- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-10
- Bylos Nr.
- 2S-981-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00038-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11625-490/2022 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tapatybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre Lietuvos Respublikos registrų įstatymo pagrindu ir neteisėtų institucijų sprendimų ištaisymo bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas 2021 m. gruodžio 30 d. ieškiniu, kuris teisme gautas 2022 m. sausio 11 d., kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 neteisėta;
1.2. pripažinti neteisėtais Lietuvos VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. raštus, Lietuvos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. /1.2311z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 3R-331;
1.3. įpareigoti Lietuvos VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre; sprendimą įvykdyti pavesti Lietuvos gyventojų registro valdytojui Lietuvos teisingumo ministerijai;
1.4. panaikinti suklastotus ir parduotus atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų ieškovo velioniui seneliui ir tėvui (duomenys neskelbtini) bei ieškovo (duomenys neskelbtini);
1.5. priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur padarytos ir 1 000 000 Eur patirtos žalos atlyginimą, iš viso – 4 000 000 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą ir pasiūlė kreiptis į administracinį teismą. Ši nutartis Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo panaikinta, konstatuojant, kad ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį dalyje dėl 3 000 000 Eur padarytos žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip neteismingą apylinkės teismui. Taip pat teismas nustatė ieškovui 8 (aštuonių) dienų terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems likusiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
4. Teismas, susipažinę su ieškiniu, nurodė, kad vienas iš reikalavimų – priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur padarytos žalos atlyginimą – yra teismingas apygardos teismui. Kadangi pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas, ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad šioje dalyje yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis. Teismas išaiškino ieškovui, kad dėl 3 000 000 Eur padarytos žalos atlyginimo jis turi teisę kreiptis į Kauno apygardos teismą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reiškia keturis reikalavimus, todėl kiekvienas iš jų turi būti apmokėtas 118 Eur žyminiu mokesčiu, iš viso ieškovas turi sumokėti 472 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jam žyminio mokesčio sumokėjimas nėra atidėtas ir nepateikta įrodymų, kad žyminis mokestis yra sumokėtas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas nesilaikė CPK 113 – 114 straipsniuose nurodytų reikalavimų, kuriais remiantis dalyvaujantys byloje asmenys teismui turi pateikti procesinių dokumentų originalus; teismui turi būti pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai; procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų; jei procesinio dokumento turinys pagrindžiamas rašytiniais įrodymais, turi būti pridėti jų originalai arba kopijos, patvirtintos teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Kadangi ieškovas pateikė tik vieną ieškinio egzempliorių su priedais, o ieškinio priedai įstatymo numatyta tvarka nepatvirtinti, teismas konstatavo, kad yra pažeisti CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų reikalavimai, trukdantys nuspręsti dėl šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį priimti ir civilinę bylą su visais reikalavimais pagal teismingumą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes pagal CPK 33 straipsnio 4 dalį, jeigu vienas iš ieškinio reikalavimų yra teismingas apygardos teismui, tai ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Todėl ši civilinė byla pagal teismingumą turi būti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
7.2. Kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų apeliantas nepasisako. Ieškinys yra dėl žalos atlyginimo, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų ir teismo veiksmų, todėl toks ieškinys nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
Dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą dėl 3 000 000 Eur žalos atlyginimo
11. Nustatyta, kad ieškovas A. B. dar 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su analogišku ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-1485-390/2021). Pateiktu teismui ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), ieškovas prašė: 1) pripažinti neteisėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020; 2) pripažinti neteisėtais valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 ir 2021 m. sausio 22 d. raštus, Teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. /1.2111z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 3R-331; 3) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre. Sprendimą įvykdyti pavesti Lietuvos gyventojų registro valdytojai Teisingumo ministerijai; 4) pripažinti neteisėtais gimimo liudijimus (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur žalos atlyginimą; 6) priimti atskirą nutartį dėl organizuotos Lietuvos Respublikos institucijų veikos ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos požymių.
12. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 2-1319-464/2021).
13. Minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 28 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, kadangi valstybės civilinė atsakomybė ieškinyje grindžiama aplinkybėmis, kurios yra susijusios su valdžios institucijų (įstaigų) atsisakymu pakeisti apelianto civilinės būklės akto įrašą. Kitaip tariant, ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis, todėl visų pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas turėtų būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Nors pats apeliantas prašomą atlyginti 3 000 000 Eur žalą įvardija kaip turtinę ir neturtinę, tačiau, kaip matyti iš dėstomų aplinkybių (ieškinio faktinio pagrindo), visas prašomos atlyginti žalos dydis siejamas tik su apelianto patirtais neturtiniais nuostoliais, t. y. nepatogumais dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, o jokių turtinių praradimų (konkrečios materialinės žalos padarymo fakto bei jos dydžio pagrindimo) ieškinyje nenurodoma. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškiniu prašoma priteisti tik apelianto neturtinės žalos atlyginimą.
14. Minėtos nutarties 29 punkte apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 26 straipsnį ir 27 straipsnio 1 punktą, civilines bylas dėl neturtinės žalos priteisimo, nepriklausomai nuo žalos dydžio (ieškinio sumos), pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Todėl apelianto pateiktas ieškinys su visais jame pareikštas reikalavimais yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui.
15. Vadovaudamasis minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi, ieškovas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams 2022 m. sausio 11 d. pateikė ieškinį, kuriuo papildė 5 punktą ir reikalavimą išdėstė taip: „priteisti man iš atsakovo Lietuvos respublikos 3 000 000 eurų padarytos ir 1 000 000 eurų patirtos žalos atlyginimą, viso 4 000 000 eurų.“
16. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1319-464/2021, kurioje ieškovas buvo pareiškęs analogiškus reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nors pats apeliantas prašomą atlyginti 3 000 000 Eur žalą įvardija kaip turtinę ir neturtinę, tačiau, kaip matyti iš dėstomų aplinkybių (ieškinio faktinio pagrindo), visas prašomos atlyginti žalos dydis siejamas tik su apelianto patirtais neturtiniais nuostoliais, t. y. nepatogumais dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, o jokių turtinių praradimų (konkrečios materialinės žalos padarymo fakto bei jos dydžio pagrindimo) ieškinyje nenurodoma. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškiniu prašoma priteisti tik apelianto neturtinės žalos atlyginimą.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio 5 punkto reikalavimą dėl 3 000 000 Eur žalos atlyginimo paliko nepakeistą, papildydamas jį reikalavimu dėl 1 000 000 Eur neturtinės žalos, kaip nurodyta ieškinio argumentuose, iš valstybės priteisimo.
18. Tai reiškia, kad ieškovas ieškinio 5 punktu prašo iš valstybės priteisti iš viso 4 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o pagal CPK 26 straipsnį ir 27 straipsnio 1 punktą civilines bylas dėl neturtinės žalos priteisimo, nepriklausomai nuo žalos dydžio (ieškinio sumos), pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai.
19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimą dėl 3 000 000 Eur žalos atlyginimo, neteisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis naikintina (CPK 377 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatyti ieškinio trūkumai
20. Skundžiama nutartimi teismas nustatė sekančius ieškinio trūkumus: už keturis ieškinio reikalavimus nėra sumokėtas žyminis mokestis, t. y. už kiekvieną reikalavimą turi būti mokama po 118 Eur žyminio mokesčio, iš viso 472 Eur; teismui pateiktos nepatvirtintos dokumentų kopijos ir pateiktas tik vienas dokumentų egzempliorius.
21. Apeliantas nurodo, jog pagal įstatymą jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o kiti nustatyti ieškinio trūkumai neturi teisinės reikšmės.
22. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).
23. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas pareiškė keturis neturtinio pobūdžio reikalavimus ir vieną turtinio pobūdžio reikalavimą.
24. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo susijęs su žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimu (CK 6.271 straipsnis).
25. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad šalys nuo žyminio mokesčio atleidžiami bylose dėl <...> žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Taigi, šiuo atveju ieškovas dėl pareikšto turtinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo žyminio mokesčio neturi mokėti, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kiti keturi ieškinio reikalavimai yra susiję su valdžios institucijų priimtų sprendimų nuginčijimu, kurie, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Skundžiamos nutarties priėmimo metu už vieną reikalavimą mokėtina suma buvo 118 Eur, todėl iš viso ieškovas turėjo sumokėti 472 Eur žyminį mokestį (CPK 82 straipsnis).
26. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.
27. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad kartu su ieškiniu yra pateiktos tik dokumentų kopijos, kurios nėra patvirtintos CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
28. Apelianto nuomone, šis trūkumas nėra esminis, tačiau siekiant nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, teismui pateikti ieškinio priedai turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus, be to teismui procesinių dokumentų bei jo priedų kopijų pateikiama tiek, kiek byloje yra dalyvaujančių asmenų (CPK 113 straipsnis).
29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Tai reiškia, kad draudimas diskriminuoti (tame tarpe ir teikti privilegijas) vienodoje padėtyje esančius asmenis yra įtvirtintas tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas ieškinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos respubliką“, tai padarė aiškiai iškreipdamas oficialų valstybės pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai savo procesiniuose dokumentuose ne kartą buvo išaiškinę A. B., kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1698-302/2018).
31. Teismai taip pat yra išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas, nekeisdamas savo elgesio, kas kartą teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, suponuoja jo tyčinį elgesį ir akivaizdų piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad ieškovas, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti valstybę ir jos institucijas. Toks ieškovo elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi.
32. Minėta, kad suinteresuoti asmenys savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžią, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumų šalinimui, yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog neištaisius ieškinyje oficialaus valstybės pavadinimo į Lietuvos Respublika, teismas turi teisę atsisakyti ginti ieškovo teises.
35. Kadangi terminas trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, todėl apeliantui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nustatytinas papildomas 7 dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartyje nustatytus trūkumus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. penktą ieškinio reikalavimą dėl 3 000 000 Eur žalos atlyginimo.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis dalį, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. papildomą 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartyje nustatytus trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.