Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno energija“ atstovui K. K. (aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis bendrovės darbuotojas), atsakovo G. P. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Adomaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą priteisimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė AB „Kauno energija“ patikslintu ieškiniu pateikė teismui nagrinėti šiuos turtinius ieškinio reikalavimus (e. b. 1 t., b. l. 31–34):

1.1) priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, įsiskolinimą už patiektą šilumą – 504,46 Eur (už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.);

1.2) priteisti iš atsakovo ieškovei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminį mokestį, 2,55 Eur už duomenų gavimą.

3. Teismo posėdžiuose ieškovės atstovas K. K. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, atmesti atsakovo prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo.

II. Atsakovo atsikirtimų į ieškinį argumentai

7. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė į juos atsižvelgti ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

III. Trečiojo asmens pozicija

8. Trečiasis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdžius neatvyko. Trečiajam asmeniui apie posėdžių vietą bei laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

IV. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados

9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje detaliai nurodė tarybos poziciją šiais klausimais: dėl šilumos kiekio bendroms reikmėms priskyrimo, dėl metodo taikymo, dėl mažmeninio aptarnavimo mokesčio taikymo.

10. Taryba taip pat pateikė teismui patikslintą išvadą dėl ginčo, tikslindama duomenis dėl mažmeninio aptarnavimo kainos dydžio ir skaičiavimo atsakovui, atsižvelgiant į naujai po pirmosios išvados pateikimo pateiktus rašytinius įrodymus.

11. Abiejose išvadose išvadą duodanti institucija nurodė argumentus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimo teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo nagrinėjimo ribų

12. Byloje nustatyta, kad negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovui (2002 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) (e. b. 1 t., b. l. 7–8). Atsakovas savo gyvenamąją vietą šioje patalpoje deklaravo nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. (e. b. 1 t., b. l. 5). Tarp šalių nekilo ginčo, kad į atsakovo negyvenamąją patalpą nėra tiekiamas centralizuotas šildymas, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Ieškovo skaičiavimu, skola susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. (e. b. l. 1 t., b. l. 9). Atsakovas savo ruožtu nesutinka su pareikštu reikalavimu, motyvuodamas, kad jis nėra šilumos vartotojas, be to, šias išlaidas faktiškai jau yra apmokėjęs trečiasis asmuo – kitas pastato bendraturtis.

13. Šiam šalių ginčui išspręsti yra svarbios prejudicinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-823-918/2016 (dalyvavo tos pačios ginčo šalys), buvo nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės (e. b. 1 t., b. l. 21–30):

žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti trys pastatai, t. y. pastatas garažas (pažymėjimas plane 3G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas), pastatas gyvenamas namas (pažymėjimas plane 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Kaune), pastatas mokykla (pažymėjimas plane 2C3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas). Visų trijų pastatų šildymo būdas nurodytas kaip centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Minėtoje byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančios patalpos faktiškai nebuvo šildomos iš centralizuotų šildymo sistemų. Atsakovo į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, sudarytas 2015 m. vasario 26 d., taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovui priklausančios patalpos nėra šildomos centralizuotu būdu (e. b. 1 t., b. l. 77–89).

14. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad į priimtą teismo sprendimą privalu atsižvelgti, tačiau kartu pastebėtina, kad šioje byloje kilusio ginčo objektas yra kitas. Ankstesnėje byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl skolos už šilumą negyvenamajai patalpai. Tuo tarpu šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo prievolės mokėti už bendrojo naudojimo patalpų (laiptinės) šildymą, taip pat dėl prievolės mokėti fiksuotą kasmėnesinį mažmeninio aptarnavimo mokestį. Taigi teismas būtent dėl šio ginčo dalyko toliau teikia teisinį įvertinimą.

Dėl turtinio reikalavimo priteisti 504,46 Eur skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.

15. Pirmiausia pažymėtina, kad dalis atsakovo į bylą teiktų rašytinių įrodymų neturi įrodomosios reikšmės ginčui. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 15 d. raštai bei juose pateikti centro atsakymai nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku. Šiuose raštuose teikiama informacija apie tai, kad už bendro naudojimo šildymą mokėjo ir nurodytas centras. Tačiau šie duomenys yra dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo iki 2016 m. liepos 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 15 d. Tuo tarpu ieškinio reikalavimai yra dėl skolos už kitą laikotarpį, t. y. už bendro naudojimo patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. (e. b. 1 t., b. l. 74, 90).

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitas atsakovo į bylą pateiktas raštas, t. y. 2019 m. birželio 18 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštas, iš esmės yra dėl tų duomenų, dėl kurių ginčo tarp šalių nebuvo. Minėtame rašte mokymo centras pateikė informaciją, kad laiptinės šildymo sistemos elementai (stovas bei radiatoriai) yra prijungti prie bendros pastato šildymo sistemos, o sunaudota šiluma pastato, taip pat ir laiptinės, šildymui yra apskaitoma per įvadinį skaitiklį (e. b. 1 t., b. l. 134). Įstaiga rašte taip pat nurodė neturinti duomenų, ar kiti pastato bendrasavininkai mokėjo už bendro naudojimo patalpų šildymą.

17. Analogišką informaciją apie tai, kad trečiasis asmuo apmoka sąskaitas, kurias centrui pateikia AB „Kauno energija“, trečiasis asmuo pateikė 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. birželio 18 d. raštuose (e. b. 1 t., b. l. 151–152).

18. Aptartų rašytinių įrodymų vertinimas suponuoja išvadą, kad ginčo laikotarpiu ieškovė visiems pastate esančių patalpų savininkams teikė sąskaitas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Todėl nesutiktina su atsakovo argumentu, kad visas be išimties išlaidas yra padengęs trečiasis asmuo.

19. Taigi teismui konstatavus, kad nėra byloje įrodyta aplinkybė, jog už bendrojo naudojimo patalpų šildymą jau yra faktiškai atsiskaityta trečiojo asmens, toliau teiktini motyvai dėl ieškovės turtinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 patvirtintas Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5 kartu su šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Ieškovė paaiškino, kad šie pastatai turi bendrą šilumos apskaitos prietaisą Qš + Qkv. Nurodė, kad karštu vandeniu naudojasi tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esantis pastate (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 177–178). Ieškovė pagal teismo žodinę nutartį detaliai išaiškino, kokiu principu ir kokia metodika remiantis ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojami mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą, nurodė, kad yra apmokestinamas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis, kiekis skirstomas vartotojams, taikant šilumos kiekio dalies priskyrimo koeficientą kPBr = 18 proc. Ieškovė nurodė, kad naudingo ploto šildymui tenkantis kiekis yra paskirstomas centralizuoto šildymo vartotojams, o bendrosioms reikmėms tenkanti šildymo dalis išdalijama visiems namo vartotojams.

21. Pažymėtina, kad ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimo tikslumą, papildomai pateikė į bylą:

21.1) detalią atsakovui priskaičiuotų mokesčių už ginčo laikotarpį lentelę, iš kurios matyti šilumos kiekiai ir mokėtinos sumos už bendro naudojimo patalpų šildymą (pagal nurodytus šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5) (e. b. 2 t., b. l. 3);

21.2) detalias pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 22, šilumos paskirstymo išklotines, iš kurių duomenų aiškiai matyti visų namo vartotojų kas mėnesį suvartota ir paskirstyta šiluma pagal jiems suteiktas paslaugas (e. b. 2 t., b. l. 4–10);

21.3) visas sąskaitas, kurios buvo siunčiamos atsakovui ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.) (e. b. 2 t., b. l. 11–37);

21.4) detalizuotą skolos suvestinę, iš kurios matyti, kad ieškovės reikalavimas yra išimtinai tik dėl šilumos už bendrojo naudojimo patalpas (e. b. 2 t., b. l. 3). Iš šio rašytinio įrodymo aiškiai matyti, kad atsakovui ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojamas mokestis už šildymą bendrosioms reikmėms (tik šildymo sezonais) ir fiksuoto 10,18 Eur dydžio mažmeninio aptarnavimo mokestis.

22. Šių rašytinių įrodymų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad pateikti duomenys neprieštarauja vieni kitiems, duomenys sutampa. Iš šių duomenų galima konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.) atsakovo skola susideda iš dviejų mokesčių:

22.1) mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., t. y. 4,03 Eur, 12,55 Eur, 15,91 Eur, 23,36 Eur, 18,51 Eur, 10,36 Eur, 5,80 Eur, 2,07 Eur, 9,00 Eur, 13,25 Eur, 25,72 Eur, 23,03 Eur, 18,80 Eur, 10,16 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio);

22.2) fiksuoto 10,18 Eur dydžio mažmeninio aptarnavimo mokestis, skaičiuotas 26 mėnesius (už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.) (be pridėtinės vertės mokesčio). Pažymėtina, kad ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė teismui išsamius duomenis ir skaičiavimus, patvirtinančius, kad 10,18 Eur fiksuoto mažmeninio aptarnavimo mokestis ginčo laikotarpiu yra apskaičiuotas teisingai pagal teisės aktų reikalavimus ir pagal nustatytas metodikas (e. b. 3 t., b. l. 74–75, 94–98).

23. Pritaikius ir priskaičiavus 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, skolos laikotarpiu susidaro 553,28 Eur suma (e. b. 2 t., b. l. 3). Tačiau šiuo atveju ieškovės atstovas paaiškino teismui ir kitai šaliai, kad iš šios sumos yra išskaičiuota 48,82 Eur suma, kurią ginčo skolos susidarymo laikotarpiu sumokėjo pats atsakovas G. P. (e. b. 2 t., b. l. 33). Pažymėtina, jog į teismo klausimą, kokiu pagrindu atsakovas mokėjo ieškovei nurodytą įmoką, jeigu atsakovas teigia, kad jokių paslaugų AB „Kauno energija“ jam neteikia, atsakovo atstovas neturėjo aiškaus atsakymo.

24. Ieškovės turtinio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą taip pat patvirtino ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados, kurias taryba teikė, turėdama visą be išimties civilinės bylos rašytinę medžiagą (e. b. 3 t., b. l. 1–7, 63–66).

25. Taryba teikė išvadas, turėdama duomenis, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra 4 aukštų, 1 laiptinės, kad jame yra 1 butas ir 2 negyvenamos patalpos. Taryba taip pat atsižvelgė į tai, kad šilumos kiekis apskaitomas įvadiniu atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu, apskaitančiu šilumą, suvartotą šildymui ir karštam vandeniui paruošti. Priešingai nei teigė atsakovas, taryba nenurodė, kad teisiniam reguliavimui neatitinka tai, jog tuo pačiu įvadiniu prietaisu apskaitoma ir šiluma, suvartota pastate (duomenys neskelbtini), Kaune.

26. Taryba pagal savo kompetenciją pateikė dar detalesnius techninius bendros šildymo sistemos parametrus: abu minėti pastatai cirkuliacinės sistemos neturi; bendras šilumos punktas yra įrengtas pastate (duomenys neskelbtini); šildymo sistema yra dvivamzdė, apatinio paskirstymo su automatiniu šilumos paskirstymo reguliavimu; šildymo sistemos prijungimo schema nepriklausoma; šilumos tiekimo sistema įrengta dviem pastatams, tačiau nepaisant to, tarybos paaiškinimu, ši sistema yra vienas inžinerinis vienetas, kurio pagalba šilumos energija aprūpinami du pastatai, t. y. šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo abiejų pastatų konstrukcijas ir ertmes.

27. Taryba, įvertinusi patektus duomenis, pateikė išvadą, kad atsakovas, kaip pastato bendraturtis, privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo jam nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo būdo, funkcinės paskirties ar padėties pastate. Tarybos vertinimu, atsakovui tenkanti apmokėti pastato bendrosioms reikmėms sunaudota šilumos dalis turi būti apskaičiuota proporcingai jam nuosavybės teise priklausančiai daliai ir pagrindo eliminuoti atsakovui priklausančių patalpų plotą ar tūrį iš pastato bendro ploto ar tūrio nėra.

28. Ši tarybos pateikta išvada, teismo vertinimu, nėra prieštaringa, joje pateikti duomenys visiškai atitinka bylos medžiagą, todėl nesutiktina su atsakovo atstovo deklaratyviais ir įrodymais nepagrįstais teiginiais, kad išvada yra prieštaringa ir nelogiška.

29. Tiek byloje pateikti skolos mokėjimo dokumentai, tiek išvadą teikiančios institucijos išvados pagrindžia, kad ginčo laikotarpiu atsakovui teisingai buvo skaičiuotas ir fiksuotas kasmėnesinis mažmeninio aptarnavimo mokestis (10,18 Eur be pridėtinės vertės mokesčio).

30. Apibendrinant pateiktus motyvus, konstatuojama, kad ieškovė teisingai pagal teisės aktų reikalavimus atsakovui, kaip šilumos vartotojui, už pastate per atsiskaitymo laikotarpį (nuo 2016 m spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.) suvartotą šilumos kiekį teikė sąskaitas (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 12 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovė laikėsi reikalavimo visą pastatuose suvartotą šilumos kiekį paskirstyti (išdalyti) vartotojams. Taigi kiekvienas vartotojas (taip pat ir atsakovas G. P.) privalo atitinkamai sumokėti už jam priskirtą šilumos kiekį pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis ir pagal ieškovės nurodytus šilumos paskirstymo metodus (metodus Nr. 4 ir Nr. 5, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimais Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ ir Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“).

31. Pažymėtina, kad išvadą teikianti institucija pateikė duomenis, patvirtinančius, kad metodai buvo pasirinkti tinkamai ir pagal teisės aktų reikalavimus. Tarybos turimais duomenimis, atsakovui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms (155,16 kv. m.), vadovaujantis Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu, mokesčiai už centralizuotai tiekiamą šilumą neskaičiuojami ir sąskaitos atsakovui teikiamos tik už šilumą bendrosioms reikmėms.

32. Teikiant teismo motyvus dėl atsakovo ginčyto mažmeninio aptarnavimo mokesčio taikymo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Šilumos ūkio sektoriaus kainodaros pagrindai įtvirtinti Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje. Valstybinį šilumos sektoriaus kainų reguliavimą atlieka Taryba, kuri tvirtina Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas. Mažmeninio aptarnavimo kaina yra nustatoma Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, pagrindu ir yra pagrįsta būtinosiomis šilumos tiekėjo patiriamomis sąnaudomis vykdant mažmeninio aptarnavimo veiklą. Taigi ir dėl šio ginčo aspekto pabrėžtina, kad bylos medžiaga patvirtina ieškovės argumentus, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. pagrįstai atsakovui, kaip ne buitiniam šilumos vartotojui, buvo skaičiuotas mažmeninio aptarnavimo mokestis – 10,18 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) už kiekvieną mėnesį – kaip pastovus (mėnesio) užmokestis eurais per mėnesį vartotojui. Atsakovas šį mokestį privalėjo mokėti kiekvieną mėnesį nepriklausomai, kiek suvartojo šilumos bendrojo naudojimo reikmėms, nepriklausomai nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų pastate šildymo būdo, funkcinės paskirties ar padėties pastate, nepriklausomai, nuo sezono ar priskirto šilumos kiekio.

33. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek išvadą teikianti institucija bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovui galimybę ateityje išreikšti savo valią ir pasirinkti mažmeninio aptarnavimo kainą, taikytiną už kiekvieną realizuotiną šilumos kilovatvalandę.

34. Remiantis pateiktais motyvais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, kad ieškovė turtinį reikalavimą dėl 504,46 Eur skolos priteisimo pagrindė ir įrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis).

35. Atitinkamai konstatuojama, kad atsakovo į bylą teikti įrodymai bei jo atstovo teikti paaiškinimai nepagrindė atsakovo argumentų pagrįstumo.

36. Atsakovo į bylą pateikta specialisto išvada nepaneigia ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo dėl šių priežasčių:

36.1) specialisto išvada buvo pateikta, neišanalizavus visų be išimties byloje esančių rašytinių įrodymų visumos; be to, išvada buvo parengta ne teismo nutarties pagrindu, o išimtinai atsakovo užsakymu; taigi ši specialisto išvada vertintina kaip rašytinis įrodymas, o ne kaip eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme;

36.2) pačioje išvadoje nurodyta, kad tai yra preliminarus ir paaiškinamojo pobūdžio dokumentas, nes vertinimui nebuvo pateikti duomenys apie šilumos nešėjo parametrus ir bendro sunaudoto šilumos kiekio dydžius bendrųjų patalpų šildymui bei skaitiklių parodymai per šilumos sezoną, taip pat nepateikti pastato kiekvienos patalpos šildymo sistemos projektiniai duomenys ir pan. (e. b. 1 t., b. l. 162–163).

37. Atsakovo į bylą pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, t. y. sąskaitos už šildymą, išrašytos kitai turto bendrasavininkei, nepaneigia ieškinio pagrįstumo.

37.1) Pirmiausia pabrėžtina, kad atsakovas neteisingai remiasi palyginimui kitam asmeniui išrašytomis sąskaitomis už šildymą, nes, kaip matyti, šios sąskaitos buvo pateiktos už gyvenamosios patalpos (buto) šildymą. Tuo tarpu atsakovui mokesčiai skaičiuojami, kaip minėta, pagal kitokią skaičiavimo tvarką, t. y. tą, kuri taikoma negyvenamosios paskirties patalpoms. Kaip teisingai nurodė išvadą teikianti institucija, atsakovo pateiktos sąskaitos (palyginimui) yra išrašytos buitiniam vartotojui, tuo tarpu atsakovas, kuriam priklausantis objektas yra negyvenamosios patalpos, ir kurių pagrindinė naudojimo paskirtis yra mokslo, nėra laikomas buitiniu vartotoju Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies prasme. Tai, kad šiose patalpose faktiškai gyvena atsakovas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, į kurią turėjo atsižvelgti ieškovė, ginčo laikotarpiu skaičiuodama mokesčius už bendrojo naudojimo šildymą (fiksuotą mažmeninio aptarnavimo mokestį ir mokestį už faktiškai sunaudotą šilumos kiekį bendro naudojimo patalpoms šildyti).

37.2) Taip pat pažymėtina, kad pateiktos sąskaitos negali būti vertinamos, kaip reikšmingos ginčo išsprendimui, ir dėl kitos priežasties – ieškinio reikalavimas yra susijęs su skola už šildymą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., tuo tarpu dalis palyginimui pateiktų sąskaitų yra už vėlesnį laikotarpį (e. b. 3 t., b. l. 31–50).

38. Taigi vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir remiantis žemiau pateiktais teisės aktais, konstatuojama, kad atsakovui kilo prievolė atsiskaityti su šilumos tiekėju už suteiktas paslaugas – bendrojo naudojimo patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.

39. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad turi būti paskirstomas visas pastate suvartotas šilumos kiekis. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

40. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 29.2.4 punkte (taisyklių redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 15 d.) nustatyta, kad tuo atveju, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Metodas Nr. 4. Jeigu dalis patalpų nėra prijungtos arba yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5.

41. Metodai Nr. 4 ir Nr. 5 vėliau patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimais Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ ir Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“.

42. Kaip byloje nustatyta, atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos nešildomos iš gyvenamajame name esančių centralizuoto šildymo sistemos, tačiau šilumos kiekis paskirstomas ir paskaičiuojamas už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, remiantis įstatymo nustatyta tvarka patvirtintomis metodikomis, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota bendrojo naudojimo patalpose ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėse, stovuose bei kitose patalpose).

43. Pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Todėl atsakovas proporcingai jam priklausančių negyvenamųjų patalpų daliai atsako ieškovei už namo bendrosioms reikmėms tiekiamą ir sunaudotą šilumos energiją, nepriklausomai nuo to, kad negyvenamosios patalpos šildomos iš kitų šilumos energijos šaltinių.

44. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas) turi būti apmokėta namo savininkų, remiantis proporcingumo principu. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

45. Teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus, kad atsakovas nesinaudoja gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpomis. Atsakovas yra bendraturtis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo patalpų, kurių dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto santykiui, todėl proporcingai savo daliai atsakovas privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat vykdyti kitas iš įstatymo kylančias pareigas, susijusias su bendraturčių teisėmis ir pareigomis naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant (Civilinio kodekso 4.76, 4.82 straipsniai).

46. Remiantis pateiktais įsiskolinimo sumos paskaičiavimais bei pateiktomis pridėtinės vertos mokesčio sąskaitomis faktūromis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. atsakovui yra susidaręs 504,46 Eur įsiskolinimas už pastatui teiktą šilumos energiją. Taigi vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš atsakovo ieškovei priteisiama 504,46 Eur dydžio skola už bendrojo naudojimo objektų šildymą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.

47. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Teismui yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus. Teismas, išanalizavęs atsakovo procesiniuose dokumentuose teiktus argumentus, iš esmės pasisakė visais esminiais šalių ginčytais klausimais ir dėl visų ginčo aspektų pateikė teisinį vertinimą. Papildomai pažymima tai, kad atsakovo byloje teiktas argumentas, jog byloje ieškovas su ieškiniu nepateikė įvadinio skaitiklio rodmenų, nebėra aktualus, nes ieškovė pateikė į bylą išsamius duomenis apie ginčo laikotarpiu suvartotą šilumos kiekį ir jo paskirstymą. Teismo posėdyje tuo klausimu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad tokius duomenis bendrovė gauna skaitmeniniu, nuotoliniu būdu, todėl nepagrįstu laikomas atsakovo argumentas, kad byloje nėra pateikti įvadinio skaitiklio rodmenys.

Dėl metinių procesinių palūkanų

48. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovas skolos laiku ieškovei negrąžino, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, 2,55 Eur už Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

50. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą – 17,46 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

51. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

52. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas, atitinkamai, kaip nepagrįstas, atmetamas atsakovo prašymas skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, 50 proc. šios sumos skiriant atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830,

504,46 Eur (penkių šimtų keturių eurų 46 ct) skolą už bendrojo naudojimo patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.,

5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (504,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, 2,55 Eur (du eurus 55 ct) už duomenų gavimą.

Atmesti atsakovo G. P. prašymą skirti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ baudą.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,46 Eur (septyniolikos eurų 46 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.