Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dariui Juodaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui E. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai, prašymų negauta, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Institucija, byloje pateikusi išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria, kad L. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina R. P., kad iš atsakovo dukros išlaikymui būtų priteista kas mėnesį po 200 Eur, nes tokia suma yra protingo dydžio bei atitinka vaiko interesus, priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir nustatyti bendravimo tvarką šalių sutarimu be jokių apribojimų. Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad bendravo su abiem tėvais. Atsakovas buvo atvykęs į Tarnybą, apie ieškinį jam yra žinoma. Šiuo metu mergaitė kartu su mama ir kitais vaikais gyvena krizių centre, teikiama pagalba, ugdomi socialiniai įgūdžiai. Šeima yra žinoma, vykdoma atvejo vadyba, problemos šeimoje vis atsinaujina. Ieškovė turi gyvenamąją vietą Vadžgirio miestelyje, apsilankymo metu buvo tvarkinga. Ieškinio reikalavimai tenkintini, mano, kad tai neprieštarauja vaiko interesams.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno iki 2023 m. gegužės 1 d. ir vedė bendrą ūkį, jis vartojo alkoholį, išėjo gyventi pas kitą moterį, nuo to laiko mergaitei neteikė jokio išlaikymo. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 400 Eur, reikalingos sauskelnės, maistas, rūbeliai. Prašo iš atsakovo priteisti po 200 Eur kas mėnesį. Vadžgirio miestelyje ji nuomojo būstą 9 metus, savininkai mirę, moka mokesčius, šildo malkomis. Atsakovas savo gyvenamojo ploto neturi. Prašo priteisti išlaikymo sumą nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos. Ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo, norėdamas pasiimti vaiką turėtų nurodyti kur jį vešis, turi būti blaivus. Su atsakovu bendrauja, jie turi 4 bendrus vaikus, buvo atvejis kai jie susitiko būdami neblaivūs pas ją namuose. Buvo problemų ir dėl jos girtavimo, tačiau ji gydėsi, dabar problemų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. A., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše tėvais nurodyti R. P. ir E. A.; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 237,50 Eur; R. P. mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, per mėnesį jos pajamos apie 1 200 Eur; institucija, byloje teikianti išvadą nurodo, kad pritaria ieškovės reikalavimui priteisti prašomo dydžio išlaikymą mergaitei, sutinka, kad L. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir nustatyta prašoma bendravimo tvarka su vaiku; iš 2024 m. vasario 22 d. paaiškinimo matyti, kad atsakovas E. A. buvo atvykęs į Tarnybą, jam žinoma, kad vaiko motina kreipėsi į teismą, jis su visais ieškinio reikalavimais sutinka. Paaiškino, kad savo gyvenamosios vietos neturi, gyvena pas tėvus, problemų dėl bendravimo su vaiku nėra, supranta, kad privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo; 2023 m. liepos 25 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos, iš kurios matyti, kad atsakovas E. A. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą atsižvelgia į vaiko interesus, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taip pat nustatytini teisiškai reikšmingi faktai, tokie kaip vaiko prisirišimo laipsnis, brolių, seserų tarpusavio santykiai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, dalyvavimą vaiko auklėjime, santykiai su vaiku, taip pat galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu, kad dukra gyventų kartu su mama, jis savo nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, gyvena pas tėvus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šalys gyveno kartu iki 2023 m. gegužės 1 d., po to atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja, kenktų mergaitės interesams. Tarnyba dėl šio ieškinio reikalavimo neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės L. A., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina R. P., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia apie 400 Eur. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui, iš viso apie 1 200 Eur per mėnesį. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Tarnybos specialistė paaiškinime nurodo, kad atsakovas buvo atvykęs į Tarnybą ir nurodė, kad sutinka dukros išlaikymui teikti po 200 Eur per mėnesį, žino savo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas sutinka mokėti prašomą išlaikymą dukrai, įvertinus vaiko amžių (mergaitei du metai), bendra 400 Eur suma skiriama abiejų tėvų būtų patenkinama tenkinant būtiniausius vaiko poreikius. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis L. A., gimusiai (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip to prašo ieškovė, iki dukros pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė skirtina nepilnametei dukrai mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik dukros interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1 600 Eur, t. y. už 8 mėn. po 200 Eur nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo,

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant 1 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo, nurodė, kad problemų dėl bendravimo su vaiku tarp jo ir mergaitės motinos nekyla.

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovas pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, todėl šis prašymas tenkintinas ir nustatytina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kad E. A. su nepilnamečiu vaiku L. A. gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, užtikrinant vaiko saugumą, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nustatoma bendravimo su vaikais tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Iš byloje pateiktos 2024 m. balandžio 9 d. pažymos Nr. APD-2024-03890 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 237,50 Eur. Šios išlaidos ieškinį tenkinus visiškai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi prieš kreipiantis į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 199 Eur žyminio mokesčio (109 Eur už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 36 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 8 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje susidarė 15,86 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai L. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus Eur) nuo 2024 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo skolą dukrai L. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600 (vieną tūkstantį šešis šimtus Eur) už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Nepilnametei dukrai mokamų piniginių lėšų uzufruktore (tvarkytoja) paskirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra L. A., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, užtikrinant vaiko saugumą, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 199 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis Eur) žyminio mokesčio, 237,50 Eur (du šimtus trisdešimt septynis Eur 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 15,86 Eur (penkiolika Eur 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Žyminis mokestis (199 Eur) sumokamas nurodant įmokos kodą 5660, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (15,86 Eur) nurodant įmokos kodą 5662 ir lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (237,50 Eur) nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.