Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei M. T. dėl turto kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos pabaigos

Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nuostatas CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numato, kad tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Taigi vien sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo fakto nepakanka tam, kad turtas būtų pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-42/2012 ir kt.). Iš 1991-12-18 susitarimo pirkti privatizuojamą butą matyti, kad ieškovas ir pilnametis ((duomenys neskelbtini) metų) sūnus (trečiasis asmuo) E. T., gyvenęs kartu su tėvais sutiko, kad butas būtų privatizuojamas atsakovės (motinos) vardu (b.l. 14). Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad ieškovas privatizuotame bute gyveno epizodiškai iki (duomenys neskelbtini) metų, vėliau ji pakeitė spyną ir ieškovą išvarė iš buto (b.l. 26). Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino ir tai, kad iki (duomenys neskelbtini) metų ieškovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota privatizuoto buto adresu. Trečiasis asmuo E. T. teismo posėdyje taip pat pavirtino, kad iki (duomenys neskelbtini) metų tėvas ne nuolat, tačiau gyveno ginčo bute. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad gyvenant bute ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui iki privatizavimo ir po jo iš esmės nepasikeitė buto panaudojimo paskirtis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė privatizavo butą ne šeimos, bet savo asmeninių poreikių tenkinimui.

Atsakovė savo reikalavimus grindė Varėnos rajono valdybos 1994-06-02 potvarkiu Nr. 317-v „Dėl sodų žemės sklypų pardavimo“, kurio 1.2. punkte nurodyta leisti įsigyti privatinės nuosavybės teise sodininkų bendrijos „Papartis“ nariui M. T. 600 kv. m. ploto sodo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kaina – 9,83 Lt inv. čekiai; mokėjimo pranešimu 1994-06-28, kuriame nurodyta, kad 9,83 Lt inv. čekiai nurašyti tokia tvarka: iš J. M. investicinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyta 7,82 inv. čekai, iš M. T. investicinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyta 2,01 inv. čekai (b.l. 30); žemės pirkimo pardavimo sutartimi sudaryta 1995-11-23 Nr. P 38/95-0461, kurioje nurodyta, kad M. T. perka 600 kv. m. ploto sodo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) už 245,70 litus iš kurių sumoka tiksline kompensacija 9,83 Lt. inv. čekiais (b.l. 77). Pateikti duomenys nepatvirtina atsakovės aiškinamos aplinkybės, kad žemės sklypą jai nupirko tėvas už savo lėšas, o po to padovanojo. Žemės sklypo pirkimo sutartyje nurodytas pirkėjas ne atsakovės tėvas, bet pati atsakovė, todėl spręstina, kad atsakovė įgijo ginčo žemės sklypą pirkimo pardavimo sutartimi sudaryta 1995-11-23, o ne dovanojimo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad tai patvirtina ir žemės sklypo registro duomenys (b.l. 17). Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės aiškinama aplinkybe, kad žemės sklypas nupirktas tik už tėvo lėšas, nes mokėjimo pranešime (b.l. 30) nurodyta, kad ne visas perkamas žemės sklypas apmokamas atsakovės tėvo (J. M.) lėšomis, bet tik dalis (7,82 inv. čekiai), kitą dalį sumokėjo pati atsakovė. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad šios tėvo lėšos jai buvo perduotos būtent dovanojimo, o ne mainų, skolos grąžinimo ar kitos sutarties pagrindu, todėl negalima spręsti, kad 7,82 inv. čekiai jai buvo būtent padovanoti. Tokiu būdu atsakovė pateikė įrodymus pagrindžiančius aplinkybę, kad už investicinius čekius 1995-11-23 iš valstybės nusipirko sodo žemės sklypą. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų ieškovui išsikeldinus iš buto leido jam įsirengti ir gyventi sodo namelyje, taip pat dirbti žemę. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas sodo sklype laiko vištas, antis, sodina daržoves, ji taip pat tame pačiame žemės sklype sodina daržoves, bulves. Atvažiavusi į sodą, kartais pernakvoja, turi savo atskirą sofą. Trečiasis asmuo E. T. teismo posėdyje taip pat pavirtino aplinkybę, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų tėvas gyvena sodo namelyje nuolat. Jis kartu su tėvu, kitais giminaičiais vykdė įvairius sodo remonto darbus. Ieškovas paaiškino, kad sodo namelis pritaikytas gyventi žiemą, vasaros laiku sodina daržoves, su atsakove žemės sklypą pasidalinę lysvėmis, laiko paukščius. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad žemės sklypą atsakovė pirko ne asmeninių, bet šeimos poreikių tenkinimui.

Teismas atmeta ir nepripažįsta atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų pagrindžiančių aiškinamą aplinkybę, kad ieškovas atsisakė reikalavimo teisės į ginčo sodo sklypą. Ieškovo rašytame pareiškime 1991-05-05 (b.l. 32) nieko nekalbama apie atsisakymą pretenzijų į žemės sklypą. Tai savaime suprantama, nes sodo žemės sklypas įsigytas po 4 metų nuo pareiškimo surašymo. Be to, šiame pareiškime kalbama apie sodo pastatą ir garažą, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykai. Ieškovo ir atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad garažas parduotas anksčiau, o sodo sklype esantys statiniai nėra įregistruoti registre, todėl niekas iš šalių netekia reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo į sodo statinius. Sodininkų bendrijos pirmininkės 2016-06-13 pažyma, kad sodo bendrijos mokesčius moka atsakovė (b.l. 33) nei patvirtina nei paneigia aplinkybės, kad ieškovas atsisakė reikalavimo teisės į sodo žemės sklypą.

Tokiu būdu atsakovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aiškiai išreikštą jos valią ginčo butą ir žemės sklypą įsigyti asmeninės nuosavybės teise (LR CPK 178 str.) ir nepaneigus CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintos prezumpcijos, teismas sprendžia, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodyta - preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad panaudojus tik dalį asmeninių lėšų, santuokoje įgytas turtas nepripažintinas asmeniniu vieno iš sutuoktinių turtu, tačiau faktą, kad buvo įdėta dalis vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. M. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-342/2014).

Teismas VĮ Registrų centro svetainės skelbiamais 2017-02-21 nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės duomenimis nustatė, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 3 920 EUR, buto – 20 700 EUR. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutiko su nurodyta nekilnojamojo turto rinkos verte. Ieškovas prašo sutuoktinių turtą padalinti ne lygiomis dalimis, bet atskirais daiktais natūra: jam žemės sklypą, atsakovei butą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) metų ((duomenys neskelbtini) metų) bute negyvena, per nurodytą laikotarpį atsakovė išimtinai savo asmeninėmis lėšomis butą išlaikė, atliko einamuosius remontus, kitus būtinus darbus, o atsakovas per tą patį laikotarpį, gyvendamas sodų bendrijoje, buto išlaikymui ar priežiūrai lėšomis ar darbu neprisidėjo, rūpinosi tik sodo išlaikymu ir priežiūra spręstina, kad ieškovo prašomas turto padalijimo būdas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymi ir tai, kad atsiliepime į ieškinį (b.l. 28) atsakovė siūlė panašų turto padalijimą, tačiau ne natūra, o buto dalimi – atsakovui priteisti 1/3 dalį (baigiamose kalbose prašė 1/4 dalį) buto. Toks siūlytas padalijimas iš esmės atitinka ieškovo reikalavimą, nes 1/4 dalis buto sudaro (20 700/4) 5 175 EUR vertės, kuri panaši ir atitinka žemės sklypo vertei.

CK 3.129 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ji būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.-(NTP-2)-16-T-1859-7323, ieškovui byloje yra teikiama antrinė teisinė pagalba, jis visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4). Tarnybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.-(NTP-2)-16-T-2475-9557, atsakovei byloje yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 22). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Valstybė už ieškovui suteiktą advokato pagalbą turėjo 371,15 Eur išlaidas (b. l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 371,15 Eur išlaidos už ieškovui suteiktą advokato pagalbą (96 str. 1 d., 98 str. 1 d., 99 str. 1 d.). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo, tai žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 14 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 99 str. 1 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Padalinti ieškovo A. T. ir atsakovės M. T. santuokoje įgytą turtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:

1. Pripažinti ieškovui A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2. Pripažinti atsakovei M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Priteisti iš atsakovės M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 371,15 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro 15 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.