Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-1175-600/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
2-1175-600/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
L. D., V. Š., V. D., S. D.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Agnei Daugirdienei,dalyvaujant ieškovo atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. D., V. Š., V. D., S. D., dėl skolos priteisimo, nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo nutraukti 2001-02-26 su atsakove L. D. pasirašytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 221 dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje; iškeldinti atsakovus L. D., V. Š., V. D. ir S. D. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, ieškovo valdomos patikėjimo teise ir esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų 342,70 Lt skolos už socialinio būsto nuomą ieškovo naudai; priteisti solidariai iš atsakovų 5408,75 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ieškovo naudai; priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, taip pat ir patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2001-02-26 su L. D. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo patalpos nuomos sutartis Nr. 221, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios Gelvonų g.27-20, Vilniuje. Nuomos sutartyje nuomotojas suteikė nuomininkei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, o nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. 2008-06-17 su atsakove pasirašytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.40-S08/3806/966, kuriuo buvo įforminti minėtos sutarties pagrindu su atsakove susiklostę nuomos teisiniai santykiai bei nustatytos nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos. Atsakovė dar kartą įsipareigojo vykdyti nuomos sutartyje numatytas pareigas. Pažymėjo, kad 2011-01-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovas dėl sutarties nuraukimo ir iškeldinimo buvo atmestas. 2011-07-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.

Nurodė, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai tiek ieškovo, tiek minėtų gyvenamųjų patalpų savininko Vilniaus miesto savivaldybės, atžvilgiu, t.y. piktybiškai nemokėjo mokesčių už buto nuomą ir kitas teikiamas paslaugas. Socialinis būstas gali būti suteikiamas tik laikantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti įstatyme nustatytos tvarkos, nes tik toks socialinio būsto suteikimas atitinka viešąjį interesą. Atsakovų nesąžiningi veiksmai pažeidžia kitų asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, teisę pagrįstai tikėtis gauti socialinį būstą.

Šiai dienai atsakovai ieškovui už gyvenamosios patalpos nuomą yra skolingi 340,66 Lt ir 2,04 Lt delspinigių, - iš viso 342,70 Lt. Be to, 2010-10-13 Vilniaus miesto savivaldybė sudarė susitarimą su UAB „Vilniaus energija“ dėl skolos sumokėjimo už šilumos energiją, tiektą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, taip pat ir patalpoms (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal kurį atsakovai solidariai už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 yra skolingi 2444,16 Lt už suteiktas UAB „Vilniaus energija“ paslaugas ir 204,45 Lt delspinigių, iš viso 2648,61 Lt. 2010-10-08 sutarties tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pagrindu, išskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010-09-01 teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau šių sąskaitų atsakovai neapmoka, todėl skola už šildymą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-09-30 SĮ “Vilniaus miesto būstas“ sudaro 2760,14 Lt. Atsakovai buvo informuojami apie skolas ir raginami jas apmokėti, tačiau iniciatyvos likviduoti susidariusius įsiskolinimus atsakovai nerodė, nuolatinių ir sisteminių mokėjimų nevykdė.

Atsiliepimas

Atsakovai teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Šaukimai įteikti tinkamai, prašymų negauta.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai nedengia įsiskolinimų ir skola didėja. Pateikė teismui skolos didėjimą patvirtinančius įrodymus. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškinį prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovui priklauso nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 6-7). 2001-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 2-21, sudaryta tarp UAB „Šilėja“ ir L. D., 61,27 kv.m. ploto butas išnuomotas atsakovei L. D. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui (b. l. 16-17). Butas 2007-02-14 Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1536 perduotas VšĮ „Vilniaus butai“ valdyti ir naudoti patikėjimo teise, todėl 2008-06-17 susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir L. D. nuomotojas VšĮ „Vilniaus butai“ perėmė 2001-02-26 nuomos sutartyje nurodyto nuomotojo teises ir pareigas (b.l. 18). Bute gyvena L. D. su vyru V. Š., sūnumi V. Š. ir anūke S. Š. (b.l. 21-24). Pagrindinė buto nuomininkė savo gyvenamąją vietą ginčo bute yra deklaravusi nuo 1982-03-23 (b.l. 23). Kreipimosi į teismą dieną skola už buto nuomą buvo 340,66 Lt ir 2,04 Lt delspinigių (už 2011 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, b.l. 25-27). Skola už butui teikiamą karštą vandenį ir šilumą laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-09-30 sudaro 2760,14 Lt (b.l. 35-36). Skola už butui teikiamą karštą vandenį ir šilumą laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 sudaro 2444,14 Lt ir 204,45 Lt, ką patvirtina ieškovo pateikta tarp UAB „Vilniaus energija“ ir Vilnius miesto savivaldybės administracijos sudarytas susitarimas dėl skolos sumokėjimo (b.l. 37-40, 41).

Pats ieškovas nurodo, kad 2011-01-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b.l. 50-53, CPK 182 str. 2 p.). Kaip matyti, 2011-01-24 teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų padarytas pažeidimas – nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių nemokėjimas, vėliau nereguliarus mokėjimas nesudaro pagrindo tokį pažeidimą laikyti pakankamu su atsakovais sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai nutraukti. Teismas sprendime pažymėjo, kad taikant CK 6.611 str. normą, privalu vadovautis CK 6.217 str. 2 d. kriterijais bei CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, turi būti nustatoma šalių interesų pusiausvyra bei atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę. Įvertinęs įrodymų visumą teismas nustatė, kad atsakovai daugiau kaip tris mėnesius, laikotarpiais nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. kovo mėn. ir nuo 2009 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. nemokėjo nuomos mokesčio, daugiau kaip tris mėnesius, nuo 2008 m. gruodžio mėn. nebuvo sumokėję už šilumos energiją, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai iš esmės likvidavo nuomos mokesčio įsiskolinimą, dengia įsiskolinimus ir kitiems tiekėjams, byloje nėra duomenų, kad dėl skolų už butui teiktas komunalines paslaugas jų teikėjai būtų kreipęsi į teismą. Konstatavo, kad įsiskolinimai atsirado ne dėl atsakovų piktybinio nenoro atsiskaityti, o dėl sunkios jų materialinės padėties, nes L. D. nuo 2009-12-17 registruota darbo biržoje, nedarbo išmokų negavo, V. D. buvo bedarbis nuo 2009-02-24, įsidarbino 2010-06-01, jam mokama minimali mėnesinė alga, L. D. anūkė S. D. buvo moksleivė, o šiuo metu yra studentė, mokosi Rusijos valstybiniame I. K. vardo universitete dieniniame skyriuje, atsakovų šeimoje nuo 2009-10 mėn. iki 2010 m. birželio mėn. pajamas gavo tik V. Š.. Duomenų, kad atsakovai turėtų kitą būstą, kuriame galėtų apsistoti, kito turto, nėra (LR CPK 182 str. 2 p.).

Vilnius miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimas įsiteisėjo 2011-07-08 Vilniaus apygardos teismui 2011-07-08 nutartimi palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 331 str.). Ieškovas ieškinį analogišku pagrindu, papildant reikalavimu priteisti skolą, atsakovams parengė 2011-10-28 (teisme gautas 2011-11-03, b.l. 1). Ieškovas reikalavimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties grindžia atsakovų įsiskolinimu ir tolesniu nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių nemokėjimu bei ta aplinkybe, kad tik pateikus ieškinį teisme ankstesnėje byloje, atsakovai pradėjo mokėti už paslaugas. Kaip matyti, po 2011-07-08 (Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo) praėjus vienam mėnesiui, ieškovas 2011-08-12 raštu Nr. 1.35-11/2152 atsakovei L. D. pranešė apie 2619,79 Lt įsiskolinimo už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas (susidariusias iki 2011-07-31) apmokėjimo, kuriame, nurodyta iki 2011-09-05 sumokėti skolas (b.l. 46), o 2011-10-04 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto posėdžio protokole Nr. 4-220-(1.1.21-T1) nurodyta, kad nuspręsta pritarti dėl nuomos sutarties nutraukimo su L. D., jos bei V. Š., V. D. ir S. D. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 47). Duomenų, ar buvo svarstytas klausimas dėl kito socialinio būsto suteikimo atsakovės šeimai teismui nepateikta.

Įstatymas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti tik teismo tvarka (CK 6.610 str.). Ieškovas nurodo, kad savo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo reiškia CK 6.611 str., taip pat LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, CK 6.576 - 6.579 straipsniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 pažymėjo, kad nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t.y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuris nuo 2003 m. sausio 1 d. pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų.

Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, Įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas (fizinis asmuo, nagrinėjamoje byloje atsakovė – L. D.) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą.

Nagrinėjamoje byloje nuomos sutartis su atsakove sudaryta 2001-02-26 1983 m. Vilniaus m. Lenino raj. VK sprendimo pagrindu (b.l. 16-17). Minėtame bute atsakovė gyvena beveik 30 metų, t.y. nuo 1982-03-23, sūnus V. D. ir anūkė S. D. atitinkamai nuo 1996-11-22 ir 2000-06-12 (b.l. 23). Dar Vilnius miesto 1 apylinkės teismas 21011-01-24 sprendimu buvo konstatuota, kad reikalavimui dėl iškeldinimo yra svarbi aplinkybė, kad atsakovai minėtame bute gyvena ilgą laiką, anksčiau tvarkingai vykdė savo prievoles, butas tvarkingas, prižiūrėtas (LR CPK 182 str. 2 p.). Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ieškovas šioje byloje taip pat nepateikė (LR CPK 178 str.). Atsakovė tapo pagrindine nuomininke iki 2002-12-31, todėl šiems nuomos santykiams privalo būti taikomos būtent CK normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius santykius, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 išaiškino, kad sprendžiant ginčus dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo dėl sutarties pažeidimo turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau pažymėta, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 str.).

Todėl, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atitinkami dėl atsakovų iškeldinimo, kadangi 342,70 Lt skola už buto nuomą ir 5408,75 Lt skola už šilumos energiją nesudaro pagrindo pripažinti, kad nurodyto dydžio įsiskolinimas gali būti pripažintas sudarančiu pagrindą CK 6.217 str. prasme laikyti jį esminiu sutarties pažeidimu, įvertinus tai, kad atsakovai civilinėje byloje Nr. 2-455-790/2011 laikotarpiu nuo 2010-06-02 (ankštenės bylos iškėlimo teisme dienos) iki 2011-01-24 (teismo sprendimo priėmimo dienos) sumokėjo daugiau nei 7000 Lt, t.y. skolą nuo 11250,53 Lt sumažino iki 4302,70 Lt, bei apmokėjo 314,90 Lt skolą už buto nuomą bei paaiškino, kad likusią skolą jie galėtų išmokėti per metus, o iškeldinimas būtų žiauri priemonė sunkmečiu, įvertinus atsakovų turtinę padėtį (b.l. 50-53, LR CPK 182 str. 2 p.), bei šioje byloje nurodyto įsiskolinimo sumą – 340,66 Lt už buto nuomą, pridedant 2,04 Lt delspinigių, 2444,16 Lt skolą UAB „Vilniaus energija“ laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 ir 204,45 Lt delspinigių pagal 2010-10-13 Vilniaus miesto savivaldybės susitarimą su UAB „Vilnius energija“, bei 2760,14 Lt skolą laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-09-30 pagal 2010-10-08 sutartį dėl skolos už šilumos energiją apmokėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo, teismas nebevertina tų aplinkybių, kurios egzistavo 2011-01-24 teismo sprendimo priėmimo metu ir teismo atitinkamai buvo įvertintos, todėl teismas vertina tik tas aplinkybes, kurios atsirado po 2011-01-24 priimto teismo sprendimo, t.y nuomos mokesčio skola 340,66 Lt ir dalis skolos pagal 2010-10-08 sutartį dėl skolos apmokėjimo (LR CPK 177, 178, 180 str.str.). Ieškovo į teismo posėdį pristatyti dokumentai apie padidėjusį atsakovų įsiskolinimą nekeičia teismo padarytos išvados, kadangi šiuo atveju būtina objektyviai įvertinti ir atsakovų galimybę bei pajėgumą iš karto padengti tokio dydžio įsiskolinimus, įvertinant tai, kad jie prieš 7 mėnesius, turėdami mažas pajamas (b.l. 84-89) padengė didžiąją dalį įsiskolinimų, kas pripažintina aktyviu siekimu pašalinti padarytus sutarties pažeidimus ir sudaro pagrindą pripažinti, kad įsiskolinimai atsirado ne dėl atsakovų piktybinio nenoro atsiskaityti, o dėl sunkios jų materialinės padėties. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad nurodyto dydžio atsakovų skola taip pažeidžia nuomotojo teises, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje NR. 3K-7-110/2012).

Todėl nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl Vilniaus miesto butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 2-21 nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo atmestinas (LR CPK 4, 178, 185 str.).

Dėl skolų už buto nuomą ir suteiktas paslaugas priteisimo.

Byloje nustatyta, kad už buto nuomą laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-09-30 susidarė 340,66 Lt dydžio skola, paskaičiuota 2,04 Lt dydžio delspinigių, 2444,16 Lt skola už teiktas UAB „Vilniaus energija“ paslaugas laikotarpiu nuo 32009-11-01 iki 2010-08-31, pagal 2010-10-13 Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytą susitarimą dėl skolos apmokėjimo, pagal kurią paskaičiuota 204,45 Lt delspinigių, bei pagal 2010-10-08 Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pasirašytą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį prisiimtą 2760,14 Lt skolą už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-09-30 (b.l. 25-27, 28-41). Šie ieškovo reikalavimai pripažinti pagrįstais ir tenkinti CK 6.101 str., 6.487, 6.576-6.584 str. str., gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.2 punkto pagrindu.

Ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas įstatyminės normos pagrindu (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisti 172,54 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimas ieškovas atleistas pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., 93, 96 str. str.). Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 2 d., iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 17,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso į valstybes biudžetą iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 189,91 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. D., V. Š., V. D. ir S. D. ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 342,70 Lt skolos už socialinio būsto nuomą, 5408,75 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. D., V. Š., V. D. ir S. D. valstybės naudai 189,91 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė