Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. V. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir 2022 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistos bei neatliktos bausmės dalis (20 dienų) ir D. V. skirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 20 (dvidešimt) dienų.

Bausmės pradžią D. V. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2022 m. spalio 20 d.

D. V. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki įsiteisės nuosprendis D. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė, tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. V. (toliau – D. V.) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2022 m. kovo 28 d., apie 11.00 val., S. G., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), mobiliuoju telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajai O. M. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), abonentinį telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė, kad neva jos dukra lipdama laiptais nukrito nuo jų, susižalojo pati, užkrito ant neįgalaus vaiko, kuris patyrė galvos traumą ir kad nepraneštų policijai bei už tai, kad dukros nepasodintų į kalėjimą reikalingi pinigai, tokiu būdu suklaidino O. M., S. G. nurodė jam (D. V.) paimti iš nukentėjusios apgaulės įtakoje perduodamus pinigus (kaip skolą), kuriuos D. V. paėmė ir savo bei kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – O. M. priklausančius 4100 eurų, tuo bendrai padarė nukentėjusiajai O. M. 4100 eurų turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismas, skirdamas D. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, savo kaltę D. V. pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (praeityje teistas, baustas administracine tvarka) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam D. V. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis D. V., neginčydamas jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taikymo aspektu.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nors nuteistasis nurodo, kad sutrumpinus jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų, jis bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau vien tik nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

9. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu D. V. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, nuteistajam savo kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nustačius, kad naują nusikalstamą veiką D. V. padarė po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, tačiau iki jo įsiteisėjimo, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, padarė kitus bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimus ir tai lėmė akivaizdžiai per griežtos ir neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Tokios aplinkybės šiuo atveju nėra nustatytos.

10. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės. Vis tik konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirdamas griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, pažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas ir dėl to bausmę individualizavo neteisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo, to neginčija ir pats nuteistasis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. V. laisvės atėmimo bausmę skyrė įvertinęs tiek su jo padarytu nusikaltimu, tiek su asmenybe susijusių duomenų visumą, atsižvelgė į BK 54, 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes, tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydžio (trukmės) nustatymą pagrindė byloje esančiais duomenimis, kuriuos tinkamai įvertino.

11. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuriuo pažeidžiama viena pagrindinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę. Analizuojamu nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, kuri skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną nebuvo atlyginta. Savo kaltę D. V. pripažino, gailėjosi ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šis teistumas D. V. nėra pirmas. Bylos duomenimis, D. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas 18 kartą, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra susijusios su turtinio pobūdžio nusikaltimais, kas patvirtina, jog D. V. yra būdingas nusikaltimų modelis. Pažymėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais D. V. buvo skiriamos švelnesnio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės – jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės buvo atidedamos, taip pat, jo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, D. V. anksčiau yra atlikęs ir laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, asmuo ir vėl pakartotinai nusikalto bei savo elgesio nekeičia. Pažymėtina, kad D. V. anksčiau taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs.

12. Aptarti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ne tik švelnesnių bausmių, bet ir griežčiausios bausmės paskyrimas nuteistojo nusikalstamiems polinkiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuteistasis nepasimokė, savo elgesio nekeitė ir toliau elgėsi nusikalstamai. Naują tyčinį nusikaltimą nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą – būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupėje ir šios aplinkybės nuosprendyje pagrįstai pripažintos jo atsakomybę sunkinančiomis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

13. Įvertinęs šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, byloje esantiems duomenimis bei jų pagrindu nustatytoms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad švelnesnės bausmės, taip pat ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistojo elgesio nepaveikė, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, todėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą neatitiktų BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų. Pažymima ir tai, kad, nors nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos terminas yra artimas už BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytam šios bausmės vidurkiui ir tai taip pat patvirtina išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, byloje esant daugiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nėra aiškiai per griežta. Skundžiamame nuosprendyje bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo, taip pat ir bausmių bendrinimo motyvai yra nurodyti, juos pagrindžiant bylos duomenimis, nesutikti su jais, nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis akcentavo, kad jis padėjo ištirti nusikaltimą, davė nuoseklius parodymus, tačiau į šias aplinkybės, kaip nurodyta pirmiau, skiriant bausmę buvo atsižvelgta, todėl pakartotinai vertinti nurodytų aplinkybių ir švelninti D. V. paskirtą bausmę pagrindo nėra. Tuo tarpu teiginius dėl siekio atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius. Pažymėtina, kad asmuo tik epizodiškai dirbo 2015-2016 metais, nuo 2016 m. vertėsi individualia veikla, tačiau, kaip matyti iš išrašo apie administraciniu nusižengimus, nuteistasis neteikė duomenų apie gautas pajamas. Tokiu būdu, nors nuteistajam anksčiau ir buvo skirtos administracinės nuobaudos, taip pat, priteisti civiliniai ieškiniai, nuteistasis sumokėti baudas nesistengia, nedirba, nors jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis negalėtų dirbti dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių, byloje nėra. Tokiu būdu aplinkybė, kad paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis galėtų greičiau atlyginti jam priteistą nusikaltimu padarytą žalą, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

15. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tarp bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra ir tokie kaip nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliantas anksčiau ne kartą teistas, neatlikęs jam paskirtos bausmės, daro naujus nusikaltimus, kas reiškia, kad galimybės sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų ar kitaip jį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, yra minimalios, jis jokių išvadų nedaro, todėl tik realia laisvės atėmimo bausme galima sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Tokiu būdu kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas esmines, reikšmingas teisingam bausmės skyrimui faktines bylos aplinkybės, jas tinkamai įvertino, teisingai taikė BK normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra iš esmės teisinga, atitinka ir nuteistojo asmenybę bei šiuo atveju nelaikytina aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

16. 2023 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl 33,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. V.

17. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

18. Vertinant byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistasis D. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, daug kartų baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis turėtų turto ar kitų pajamų, iš kurių galėtų atlyginti susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir D. V. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo D. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš D. V. valstybės naudai 33,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 4 d. pažymą Nr. APD-2023-00174.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.