- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- II-480-978/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02348-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- O. J.
- Pareiškėjas
- T. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas
dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Andžej Gaverski,
teismo posėdyje išnagrinėjo T. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – institucija) Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. G. 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 20120601800; toliau – nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nutarimu nuspręsta, kad nėra tikslinga inicijuoti administracinio nusižengimo, nes vyksta skyrybų procesas ir pasimatymų su vaiku dažnumą ir kitas sąlygas skyrybų metu nustato teismas. Iš medžiagos matyti, kad T. K. iki pareiškimo rašymo matėsi su dukra ir žmona bei bendravo, tačiau pats T. K. nesikreipė į institucijas, kurios turi daugiau kompetencijų nagrinėti vaiko buvimą su vienu ar kitu tėvų ar pasimatymų dažnumą su vaiku, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalimi, tikslinga nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Šalies argumentai
T. K. skundu prašo panaikinti nutarimą, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareigūnas netinkamai atliko jam pavestą užduotį, ir prašo grąžinti bylą pakartotiniam tyrimui paskiriant kitą tyrėją. Pareigūnas privalėjo vadovautis ANK 567 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, kad būtų pašalintos visos tyrimo eigoje kylančios abejonės, visapusiškai ir išsamiai patikrinti pateiktos į bylą žodinės, rašytinės ar kitokios medžiagos pagrįstumą, iškviesti jį papildomai apklausai ar dokumentų pristatymui.
Pareiškėjas T. K. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė. Nurodė, kad pagal įstatymą vaiko auklėjime turi dalyvauti abu tėvai, o jam nenustatyti jokie apribojimai susitikti ar bendrauti su vaiku. Nesikreipia į teismą dėl bendravimo su vaiku nustatymo, nes dar yra santuokoje ir mano, kad tai būtų ne laiku. Į jokias vaiko teisių institucijas nesikreipė, nes tai pablogintų bendrą šeimos padėtį, todėl prašo teismo išspręsti šį klausimą ir išsiaiškinti, ar O. J. turi teisę neleisti susitikti jam su vaiku. Inkriminuojamu momentu skyrybų proceso nebuvo, atitinkamą teismo nuosprendį apskundė ir tai nėra išspręstas klausimas. Žmona sako, jog jis neturi teisės artintis, bet jis prie jos buto nėjo, o susitikti galima ir lauke, kavinėje. O. J. nurodo, kad jis yra nepakaltinamas ir agresyvus, bet jokių tai patvirtinančių dokumentų nėra. Kadangi yra rusas, O. J. tvirtina, kad jis gali išvežti vaiką už Lietuvos ribų, bet tai yra absurdas. O. J. tvirtina, kad jam pradėjus mokėti didesnius pinigus, matys vaiką, bet jis mano, kad prekiauti vaikais negalima. Moka tiek, kiek išgali. Policijos pareigūnai nurodo, kad O. J. leidžia jam susitikti su vaiku, tačiau per metus ji jam leido susitikti su vaiku du kartus, o antrąjį kartą, kuomet atvažiavo į susitikimą po dukters gimtadienio, dukters neatsivedė, bet pradėjo diktuoti sąlygas dėl skyrybų. Jam rašant žinutes ir prašant susitikti su vaiku, jos buvo ignoruojamos.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nors vaikų teises reglamentuojantys įstatymai numato, kad vaiko auklėjime turi dalyvauti abu tėvai, bet juose taip pat nurodyta, kad pirmenybė turėtų būti teikiama vaiko interesams. Pats pareiškėjas nurodo, kad jis buvo susitikęs su vaiku, bet iš medžiagos matyti, kad jis anksčiau naudojo smurtą, dėl ko jis buvo nuteistas, todėl O. J. vengia leisti susitikti su vaiku uždarose patalpose. O. J. bijo ir jei ne visada pavyksta susitikti su vaiku, tokiomis aplinkybėmis tai nėra taip baisu. Mano, kad reikia kreiptis į teismą tam, kad būtų nustatytos bendravimo su vaiku taisyklės. Tyrimo metu nustatyta, kad O. J. leido susitikti su vaiku, to nepaneigė ir pats T. K.. Prašo nutarimą palikti galioti, kaip pagrįstą ir teisėtą.
Suinteresuotas asmuo O. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas paprastai nustato tvarką, kaip matytis su vaiku, jeigu tėvai nesusitaria. T. K. į teismą nesikreipia, nes nenori mokėti. Skyrybų dokumentai yra rengimo procese, buvo paskirta mediacija, tačiau T. K. sąlygos netiko: jis norėjo, kad su vaiku būtų bendraujama ir vaikas išlaikomas tik jo nurodytomis sąlygomis. Kuomet T. K. atžvilgiu buvo tiriama baudžiamoji byla ir jis buvo suimtas, jai pareigūnė pasakė, kad T. K. neturi teisės prie jos artintis, kol nepriimtas procesinis sprendimas. T. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – apribojimas artintis prie jos gyvenamosios vietos. Ji vis tiek kelis kartus leido matytis su vaiku, bet kuomet prasidėjo psichologinis spaudimas, bendravimas nutrūko. Jos kurį laiką gyveno toje pačioje vietoje, bet T. K. nei pasirodė, nei kažkaip kitaip padėdavo, tik pervesdavo tam tikrą sumą į sąskaitą. Kai buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, T. K. pas jas niekada nepasirodė, neaplankė. Jis tik rašo žinutes ir daro psichologinį spaudimą. Kai susitinka, T. K. bando ją paliesti, psichologiškai paveikti, todėl ji nenorinti kviestis jo į savo butą ir stengiasi su juo susitikti viešoje vietoje. Jam būnant viešoje vietoje T. K. susilaiko, o kai yra nors ir prie jos tėvų, nesidrovi keiktis, daužyti kumščiu į sieną ir pan. Kadangi jis nenori gražiuoju susitarti, ji negalinti taikytis prie jo poreikių. Ji rūpinasi dviem vaikais, turi ir savo poreikių. Buvo su T. K. susitikę du kartus, vieną kartą su vaiku. T. K. pasakymas, kad šis nenori pyktis, nenori pritraukti atitinkamų institucijų dėmesį, dėl kurio būtų abiems blogai, nuskambėjo kaip grasinimas. Teismas gali remtis tyrimo metu atlikta jos apklausa. Jos manymu, T. K. nenori leisti lėšų tinkamoms reikmėms. Ji padavusi pareiškimą dėl skyrybų, mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties, jos metu buvo kalbėta dėl vaiko lankymo. Šiuo metu šalinami ieškinio trūkumai. T. K. elgiasi agresyviai, daro psichologinį spaudimą. Ji iš savo pusės atlieka visus veiksmus, kad būtų įformintas ir nustatytas bendravimas su vaiku, tačiau T. K. to nesiekia. Jai yra žinoma, kad T. K. turi netikrą Baltarusijos Respublikos pasą, todėl turi pagrindą manyti, kad T. K. gali išvykti su vaiku ir kažkur pasislėpti, todėl vieno vaiko ji negalinti leisti su juo susitikti. T. K. gali kreiptis dėl laikinųjų priemonių nustatymo tam, kad matytų savo vaiką, tačiau to nedaro.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1162-1034/2020 (nuosprendis Liteko duomenimis įsiteisėjo 2020 m. liepos 23 d.) matyti, kad T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 01.44 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su žmona O. J. metu, jai gulint lovoje, tyčia viena ranka suėmė už burnos, kita ranka – už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, po ko paleido ir išėjo iš kambario, o grįžęs viena ranka užspaudė burną, kita ranka suspaudė jai kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas dešinio žando ir dešinio žasto srityse, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Nuosprendžiu jis įpareigotas per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams žmogaus elgesys vertinamas kaip atitinkamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Iš skundo medžiagos, teismo posėdžio metu išsakytų proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog iškilęs išimtinai civilinio pobūdžio ginčas tarp pareiškėjo T. K. ir suinteresuoto asmens O. J. galėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kadangi yra neleistina situacija, kai civilinio pobūdžio ginčui bandoma pritaikyti ANK teisės normas ir galimų kaltininkų elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip administracinio nusižengimo padarymas, kas prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Šiuo atveju kreipimasis į policijos pareigūnus nėra visiškai tinkamas teisių gynimo būdas, pareiškėjas esamoje situacijoje susiklosčiusius santykius su sutuoktine galėjo spręsti civilinio proceso tvarka. Tokiu atveju galima buvo kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą konsultacijos ar į atitinkamas institucijas civilinio proceso tvarka, bet ne inicijuoti administracinę teiseną O. J. atžvilgiu. Tuo labiau, kad didesnę dalį nutarime užfiksuoto laikotarpio, dėl kurio nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 29 d., kuomet pranešėjo teigimu jam neleista matytis su vaiku) vyko baudžiamasis procesas paties pranešėjo atžvilgiu dėl galimai pavartoto smurto O. J. atžvilgiu, kuris galėjo sąlygoti ir O. J. baimę dėl savo pačios saugumo įgyvendinant T. K. teisę matytis su vaiku.
Tad teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas. Vykdyti administracinio nusižengimo teiseną dėl O. K. skunde nurodytų aplinkybių šiuo metu nėra teisinio pagrindo, nesant akivaizdžių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių galimai padaryto administracinio nusižengimo požymius, o kilęs civilinis teisinis ginčas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
T. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.