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 2 metams (128–133 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.2. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad anksčiau kaltinamajam A. K. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, jos nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, kad šiuo metu atėmus teisę vairuoti transporto priemones tokiam pačiam, kaip buvo nustatytas paskutiniu baudžiamuoju įsakymu, ar trumpesniam terminui, baudžiamojo poveikio priemonių tikslai nebus pasiekti, todėl nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) gali būti pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas yra ilgesnis už paskutiniu baudžiamuoju įsakymu nustatytą terminą bei atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios poveikio priemonės vidurkį, t. y. 3 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).
4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis A. K. aptariamą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas. Atsižvelgiant į tai, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika paprastai padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
5.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Be to, įvykio metu kaltinamojo A. K. vairuota transporto priemonė yra jo paties (35, 36 b. l.), tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis.
5.4. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant atimti galimybę kaltinamajam A. K. ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas panaudojant tą patį automobilį, kaltinamajam A. K. taikoma BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
6.1. Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 5 d. 18 val. iki 2020 m. liepos 6 d. 14.47 val. (50, 52 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
6.2. Į Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam A. K. paskirtą ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pakeistą bausmę – baudą, buvo įskaitytas anksčiau kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (nuo 2015 m. gruodžio 16 d. 4.55 val. iki 2015 m. gruodžio 17 d. 15.50 val.), todėl tą patį laikotarpį pakartotinai įskaityti į kaltinamajam A. K. šiuo nuosprendžiu nustatytą baudą nėra teisinio pagrindo.
6.3. Kaltinamajam A. K. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (97–98 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.
6.4. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas ir dokumentas – automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.
6.5. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo A. K. į valstybės pajamas išieškomos automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (15, 21–30 b. l.).
6.6. Civilinio ieškinio byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pakeistos bei neįvykdytos bausmės – 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudos, dalimi ir skirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 7 MGL (263,62 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 62 ct)) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant A. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti (tęsti darbą); 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 5 d. 18 val. iki 2020 m. liepos 6 d. 14.47 val., t. y. 1 (vieną) parą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš A. K. konfiskuoti automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą ir dokumentą – automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. K. į valstybės pajamas automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti A. K., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6801).
Proceso išlaidas A. K. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.