Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Inga Masiulianec rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. J. 2024 m. spalio 14 d. apie 9 valandą 20 minučių, parduotuvėje „Maxima XX“, esančioje (duomenys neskelbtini), koridoriuje, nuo prekybos centro daiktų saugojimo spintelių pagrobė N. R. priklausančią piniginę, kurioje buvo 183,60 Eur, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė ir įvairių prekybos centrų lojalumo kortelės, neturinčios materialinės vertės, tokiais savo veiksmais N. R. padarė bendrą 183,60 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

2. Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. spalio 14 d. apie 9 valandą atėjo į parduotuvę „Maxima XX“, esančią (duomenys neskelbtini). Prieš eidamas į parduotuvę, daiktų saugojimo spintelėje, pasidėjo su savimi turėtus savo daiktus. Nuėjo į parduotuvę. Kadangi parduotuvėje nerado akcinio pieno, nieko nepirko. Išėjęs iš parduotuvės prekybos salės, sustojo prie daiktų saugojimo spintelių. Pastebėjo ant daiktų saugojimo spintelių padėtą juodos spalvos piniginę. Susigundė pinigine, todėl ją įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, kurią įprastai nešioja pasikabinęs ant kaklo. Rankinės ant kaklo nesimato, nes ją nešioja po džemperiu. Pasiėmęs piniginę, išėjo iš parduotuvės. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, nes norėjo iš konteinerių prisirinkti depozitinių butelių, juos renka ir taip užsidirba pinigų. Būdamas (duomenys neskelbtini) kvartale ir sėdėdamas ant suoliuko, patikrino pagrobtą piniginę. Piniginėje buvo 183,60 Eur, kupiūromis: 1 vnt. 100 Eur, 1 vnt. 50 Eur, 2 vnt. po 20 Eur ir kitos metalinės monetos, įvairių prekybos centrų nuolaidų lojalumo kortelės, banko mokėjimo kortelė N. R. vardu. Piniginėje buvusią AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, priklausančią N. R. ir įvairias prekybos centro nuolaidų korteles pasiėmė su savimi. Pinigus įsidėjo į su savimi turėtą piniginę, o piniginę ir įvairių popierių lapelius su užrašais išmetė į šiukšlių dėžę, esančią prie suoliuko. Nuėjo prie konteinerių, prisirinko depozitinių butelių. Ėjo atgal link geležinkelio stoties. Užėjo į parduotuvėje „Maxima XX“, esančią „Euro vaistinę“, kur už pagrobtus 17 Eur nusipirko vaistų. Išėjęs iš vaistinės, atėjo į autobusų stotį. Nuo autobusų stoties iki namų važiavo taksi. Taksi vairuotojui sumokėjo 10 Eur. Sumokėjo iš pavogtų pinigų. Iš viso išleido 25 Eur pavogtų pinigų. Juos norėtų grąžinti. Atvažiavęs į namus, dalį paimtų pinigų namuose pasidėjo lovoje po čiužiniu, o 100 Eur kupiūrą paliko savo piniginėje. Praėjus valandai nuo jo atvykimo, į namus atvyko policijos pareigūnai. Prisipažino, kad paėmė piniginę iš parduotuvės „Maxima XX“, kurioje buvo 183,60 Eur. Policijos pareigūnams padavė 158,60 Eur, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, išduotą N. R. vardu ir įvairias nuolaidų korteles. Kartu su policijos pareigūnais nuvyko į vietą, esančią (duomenys neskelbtini), prie kokio namo nežino ir parodė šiukšlių dėžę, esančią prie suoliuko į kurią išmetė piniginę. Piniginę iš šiukšlių dėžės ištraukė ir padavė policijos pareigūnams. Dėl to, kad paėmė piniginę, nuoširdžiai gailisi. Buvo blaivus. Alkoholio nevartoja. Dėl ko nenunešė piniginės apsaugos darbuotojams, paaiškinti negali.

3. Nukentėjusioji N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 14 d. apie 9 valandą, (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Maxima XX“, esančiame AB „Swedbank“ banko bankomate nuo savo sąskaitos išgrynino 190 Eur kupiūromis: 1 vnt. 100 Eur, 1 vnt. 50 Eur ir 2 vnt. po 20 Eur. Piniginėje daugiau grynųjų pinigų neturėjo. Nuėjo į „Euro vaistinę“, esančiame tame pačiame prekybos centre ir nusipirko prekių už 5,40 Eur, 1 Eur įsidėjo į kišenę. Piniginėje liko 183,60 Eur, kupiūromis: 1 vnt. 100 Eur, 1 vnt. 50 Eur, 1 vnt. 20 Eur, 1 vnt. 10 Eur ir 3,60 Eur monetomis. Pasidėjo piniginę ant spintelės esančios parduotuvės „Maxima XX“ koridoriuje. Susidėjusi daiktus į daiktų saugojimo spintelę, ją užrakino ir išėjo į prekybos centro salę apsipirkti. Priėjusi prie kasos, nerado piniginės ir pagalvojo, kad piniginę paliko vaistinėje. Nuėjusi į vaistinę, vaistininkės paklausė, ar ji nematė kas galėjo paimti jos piniginę. Vaistininkė nurodė, kad nieko nematė, nes buvo daug žmonių. Pasiūlė peržiūrėti kameras. Nuėjusi pas parduotuvės „Maxima XX“ apsaugos darbuotojus, pasakė, kad dingo piniginė ir paprašė peržiūrėti kamerų įrašus. Peržiūrint vaizdo kamerų įrašus, pamatė, kad iš matymo pažįstamas vyras, paėmė jos piniginę ir ją įsidėjęs užantyje išėjo iš parduotuvės. Vyriškis vyresnio amžiaus, su akiniais. Vyriškis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, konteineriuose renka šiukšles. Peržiūrėjusi įrašą, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie vagystę. Atvykę pareigūnai, peržiūrėję įrašą paprašė palaukti, sakydami, kad bandys surasti vaizdo įraše matytą vyrą. Po kurio laiko, policijos pareigūnai grįžo ir pasakė, kad surado piniginę pavogusį vyrą. Paaiškėjo, kad tai R. J. Apžiūrėjusi piniginę pamatė, kad joje buvo visos kortelės ir 158,60 Eur, trūko 25 Eur. Pagal piniginės turinį ir joje esančius dokumentus, lengvai galima buvo atpažinti, kad piniginė priklauso jai. Piniginę galima buvo nunešti apsaugos darbuotojams, tačiau ją radęs vyras, tyčia to nepadarė. Piniginė buvo menkavertė, todėl jos kaip daikto nevertina. Kadangi piniginė buvo grąžinta su beveik visais joje buvusiais pinigais, civilinį ieškinį reikšti atsisako.

4. Liudytoja L. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 14 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) E. N.. 2024 m. spalio 14 d. apie 10 valandą 45 minutės iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš valandą pranešėja N. R. parduotuvėje „Maxima XX“, esančioje (duomenys neskelbtini), ant spintelės paliko piniginę, kurioje buvo pinigai, įvairios prekybos centrų nuolaidų kortelės, banko mokėjimo kortelė. Vaizdo įraše buvo matyti, kad pranešėjos piniginę paėmė vyriškis. Kartu (duomenys neskelbtini) patruliu E. N. nuvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja N. R., kuri paaiškino, kad prekybos centre „Maxima XX“, esančiame (duomenys neskelbtini), ant daiktų saugojimo spintelių paliko piniginę, kurioje buvo 183,60 Eur (1 vnt. 100 Eur, 1 vnt. 50 Eur, 2 vnt. po 20 Eur, ir kitomis monetomis). Taip pat, nurodė, kad piniginėje buvo jai priklausanti AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, įvairios prekybos centrų nuolaidų kortelės. N. R. paaiškino, kad priėjusi prie daiktų saugojimo spintelių, piniginę pasidėjo ant spintelių ir įsidėjusi daiktus į spintelę, palikusi piniginę, nuėjo į parduotuvės salę. Pranešėja paaiškino, kad grįžusi po 20 minučių, piniginės nerado, todėl kreipėsi į parduotuvės apsaugos darbuotoją, su kuriuo peržiūrėjusi vaizdo įrašą atpažino asmenį, paėmusį jos piniginę. Apie įvykį N. R. informavo bendruoju pagalbos telefonu. Kartu su parduotuvės „Maxima XX“ apsaugos darbuotoju peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo matyti, kad N. R., priėjusi prie parduotuvėje esančių daiktų saugojimo spintelių, ant jų pasideda savo piniginę ir į spintelę įsidėjusi kitus su savimi turėtus daiktus, nueina į parduotuvės salę. N. R. nenuėjus į parduotuvės salę ir būnant prie prekių saugojimo spintelių, tuo metu į prekybos centrą įeina iš matymo žinomas vyriškis R. J.. Šalia daiktų saugojimo spintelių padėti du mėlynos spalvos maišai. Iš vaizdo įrašo galima suprasti, kad tai R. J. maišai, kadangi iš jų išėmęs daiktą, jis įdeda jį į daiktų saugojimo spintelę. Įraše matyti, kad R. J. ant spintelės padėtą piniginę užsikiša už džemperio. Nuvykus R. J. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), namuose rastas R. J.. Jo buvo pasiteirauta dėl iš parduotuvės „Maxima XX“ paimtos piniginės. R. J. pasakė, kad rado parduotuvėje „Maxima XX“ ant daiktų saugojimo spintelės padėtą piniginę. Paklausus, kodėl nenunešė apsaugos darbuotojams, paaiškinti negalėjo. R. J. paaiškino, kad piniginę jis paėmė, joje buvo įvairios prekybos centro nuolaidų kortelės ir banko mokėjimo kortelė, tačiau pinigų nebuvo. Nurodė, kad piniginę išmetė. R. J. buvo pasakyta, kad reiks važiuoti parodyti kur išmetė piniginę, tada R. J. pradėjo ieškoti ir „kuistis“ lovoje. Patikrinus R. J. lovą, po čiužiniu buvo rasta 45 Eur kupiūromis: 1 vnt. 20 Eur, 2 vnt. 10 Eur ir 1 vnt. 5 Eur. Apžiūrėjus ant lovos esančią rankinę, rasta R. J. piniginė, kurioje rasta ir paimta 1 vnt. 100 Eur kupiūra, 3,60 Eur monetomis, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė N. R. vardu ir įvairios prekybos centrų nuolaidų kortelės. R. J. paaiškino, kad piniginę ir popierinius raštelius su užrašais išmetė į šiukšlių dėžę, esančią prie suoliuko ant kurio sėdėjo. Su R. J. buvo nuvykta į vietą, kurioje jis išmetė paimtą piniginę. R. J. nurodė šiukšlių dėžę, esančią prie suoliuko ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kurios ištraukė paimtą piniginę. R. J. paaiškino, kad dalį pinigų, t. y. 25 Eur išleido vaistinėje ir atsiskaitė už taksi paslaugas važiuodamas į namus.

5. 2024 m. spalio 15 d. policijos registruojamų įvykių registro pažyma patvirtina, kad 2024 m. spalio 14 d. 10.41 val. N. R. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešdama, kad parduotuvėje „Maxima XX“, esančioje (duomenys neskelbtini), prieš valandą ant daiktų saugojimo spintelės paliko piniginę, kurioje buvo grynieji pinigai, banko kortelė, nuolaidų kortelės.

6. 2024 m. spalio 15 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. J. pateikė tamsiai rudos spalvos piniginę, 158,60 Eur, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, išduotą N. R. vardu, aštuonias nuolaidų korteles.

7. 2024 m. spalio 15 d. pakvitavimas patvirtina, kad N. R. buvo grąžinta piniginė,158,60 Eur, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, aštuonios nuolaidų kortelės.

8. 2024 m. spalio 16 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti parduotuvės „Maxima XX“, esančios (duomenys neskelbtini), pateikti vaizdo įrašai. Ikiteisminiame tyrime 2024 m. spalio 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Č. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. spalio 14 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centro apsaugos darbuotojas V. D. parodė vaizdo įrašą, nufilmuotą „Maxima XX“ vaizdo stebėjimo kameromis, kuriame užfiksuota kaip R. J. paima piniginę ir įsideda už savo drabužių. Apžiūrėti du vaizdo įrašai įkelti prie tarnybinio pranešimo. Pirmas vaizdo įrašas įvardintas: „N. R. padeda piniginę ant spintelės“ VLC leistuvė. Vaizdo įrašo trukmė 11 sekundžių. Vaizdo įraše datos ir laiko parametrų nėra. Vaizdo įraše matyti kaip N. R. parduotuvėje „Maxima XX“, esančioje (duomenys neskelbtini), prieina prie parduotuvės prekių saugojimo spintelių. Kairės rankos delne laiko piniginę, o ant kairės rankos peties uždėta rankinė, dešinėje rankoje nešasi popierinį prekių maišelį, kuris vizualiai matyti, kad yra netuščias. Matyti, kad N. R. priėjusi prie prekių saugojimo spintelių, truputį pasilenkia, pasidėdama daiktus į daiktų saugojimo spintelę. Ant grindų matomi sudėti mėlynos spalvos du krepšiai, kuriuose vizualiai matyti, kad sudėti daiktai. Šiame vaizdo įraše kaip N. R. padeda piniginę ant daiktų saugojimo spintelių nesimato, tačiau iš tyrėjos L. Č. duotų parodymų galima suprasti, kad N. R. palikusi piniginę ant prekių saugojimo spintelių, nueina į parduotuvę. Antras vaizdo įrašas įvardintas: „R. J. įsideda piniginę“ VLC leistuvė. Vaizdo įrašo trukmė: 51 sekundė. Vaizdo įraše datos ir laiko parametrų nėra. Vaizdo įraše matyti, kad R. J. stovi parduotuvėje „Maxima XX“, esančioje (duomenys neskelbtini), toje pačioje vietoje kur stovėjo nukentėjusioji N. R.. Vyriškis apsirengęs tamsios spalvos sportiniu megztiniu, ant galvos dėvi galvos apdangalą su snapeliu, yra su akiniais. Ant kaklo pasikabinęs tamsios spalvos vyrišką rankinę, kuri matoma iš po atsegto sportinio megztinio. R. J. iš savo rankinės išsitraukia piniginę, kurią pasidėjęs ant prekių saugojimo spintelių viršaus, kurią atsidaro ir išsiėmęs žetoną, jį įdeda į prekių saugojimo spintelei skirtą vietą ir uždaro spintelės duris. Savo piniginę įsideda į su savimi turėtą rankinę. Dairydamasis, staigiai paima svetimą, ant prekių saugojimo spintelių esančią piniginę ir ją įsideda į vidaus džemperį. Įsidėjęs piniginę, pasitaiso džemperį.

9. 2024 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvyko vieta, esanti (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 14 d. apie 14.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), stebimas prekybos centro „Maxima XX“ pastatas. Įėjimas į parduotuvę nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Įėjimo į parduotuvę stiklinės durys, atsidarančios nuo judesio. Įėjus pro duris matomas koridorius. Kairėje koridoriaus pusėje AB „Swedbank“ bankomatas. Dešinėje koridoriaus pusėje matomos daiktų saugojimo spintelės, raktai durelėse. Virš spintelių pakabintas informacinis stendas. Spintelių kairėje pusėje, kampe, vaizdo stebėjimo kamera. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Daugiau tyrimui reikšmingų detalių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

10. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį, turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL), kuris sudaro 50 Eur. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

11. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, R. J. savo kaltę dėl N. R. priklausančios piniginės pagrobimo, kurioje buvo 183,60 Eur, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės ir įvairių prekybos centrų lojalumo kortelių, visiškai pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. R. J. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios N. R. ir liudytojos L. Č. parodymai, policijos registruojamų įvykių registro pažyma ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga – reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, pakvitavimas, apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą ir dėl tokių jo veiksmų bus padaryta turtinė žala nukentėjusiajai bei norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius. Taigi, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

12. Kaltinamasis R. J. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu.

13. Skirdamas bausmę R. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Nustatytina, kad R. J. teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už mažai pavojingos veikos padarymą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje taip pat nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, kurios dydis nustatomas artimas BK 46 straipsnio 2 dalyje už baudžiamąjį nusižengimą numatytam minimaliam bausmės terminui. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, teisinga, proporcinga, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

14. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos kaltinamajam R. J. bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtini viešieji darbai 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui .

15. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikomas, proceso išlaidų nėra. 2024 m. spalio 14 d. pakvitavimu nukentėjusiajai N. R. grąžinta piniginė, pinigai, banko kortelė, nuolaidų kortelės.

16. R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. skirti – viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti R. J., kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 – 18 straipsniai. Nuosprendis (šiuo atveju – teismo baudžiamasis įsakymas), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriuje (toliau – Probacijos tarnyba) dienos.

Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę (švelnesnę ar griežtesnę).

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.