- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-16
- Bylos Nr.
- 2S-612-524/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Bronius Valius
- Pareiškėjas
- T. M.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Andželos Tamašauskienės prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolė Andžela Tamašauskienė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0153/06/00330 į T. M. (b.l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-05-22 nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėtas skolininko A. K. skundas dėl antstolės veiksmų Šilutės rajono apylinkės teisme (b.l. 15). Pažymėjo, jog skolininkas prašo sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo jis prašo vykdomąją bylą nutraukti. Nurodė, kad šio skundo išsprendimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjant šią bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo T. M. prašo pirmosios instancijos teismo 2007-05-22 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti vykdomojoje byloje išieškotoją į T. M. (b.l. 16-17). Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-22 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantė mano, kad iš pradžių turi būti išspręstas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo, o tik tada sprendžiamas klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas A. K. (b.l. 34) prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą. Pažymi, kad sutinkamai su CPK 629 str. 1 d. 9 p. jei vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai, vykdomoji byla turi būti nutraukta, taigi, teisių perėmėja negali įstoti į neteisėtai pradėtą vykdomąją bylą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė Andžela Tamašauskienė (b.l. 36-37) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-22 nutartį panaikinti ir pakeisti vykdomojoje byloje išieškotoją į T. M. . Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-22 nutartis pažeidžia išieškotojų interesus, užkerta kelią tinkamam teismo sprendimo įvykdymui bei žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo bei kitų institucijų (CPK 372 straipsnis) sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.
LR Civilinio proceso kodekso 596 straipsnyje reglamentuotas teisių perėmimas vykdymo procese. CPK 596 str. 1 d. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta <...>.
Procesinis teisių perėmimas – tai šalies procesinių teisių ir pareigų, šaliai pasitraukus iš proceso, perėjimas kitam asmeniui – teisių perėmėjui. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs materialiąsias subjektines teises, asmuo atitinkamai perima ir teisę reikalauti jas ginti. Iš to logiškai išplaukia ir procesinis teisių perėmimas. Kadangi materialiųjų subjektinių teisių perėmimas nėra ribojamas kokiu nors konkrečiu momentu, t.y. galimas bet kuriame, o taip pat ir vykdymo procese, tokio ribojimo negali būti procesinių teisių perėmimo srityje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad išieškotojas ir skolininkas yra būtinos vykdymo proceso šalys, ir joms netekus teisinio subjektiškumo ar kitais CPK nustatytais atvejais, kai negalimas tokio asmens teisių perėmimas, vykdomoji byla turi būti nutraukta. Todėl, mirus išieškotojui vykdomoje byloje, pirmiausiai turėjo būti sprendžiamas jo pakeitimo klausimas, o tik tada nagrinėjama byla dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
Civilinio proceso tikslai įpareigoja teismą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir nesudaryti sąlygų vilkinti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės bylos sustabdymo klausimą, turėjo išsiaiškinti, kad galima sustabdyti bylą CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu, t.y. ar kitoje Šilutės rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas taikė bylos sustabdymo pagrindą nepagrįstai ir formaliai, neatsižvelgdamas į faktą, kad yra galimybė nedelsiant įtraukti į bylą išieškotojo teisių perėmėją.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje ir sustabdydamas civilinę bylą, nepagrįstai taikė LR CPK 163 str. 1 d. 3 p., nes vykdymo veiksmų sustabdymas reglamentuotas LR CPK XLII skyriuje. LR CPK 626 ir 627 straipsniuose numatyta, kokiais atvejais privalu sustabdyti vykdomąją bylą, kada galima visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, pažymėtina, kad nustatytas galutinis vykdymo veiksmų sustabdymo atvejų sąrašas.
Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išieškotojo pakeitimo klausimą, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-129-159/2007, kurioje kalbant apie šią vykdomąją bylą išaiškinta, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje.
Remiantis išdėstytais argumentais nustatyta, kad yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.