Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – L. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir pareiškėjos sesers – suinteresuoto asmens, mama M. T. Nuolatinė ir paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šis butas mamos vardu buvo nupirktas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas tėvų santuokoje, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi, nurodytas turtas tėvams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po palikėjos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nei pareiškėja, nei jos sesuo nesikreipė, nes bute liko gyventi jų tėvas O. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja ir suinteresuotas asmuo dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus miesto 43-iojo notaro biuro notarę ir palikimą priėmė. Tačiau paaiškėjo, kad po palikėjos mirties O. T. palikimo pas notarą nebuvo priėmęs. Taigi, palikimo priėmimas pas notarą nebuvo įformintas ir paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos palikimo dalį niekam nebuvo išduotas. Dėl šios priežasties notarė negali išduoti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimo į visą turtą. Po palikėjos mirties jos sutuoktinis palikimą, pareiškėjos manymu, priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti – po mamos mirties, kaip ir iki tol, O. T. gyveno tame pačiame bute, juo ir toliau rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius ir kt. Be to, faktiškai priėmė visus likusius po palikėjos mirties namų ūkio daiktus – baldus, indus, įrankius ir kt. Kitų galimų pirmos eilės įpėdinių nėra. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą mamos ir tėvo palikimo dalį, kad paveldėtas turtas būtų įregistruotas kaip jų asmeninė nuosavybė. Nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos ir suinteresuoto asmens asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas.

4. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

7. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

8. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. T. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad M. T., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo sutuoktinį – O. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), jų vaikai – I. T. ir L. K. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad palikėjai M. T. nuosavybės teise priklausė patalpa-butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau turtas buvo įgytas santuokos metu ((duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), todėl palikėjai ir jos sutuoktiniui O. T. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjos M. T. mirties testamentų ir palikimo priėmimo faktų neregistruota.

12. Pareiškėja teigia, kad po motinos M. T. mirties O. T. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Pareiškėjo teigimu, po palikėjos mirties jis toliau gyveno tame pačiame bute ((duomenys neskelbtini)), juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Į bylą pateikta Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad O. T. laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 24 d. iki (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Konstatuotina, kad anksčiau nurodyti O. T. veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius (CPK 185 straipsnis).

13. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po M. T. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. T., miręs (duomenys neskelbtini), po M. T. mirties (duomenys neskelbtini) aktyviais veiksmais pradėjo valdyti palikėjos palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos I. T. paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos I. T. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.