- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- eI2-6587-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01346-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjo T. S. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydama panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 20-IL-40-00382.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė skunde nurodė, kad atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Šiaulių AVPK) 2020-06-04 sprendimu Nr. 20-IL-40-00382-e, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (2019-08-30 įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 104 punktu, panaikino pareiškėjui T. S. Šiaulių AVPK išduotą leidimą Nr. 0004060 laikyti (nešiotis) ginklus. Tuo pačiu sprendimu atsakovas T. S. priklausančius ginklus MP-153 Nr. 1215316196, CZ-455 Nr.A799331 ir TIKKA T3 LITE Nr. D87881 nusprendė perduoti Šiaulių AVPK ginklų tinkamumo tolimesniam naudojimui nustatymo komisijai. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodo, kad T. S. atsakovui pateikė Šiaulių apylinkės teismo 2020-05-26 nutartį, kuria patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2020-05-12 nutarimas atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16545-20 nutraukti. Nurodoma, kad nutartimi T. S. perduotas N. S. atsakomybėm be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui. T. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės — 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo 200 Eur pinigines lėšas, gautas iš nusikalstamos veikos. Sprendime nurodoma, jog atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - ir Įstatymas) nuostatomis, pagal kurias T. S. negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl negali turėti ginklų, šaudmenų. Remdamasis šio Įstatymo nuostatomis, t. y. 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (2019-08-30 įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 104 punktu, atsakovas pareiškėjui panaikino turimą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Jokių papildomų argumentų skundžiamame sprendime nenurodoma ir nėra vertinama Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuria pareiškėjui nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2020-05-12 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. 01-1-16545-20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų - įstatymo viršenybės principas - be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas). Šis principas inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos Respublikos VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-64-261/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė labai reikšmingą pareiškėjui sprendimą, apribojantį pareiškėjo teisių ir laisvių realizavimą, užkertantį pareiškėjui teisę turėti ir naudoti ginklą, tuo pačiu atimantį pareiškėjui naudotis teise medžioti, leisti laisvalaikį jam priimtina forma ir būdu, apribodamas pareiškėjo bendravimo su bendraminčiais galimybes, tačiau tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo ir nenurodė jokių aiškių argumentų, dėl ko, atsakovo nuomone, pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip tai yra suprantama pagal Įstatymo 18 straipsnį. Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas vieninteliu argumentu: atsakovo nuomone, pareiškėjas neatitinka nepriekaištingo asmens sąvokos. Šis neatitikimas nedetalizuojamas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma: vadovaujantis „...Įstatymo 18 str. 2 d. 6 p. (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių) (šiuo atveju taikytas Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p.) T. S. negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad B, C kategorijų jų šaudmenų negali turėti asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.“ Tokiu būdu tenka tik spėlioti, kodėl atsakovas T. S. laiko asmeniu Įstatymo prasme nesančiu nepriekaištingos reputacijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-64-261/2020 kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui sprendimu visiškai nepaaiškinta, kodėl jo reputacija nelaikytina nepriekaištinga. Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas sprendimas turi būti aiškus, konkretus ir motyvuotas tiek, kad subjektas, kurio atžvilgiu sprendimas priimtas, suprastų jį be papildomų teisinių konsultacijų, paaiškinimų, be teisės normų paieškų, vertinimo ir sudėtingos analizės, neieškodamas ir nestudijuodamas teismų praktikos nagrinėjamu klausimu. Toks reikalavimas keliamas ne tik pačiai individualaus teisės akto (sprendimo) esmei (kas nuspręsta subjekto atžvilgiu), bet ir motyvams, argumentams (kodėl taip nuspręsta). Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą tiek, kiek yra būtina tam, kad sprendimo motyvai būtų aiškūs subjektui, kurio atžvilgiu sprendimas yra priimtas. Šis pažeidimas yra esminis ir vien šis pažeidimas daro skundžiamą sprendimą neteisėtu. Aukščiau nurodyto Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, remiantis kuriais leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra panaikinami. Atsakovas priėmė sprendimą, remdamasis konkrečiomis Įstatymo normomis, kurių analizė leidžia tvirtinti, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktams sprendimas. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad leidimas ginklui panaikinamas, nes T. S., remiantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsakovas remiasi konkrečiomis teisės aktų nuostatomis: Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (2019-08-30 įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtintų asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 104 p. Įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, jog Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: 1) jaunesnis, negu šio įstatymo nustatyto amžiaus; 2) nesantis nepriekaištingos reputacijos; 3) sergantis kai kuriomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turintis šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu; 4) nenurodęs gyvenamosios vietos; 5) nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti reikalingų dokumentų ar informacijos arba pateikęs sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus; 6) neišlaikęs egzamino šio įstatymo nustatytais atvejais; 7) neturintis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančių sąlygų laikyti ginklą; 8) kuriam dėl ginklo praradimo buvo panaikintas leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai; 9) gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas; 10) apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus; 11) apie kurį Valstybės saugumo departamentas turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis Valstybės saugumo departamentas perduoda policijos įstaigai. Atsakovas remiasi būtent 2 punktu ir tvirtina pareiškėją nesant nepriekaištingos reputacijos. To paties Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, koks asmuo nelaikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 5) turintis teistumą; 6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais; 7) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą; 8) įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šios dalies 1–4 punktuose; 9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai; 10) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai; 11) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą; 12) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Atsakovas remiasi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktais, pagal kuriuos asmuo praranda nepriekaištingą reputaciją tais atvejais, jeigu jis per pastaruosius 3 metus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK) nustatytais pagrindais dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir/arba dėl nusikaltimo, už kurį Lietuvos Respublikos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir/arba dėl nusikaltimo, už kurį Lietuvos Respublikos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus ir/arba dėl nusikaltimo, susijusio su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Sprendime nėra konkrečiai nurodyta, kurią konkrečiai iš atsakovo nurodytų daugelio Įstatymo nuostatų pažeidė pareiškėjas (ir dėl to, minėta, sprendimas negali būti laikomas teisėtu dėl Lietuvos Respublikos VAĮ pažeidimo). 2020-05-26 Šiaulių apylinkės teismo nutartyje, kuria pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodoma: „T. S. įtariamas tuo, kad įgijo, laikė bei realizavo netikrus pinigus ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytu laiku bei aplinkybėmis įgijo ne mažiau, kaip 5 vnt. žinomai netikrų, po 50 eurų nominalo kupiūrų su vienodais jų Nr. MB 6666888880, po ko šiuos netikrus pinigus 2019-09-07 laikė su savimi Šiaulių mieste, prie Šiaulių arenos, esančios J. Jablonskio g. 16, vykusioje „Šiaulių dienų“ šventėje iki tol, kol laikotarpyje nuo 2020-09-07 d., maždaug 23 val. iki 2019-09-08 d., 00.22 val., turėdamas tikslą atsiskaitydamas netikrais pinigais, apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. įsigyti nebrangius produktus, o už juos grąžą gauti tikrais pinigais ir tokiu būdu per keturis kartus Šiauliuose, prie Šiaulių arenos, J. Jablonskio g. 16, vykusios „Šiaulių dienų“ šventės metu, vienoje iš lauko prekyviečių, tamsiu paros metu jos pardavėjui G. B. kiekvieną kartą atsiskaitydamas pateikė kaip tikrą, netikrą 50 eurų nominalo kupiūrą, vienodu jų Nr. MB 6666888880 ir taip tris kartus įsigijo po du vienetus rankų gamybos guminukų, kurių vieneto kaina 2 Eur ir kiekvieną kartą už sąmoningai pateiktą netikrą 50 eurų nominalo kupiūrą, gavo po 46 Eur grąžos tikrais pinigais, o vieną kartą tokiu būdu įsigijo 3 Eur vertės 0,5 l talpos alaus bokalą, gaudamas 47 Eur grąžos tikrais pinigais. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, t. y. siekdamas realizuoti dar vieną netikrą 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. MB6666888880 ir tokiu būdu apgaule įgyti svetimą turtą, jis iš tos pačios lauko prekyvietės siekė įsigyti jo parduodamą prekę, tačiau pamatęs link jo ateinančius policijos pareigūnus, su savimi turėtą 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. MB6666888880 numetė ant žemės šalia prekyvietės, iš karto po to 2019-09-08 d., 00.22 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. tokiu būdu T. S. realizavo 250 Eur netikrų pinigų bei apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą - G. B. priklausantį 200 Eur vertės turtą, tai yra jis yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje.“ Teismas nustatė, jog būtent dėl aukščiau nurodytos veikos T. S. yra kaltas, tačiau nėra pagrindo reikalauti jo baudžiamosios atsakomybės, nes yra sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pareiškėjas neskundė ir neginčija teismo nutarties, kuria jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas dėl šio procesinio teismo sprendimo ir dėl padarytos nusikalstamos veikos prarado nepriekaištingą reputaciją. Spręsdamas dėl prokuroro nutarimo ikiteisminio tyrimo teisėjas pripažino jį teisėtu, pagrįstu ir patvirtino be išlygų. Teismas nutarė patvirtinti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Egidijaus Kerio 2020 m. gegužės 12 d. nutarimą atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16545-20 nutraukti; T. S. perduoti N. S. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 EUR) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš jo 200 Eur (dviejų šimtų eurų) pinigines lėšas, gautas iš nusikalstamos veikos; išaiškinti T. S., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; išaiškinti laiduotojai N. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos galėjo būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, tačiau nei vienas iš proceso dalyvių tokia teise nepasinaudojo, nutartis įsiteisėjo. Pažymėtina, kad T. S. jau įvykdė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir sumokėjo 500 Eur dydžio įmoką. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį numatyta maksimali bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, už kurį numatyta maksimali bausmė yra ketveri metai laisvės atėmimo. Nei vienas iš šių nusikaltimų nėra smurtinis, nei vienas nebuvo padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, nei vienas jų nėra padarytas, pareiškėjui būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nei vieno jų padarymas nėra susijęs su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga. Įstatymo leidėjas suteikė atsakovui teisę ne laisvai interpretuoti Įstatymo nuostatas, ne pačiam nustatyti, koks asmuo yra nepriekaištingos reputacijos ir koks – ją praradęs, bet nustatė pareigą spręsti dėl teisės turėti, nešioti, laikyti ginklą tik pagal konkrečius, imperatyvius įstatymo leidėjo nustatytus kriterijus. Tai reiškia, kad atsakovas, tikrindamas ir vertindamas asmens reputaciją pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, gali remtis tik įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, priimtu baudžiamojoje byloje. Atsakovui nesuteikta teisė iš naujo nagrinėti baudžiamąją bylą, nustatyti kokius nors naujus duomenis, kurie nėra nustatyti teismo (prokuroro) baigiamajame akte, kuris yra įsiteisėjęs ir kuriame nustatyti konkretūs faktai, reikšmingi baudžiamosios atsakomybės klausimams spręsti. Atsakovas neturi teisės remtis prielaidomis, o taip pat neturi teisės pats įvertinti kokių nors baudžiamosios bylos faktinių ar teisinių duomenų, kokių nors konkrečių įrodymų, dėl kurių nėra pasisakyta baudžiamosios bylos baigiamajame akte, nagrinėjamu atveju – 2020-05-26 nutartyje. Sprendžiant dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 p. numatytos aplinkybės (kai nusikalstama veika padaroma asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) pažymėtina yra tai, kad ši aplinkybė gali būti laikoma nustatyta tik tais atvejais, kai ji nustatoma minėtuoju baigiamuoju baudžiamosios bylos procesiniu aktu. Kadangi teisė įvertinti byloje esančius duomenis yra išimtinė teismo teisė, ši aplinkybė (apsvaigimas) turi būti nurodoma nuosprendyje, nutartyje ar kitame baigiamajame akte kaip neginčijamai nustatyta. Nekvestionuotinas faktas yra tai, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje yra sprendžiama, ar atsakomybėn patrauktas asmuo padarė nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes ši aplinkybė yra įtraukta į Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą (1 dalies 9 p.: veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Tai reiškia, jog visais atvejais teismas privalo nustatyti ir nustato: pirma, ar asmuo buvo apsvaigęs nuo nurodytų medžiagų, antra, ar šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 2020-05-26 nutarties aprašomojoje dalyje pateikiamas paties T. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad po nusikaltimo padarymo jautėsi blogai ir vartojo alkoholį, tačiau toje pačioje nutarties aprašomojoje (konstatuojamoje) dalyje, kurioje nurodoma, kuo įtariamas T. S., nėra nurodyta ir nėra net paminėta, kad nusikaltimai ar bent vienas iš jų buvo padaryti T. S. būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; Be to, 2020-05-26 nutartimi prokuroro 2020-05-12 nutarimas patvirtintas be jokių išlygų ir be jokių intervencijų į įtarimo formuluotę, nes ikiteisminio tyrimo teismo nutartis, kuria patvirtinamas vienoks ar kitoks prokuroro nutarimas, yra ikiteisminio tyrimo proceso, kurį kontroliuoja prokuroras, dalis ir teismas, norėdamas daryti intervenciją į prokuroro nutarimą, norėdamas nustatyti kitokias aplinkybes, nei nustatytosios prokuroro nutarimu, negalėtų tvirtinti tokio nutarimo ir turėtų priimti nutartį atitinkamais motyvais jo netvirtinti. Nagrinėjamu atveju teismas nesuabejojo prokuroro nutarimo teisėtumu, pagrįstumu ir jį patvirtino be jokių išlygų. Tai reiškia, kad atsakovas neturėjo teisės nustatyti aplinkybių, kurios nėra nustatytos Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos A. Karpytės 2020-05-26 nutartyje ir/ar Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Kerio 2020-05-12 nutarime. Tai reiškia, jog ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje kontroliavęs prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėja, išsprendusi T. S. atsakomybės klausimą, nelaikė, kad T. S. alkoholio vartojimas kaip nors susijęs su nusikalstamomis veikomis, kad T. S. alkoholio vartojimas galėjo turėti kokios nors įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir apskritai alkoholio vartojimo nevertino, nenustatė, kad T. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakovas neturi teisės revizuoti nei Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo, nei Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, todėl atsakovo „įžvalgos“ laikytinos neteisėtomis ir nereikšmingomis, vertinant asmens reputaciją, kaip tai yra numatyta Įstatyme. Nustatydamas aplinkybes, kurias nustatyti kompetentingas tik ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ir teismas, atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas, nes atsakovas neteisingai įvertino reikšmingas aplinkybes ir objektyvius duomenis, kurie yra įtvirtinti oficialiuose dokumentuose. Spėja, kad atsakovas leidimą ginklui panaikino remdamasis Įstatymo nuostatomis, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris ne anksčiau kaip prieš trejus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau tokio atsakovo „spėjimo“ nepatvirtina 2020-05-26 teismo nutartis ir 2020-05-12 prokuroro nutarimas. Skundžiamą sprendimą priėmusi institucija ne rėmėsi baudžiamosios bylos baigiamaisiais dokumentais, bet neteisėtai ir nepagrįstai interpretavo prokuroro nutarimą, teismo nutartį, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriui T. S., gim. 1994-07-30, pateikė Šiaulių apylinkės teismo 2020-05-26 nutartį, kuria patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro nutarimas atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 213 str. 1 d., padarymo pagal laidavimą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16545-20 nutraukti. Nutartimi T. S. perduotas N. S. atsakomybėm be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui. T. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo 200 Eur pinigines lėšas, gautas iš nusikalstamos veikos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 18 str. 2 d. 6 p. (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių) ir 18 str. 2 d. 2 p. (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) T. S. negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi sankcija už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d. padarymą numato laisvės atėmimą iki ketverių metų ir, kaip matyti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos gauto 2019-09-10 tarnybinio pranešimo, nusikalstamos veikos padarymo ir sulaikymo metu T. S. buvo nustatytas 1.19 promilės neblaivumas. Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo T. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 20-IL-40-00382-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui T. S. Šiaulių apskrities VPK išduotas leidimas Nr. 004060 laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 104 punktu.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatoma, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; to paties straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais.
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16545-20) nutarta patvirtinti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Egidijaus Kerio 2020 m. gegužės 12 d. nutarimą atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16545-20 nutraukti.
Skunde pažymima, kad aplinkybė „kai nusikalstama veika padaroma asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ gali būti laikoma nustatyta tik tais atvejais, kai ji nustatoma minėtuoju baigiamuoju baudžiamosios bylos procesiniu dokumentu.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėta aplinkybė (neblaivumas veikos padarymo metu) buvo nurodyta 2020 m. gegužės 26 d. teismo nutartyje. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuoto nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. nutarime ir Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16545-20) nurodoma, kad pareiškėjas „pradėjo jausti nerimą, suprato, kad elgėsi blogai, tada nusprendė išgerti alkoholio. Iš tų pačių prekeivių, kalbančių ne lietuvių kalba, už rastą netikrą 50 Eur banknotą nupirko 0,5 litro alaus, kurį išgėrė. Po to, iš automobilio pasiėmė 0,200 litro degtinės, kurią taip pat išgėrė, nes jautėsi blogai: suprato, kad žmonės, su kuriais atsiskaitė netikrais pinigais, patirs nuostolių. Nesijautė apsvaigęs ir neblaivumas jo nusikalstamam elgesiui įtakos neturėjo“.
Įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatė, kad asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu turi būti pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Taip pat tame pačiame 2 punkte įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai siejamas su faktine aplinkybe, kad asmuo nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įstatymo leidėjo suformuotoje Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto normoje nėra numatyta, kad baigiamajame baudžiamosios bylos procesiniame dokumente turi būti nustatytas ir LR baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas atsakomybę sunkinančių aplinkybių visetas, t. y. ne tik veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bet ir šių aplinkybių įtaka nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, kuomet „veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui”).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2019 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime dėl rastų ir paimtų ginklų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-02861-16 nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo ir sulaikymo metu T. S. nustatytas 1,19 % girtumas. Taigi byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčui aktualios nusikalstamos veikos (BK 213 str. 1 d.) padarymo metu buvo neblaivus.
Pareiškėjo manymas, kad jo neblaivumas jo nusikalstamam elgesiui įtakos neturėjo, nepaneigia nustatyto fakto, jog nusikaltimą pareiškėjas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Taigi, negalima paneigti, kad pareiškėjas LR BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (nusikalstamą veiką, už kurią BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) padarė būdamas neblaivus.
Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos (Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms) yra imperatyvios, tai yra numato besąlyginį leidimo nešiotis ir leidimo laikyti B ir C kategorijos ginklus ir šaudmenis nustačius jame nurodytus pagrindus panaikinimą. Šiuo atveju, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata nukreipia į to pateis straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtiną nuostatą, kuri nepriekaištingos reputacijos nebuvimą expressis verbis sieja su tuo, kad asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu turi būti pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir faktine aplinkybe, kad šį nusikaltimą asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Pareiškėjo skunde taip pat teigiama, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Įvertinus ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais. Ginčijamame sprendime aiškiai ir išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
Teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 20-IL-40-00382-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį skundžiamą aktą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.