Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei O. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

D. Š. teismo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, paaiškino, kad jis vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) nuo įkūrimo dienos (2008 m.) iki bankroto bylos iškėlimo, prekiavo atliekų tvarkymo įranga. Kol neturėjo didelio užsakymo, viskas sekėsi gerai. Kai buvo gautas toks užsakymas, negalėjo jo įvykdyti pati bendrovė, partneriai nebetęsė bendros veiklos, todėl susidarė skola (2010, 2011 metais). Bendrovė toliau dalyvavo konkursuose, bet nepavyko jų laimėti, todėl nepavyko susimokėti skolų. Iki bankroto bylos iškėlimo kreditoriai buvo VMI, Sodra, taip pat dar 3–4 kreditoriai. Bendravo su VMI, vėliau – su antstoliais, mokėjo mažomis dalimis, manė, kad viskas bus sumokėta, bet VMI kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Jei VMI taip padarė, vadinasi, reikėjo iškelti bankroto bylą, bet jam trūko patirties, nesuprato, kada reikėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš VMI gavo du raštus prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Ataskaitos dėl UAB (duomenys neskelbtini) balanso nuo 2011 m. nebuvo teiktos į VĮ „Registrų centrą“. Žino, kad tokia pareiga yra, bet buvo samdoma buhalterinę apskaitą vykdanti įmonė, kuriai buvo perduota pareiga. Šiai įmonei taip pat buvo skola, todėl negavusi mokėjimų, ji nebevykdė savo pareigos.

VMI atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo siųsti du pranešimai su prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nurodytas įstatymo straipsnis ir tokia vadovo pareiga. UAB (duomenys neskelbtini) 15 150,15 Eur įsiskolinimai yra bankroto bylos iškėlimo metu. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo D. Š. esančioje lentelėje nurodytas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas išieškoti iš bendrovės turto, išieškojus, kiek buvo galima, bendrovei liko 15 150,15 Eur įsiskolinimai. Įmonės vadovas kiekvienais metais privalo teikti balansą, kur turi nurodyti, kiek turi turto, detalizuoti, koks ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, kiek turi įsipareigojimų. Jei įsipareigojimų yra daugiau kaip 50 procentų viso turto, tai laikytina įmonės nemokumu. Tada vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad D. Š. nuo UAB (duomenys neskelbtini) įkūrimo iki bankroto bylos iškėlimo jai buvo bendrovės vadovas. Jis teismo posėdžio metu pripažino, kad, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, turėdamas pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau nuo 2011 m. turėjo finansinių sunkumų. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėties. D. Š. nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, viena iš UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių VMI kreipėsi su prašymu į teismą iškelti bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. Š. laiku nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.

D. Š. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

D. Š. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad UAB (duomenys neskelbtini) sunki finansinė padėtis (nemokumas), todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jos bankroto bylos iškėlimo, tačiau nevykdė tokios pareigos, numatė, kad dėl to gali būti pažeisti VMI interesai, nors ir nenorėjo pažeisti jų, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Byloje nenustatyta, kad D. Š. kryptingai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti D. Š. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, anksčiau neteistas (b. l. 25), du kartus trauktas administracine tvarka už mažareikšmius administracinius teisės pažeidimus, tačiau administracinės nuobaudos negalioja (b. l. 23–24). Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Be to, D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias D. Š. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir D. Š. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-3571-1100/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.