Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-09-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-63-995/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-18
Bylos Nr.
II-63-995/2023
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00017-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Pareiškėjas
D. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-63-995/2023Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00017-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 23199098726PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 18 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Dainai Tiškienei,dalyvaujant pareiškėjui D. S., jo atstovui advokatui K. G.,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui vyriausiajam tyrėjui L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2023 m. kovo 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate užregistruotas eismo įvykis ir pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 417 straipsnio 7 dalį, t. y. dėl to, kad R. E. 2023 m. vasario 25 d., apie 10.30 val., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes“ – sniego valytuvą/barstytuvą nepasirinko saugaus atstumo iki dešinėje kelio pusėje stovėjusio D. S. priklausančio automobilio „Smart“, dėl ko valomas sniegas atsitrenkė į automobilio „Smart“ galinį bamperį ir jį apgadino.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. V. 2023 m. kovo 3 d. priėmė nutarimą (toliau – Institucijos nutarimas) nutraukti R. E. administracinio nusižengimo bylos teiseną, motyvuojant tuo, kad nėra objektyvių duomenų, kad sniego valymo/barstymo mašinos vairuotojas R. E., valydamas kelią, apgadino stovėjusį automobilį „Smart“, priklausantį pareiškėjui D. S., ir konstatuojant, kad R. E. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas D. S., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą, kaip nepagrįstą, paskirti R. E. administracinę nuobaudą arba grąžinti bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui tyrimui tęsti.

3.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nutarime daromos išvados apie automobilio „Smart“ apgadinimą, jo pobūdį, galimybę tokį apgadinimą padaryti valomu sniegu niekuo nepagrįstos ir mano, kad šios esminės tyrime aplinkybės gali būti nustatomos tik naudojantis specialiomis žiniomis, kurių nutarimą surašęs asmuo neturi. Atliekant tyrimą nebuvo tiriamos ir specialiomis žiniomis nebuvo pagrįstos išvados dėl automobilio „Smart“ apgadinimo tikėtino atsiradimo laiko bei galimybės tokį apgadinimą padaryti valomu sniegu D. S. ir R. E. nurodomomis įvykių aplinkybėmis. Taip pat pareiškėjas teigia, kad nors Institucijos nutarime teigiama, kad pagal lauko oro temperatūrą ir sniego kiekį, sušalusio sniego ar ledo gruntų nebuvo, o apie 10.30 val., lauke jau buvo pliusinė oro temperatūra ir šlapdriba, tačiau šios išvados taip pat nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, nepateikiama nuoroda į šaltinį, kuriuo remiantis daromos tokios išvados.

3.2. Pareiškėjas skunde pateikė detalią įvykio vietoje darytos nuotraukos analizę, ir nurodė, kad nuotraukoje aiškiai matoma šviežiai paskleista sniego/ledo gabalų masė, kuri pasklidusi iki pat fone matomų kitų automobilių galo. Ši aplinkybė paneigia R. E. teiginius, kad jis važiavo lėtai ir nutarime daromas išvadas apie tai, kad įvykio metu nebuvo daug kritulių ar sniego/ledo masės, kuri galėtų padaryti tiriamus automobilio „Smart“ apgadinimus. Ši aplinkybė patvirtina, kad R. E. valomas sniegas/ledas sklido nuo valomo kelio dideliu atstumu ir pasklido daug toliau nuo kelio, nei vieta, kurioje stovėjo automobilis „Smart“. Tai paneigia nutarime daromą išvadą, kad valomas sniegas negalėjo apgadinti dešinės automobilio „Smart“ pusės. Akivaizdu, kad jeigu sniegas pasklido nuo kelio toliau, nei stovėjo automobilis „Smart“, tai sniego/ledo masė galėjo paveikti bet kurią automobilio „Smart“ dalį per visą jo galinės dalies plotį. Nuotraukoje taip pat matyti, kad sniego/ledo masė, kuri atsimušusi į automobilio „Smart“ kairį šoną sukrito ant žemės. Sniego/ledo masės kiekis rodo, kad, priešingai, nei teigiama nutarime, valant kelią susidarė reikšminga sniego/ledo masė, kuri buvo stumiama į dešinę kelkraščio pusę. Taip pat tai paneigia nutarime daromas išvadas, kad pagal lauko oro temperatūrą ir sniego kiekį, sušalusio sniego ar ledo gruntų nebuvo, o apie 10.30 val., lauke jau buvo pliusinė oro temperatūra ir šlapdriba. Vizualiai matyti, kad tiek sniego, tiek ledo gruntų įvykio metu buvo. Nuotraukoje taip pat matyti sniego/ledo masė, kuri atsimušusi į automobilio „Smart“ galą sukrito ant žemės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje vietoje susidariusi sniego/ledo krūva yra didesnė, nei matoma susidariusi sniegui/ledui atsimušus į automobilio „Smart“ kairį šoną. Taip pat matyti, kad atsimušusio ir nukritusio sniego/ledo masė suformavo sniego/ledo krūvą pagal visą automobilio „Smart“ galinės dalies perimetrą ir nesusiformavo kitur, kas, pareiškėjo manymu, leidžia spręsti, kad ši sniego/ledo krūva susiformavo būtent įvykio metu. Kad ši sniego/ledo krūva susiformavo būtent tiriamo įvykio metu patvirtina ir tai, kad nuotraukoje nebematyti prieš kelias minutes atvažiavusio automobilio „Smart“ padangų vėžių. Tai rodo, kad R. E. valomo sniego/ledo masė buvo tokio intensyvumo, kad po R. E. automobilio pravažiavimo ne tik kad visiškai nebesimatė ką tik atvažiavusio automobilio „Smart“ padangų vėžių, tačiau netgi per visą automobilio „Smart“ galinę dalį susidarė į automobilio „Smart“ galą atsimušusios ir ant žemės sukritusios sniego/ledo masės krūva. Šios aplinkybės taip pat paneigia R. E. teiginius, kad jis važiavo lėtai ir nutarime daromas išvadas apie tai, kad įvykio metu nebuvo daug kritulių ar sniego/ledo masės, kuri galėtų padaryti tiriamus automobilio „Smart“ apgadinimus. Matyti, kad sniego/ledo masė buvo pakankamai tvirta, kad suformuotų krūvas pagal automobilio „Smart“ šoną ir galą, į kuriuos ši sniego/ledo masė atsitrenkė. Taip pat šios aplinkybės paneigia nutarime daromas išvadas, kad R. E. valoma sniego/ledo masė negalėjo kliudyti automobilio „Smart“ dešinės pusės ir ten padaryti apgadinimų. Be to, pareiškėjas pažymi, kad automobilio apgadinimas matosi ir po nuotraukoje matomu sidabrinės spalvos dviračių laikikliu, todėl jis iš karto nebuvo lengvai pastebimas.

3.3. Pareiškėjas mano, kad tokio pobūdžio apgadinimą gali padaryti spaudimas/smūgis iš išorinės bamperio pusės į automobilio „Smart“ galą. Toks pažeidimas negalėjo atsirasti iš anksčiau, nes matoma bamperio skilimo siūlė yra švari, neapsinešusi, nėra jokių požymių, kad tai būtų senas automobilio „Smart“ apgadinimas. Be to, kaip matyti, virš šios apgadintos automobilio „Smart“ vietos yra sumontuotas dviračių laikiklis, kuris apsaugo automobilio „Smart“ galinį bamperį nuo didelės dalies pažeidimų. Jeigu automobilio apgadinimą būtų lėmę atsitrenkimas į kitą objektą (kitą automobilį, medį, akmenį ar pan.), kartu būtų pažeistas ir automobilio „Smart“ gale sumontuotas dviračių laikiklis, tačiau matyti, kad jis yra nepažeistas. Labiausiai tikėtina, kad tokio pobūdžio pažeidimą galėjo padaryti būtent tiriamo įvykio metu skriejusi sniego/ledo masė, kurios minimas dviračių laikiklis niekaip negalėjo sulaikyti.

3.4. Pareiškėjas mano, kad sniegas buvo valomas R. E. važiuojant sąlyginai dideliu greičiu, kas lėmė sniego/ledo pasklidimą toli į kelkraštį, o sniego masė buvo sąlyginai didelė, kas lėmė matomų, iškilusių nuo žemės paviršiaus, sniego/ledo krūvų susidarymą nuvalytai masei atsitrenkus į automobilį. Jeigu sniego/ledo masė įvykio metu jau būtų buvusi ištirpusi, kaip teigė R. E., tai, pirma, nebūtų iš šios masės susiformavę matomos krūvos pagal automobilio „Smart“ šoną ir galą, antra, būtų neaišku, kodėl tada R. E. iš viso valė kelią, jeigu viskas neva jau buvo ištirpę, trečia, nuo kelio nuvalytas sniegas/ledas nebūtų užmaskavęs automobilio „Smart“ padangų vėžių, ketvirta, nuo kelio nuvalytas sniegas nebūtų pasklidęs tiek toli į kelkraštį, iki kitų, toliau nei automobilis „Smart“, kelkraštyje stovėjusių automobilių. Pareiškėjo įsitikinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad tokiu greičiu nuo kelio į kelkraštį stumiama sniego/ledo masė gali sudaryti pakankamą spaudimą/smūgį prie pat kelkraščio stovėjusio automobilio „Smart“ galiniam bamperiui, kuris, būdamas plokščia ir sąlyginai didelį plotą turintį konstrukcija, sugėrė didelę dalį į automobilio „Smart“ galą lėkusios sniego/ledo kinetinės energijos, dėl ko bamperis ir skilo. Tai, kad sniego/ledo masė buvo tikrai didelė ir stumiama dideliu greičiu, patvirtina irtai, kad pareiškėjas, sėdėdamas automobilyje pajuto didelį smūgį į automobili galą. Akivaizdu, kad jeigu automobilyje sėdintis žmogus pajunta sniego/ledo masės sukeltą smūgį į automobilio galą, tai šis smūgis turėjo būti sąlyginai didelis, kad sujudintų visą automobilį. Pareiškėjas veikė nuosekliai, nes jis nedelsiant ėmėsi veiksmų, stabdė R. E. vairuotą automobilį ir iš karto skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Tai rodo, kad tokiems D. S. veiksmams neabejotinai buvo pagrindas.

3.5. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad viešai skelbiama mokslinė informacija patvirtina, kad patį didžiausia tankį turi būtent tirpstantis sniegas, kurio tankis yra 500-700 kg/m³, kai tuo tarpu ką tik iškritusio puraus sniego tankis yra tik 100-150 kg/m³. Taigi, ta aplinkybė, kad įvykio metu snigo (dėl ko nėra ginčo ir dėl ko R. E. nurodė netgi turėjęs pakartotinai valyti kelius, kuriuos ką tik buvo nuvalęs), tačiau sniegas buvo pradėjęs tirpti, kaip tik rodo, kad didesniems pažeidimams padaryti užteko daug mažesnio sniego kiekio, nes tirpstantis sniegas yra apie penkis kartus sunkesnis, nei ką tik iškritęs netirpsintis purus sniegas. Todėl nutarime nurodomos išvados apie tai, kad nagrinėjamu atveju automobilio apgadinimas negalėjo susidaryti įvykio metu, nes lauke jau buvo pliusinė oro temperatūra ir šlapdriba, yra tiesiog nepagrįstos. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas mano, kad Institucijos priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra nepagrįstas.

3.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

4. Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašo jį atmesti. Institucija atsiliepime nurodo, kad sprendimas byloje buvo priimtas vertinant aplinkybių visumą, remiantis įvykio vietoje ir laiku užfiksuotais įrodymais, kurie byloje grindžiami policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, liudytojų paaiškinimais, nuotraukomis. Institucijai kelia abejonių paties pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su eismo įvykio aplinkybėmis bei automobilio „Smart“ galinio bamperio sugadinimo požymiais. Byloje yra užfiksuota, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje nerado jokių akmenų ar sušalusio sniego, ar ledo gabalų, kuriais galėjo būti sugadintas automobilio „Smart“ galinis bamperis, nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vietoje yra šlapio minkšto sniego. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vairuotojas važiavo pro kairę automobilio „Smart“ pusę, tačiau pareiškėjas parodė galinio bamperio sugadinimą dešinėje automobilio pusėje. Be to, Institucija pažymi, kad pareiškėjo nurodytas bamperio sugadinimas yra labai didelis ir žymus, todėl sunku nepastebėti, net ir esant apsnigusiam automobiliui. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, yra įsitikinusi, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi nėra surinkta pakankami įrodymų, kad R. E. veikoje yra administracinio nusižengimo požymių, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir jų pagrindu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių (pastaba: skundžiamo nutarimo priėmimo metu vietoje ANK 565¹ straipsnio buvo ANK 591 straipsnis), nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

6. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pareiškėjas skunde prašo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena R. E.; paskirti R. E. administracinę nuobaudą arba grąžinti bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui tyrimui tęsti. Pareiškėjas, ginčydamas Institucijos įrodymų vertinimą, nesutinka su Institucijos padaryta išvada, kad R. E. veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, ir šios išvados pagrindu priimtu nutarimu nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu (pastaba: buvęs ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriuo remtasi skundžiamame nutarime), administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

9. Šiuo atveju R. E. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. vasario 25 d., apie 10.31 val., Vanagupės g. 15, Palangos m., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes“ – sniego valytuvą/barstytuvą nepasirinko saugaus atstumo iki dešinėje kelio pusėje stovėjusio automobilio „Smart“, ko pasekoje, jo valomas sniegas atsitrenkė į automobilio galinį bamperį ir jį apgadino.

10. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad Institucijos skundžiamame nutarime nurodytu metu ir vietoje, R. E. vairavo transporto priemonę „Mercedes“ – sniego valytuvą/barstytuvą. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad įvykio metu toje pačioje vietoje, važiuojamoje kelio dalyje stovėjo automobilis „Smart“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau pareiškėjas nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, teigdamas, kad vairuotojas R. E., nepasirinkdamas saugaus atstumo iki dešinėje kelio pusėje stovėjusio automobilio „Smart“ ir viršydamas leistiną greitį, kas lėmė sniego/ledo pasklidimą toli į kelkraštį, valydamas sniegą, apgadino jo automobilio galinį bamperį dešinėje pusėje. Pareiškėjo teigimu, vairuotojas turėtų atsakyti pagal administracinę teiseną.

11. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje Institucija, nustatydama teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad R. E. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėties, ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.

12. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepakankamai pagrindžia R. E. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Teismas sutinka su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria Institucijos priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikęs skundą, naujų reikšmingų argumentų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, nepateikė, tokių nenustatė ir teismas.

13. Pažymėtina, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

14. ANK 417 straipsnio 7 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

15. Tiek eismo įvykio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėjas D. S. parodė, kad 2023 m. vasario 25 d., 10.25 val., atvykus automobiliu „Smart“, valstybinis Nr. JZD933, ir sustojus šalia važiuojamosios dalies krašto, dešinėje, ties Vanagupės g. 15, Palangoje, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Iškart po smūgio nedideliu atstumu pravažiavo sniego valymo mašina. Sustabdžius minėtą mašiną jis vairuotojui paaiškino, kad iš po sniego valymo mašinos išlekiančio sniego masė trenkėsi į automobilio galą. Apžiūrėjus automobilio galą, pastebėjo, kad įlaužtas galinis bamperis keleivio pusėje. Atsižvelgiant į tai, kad tuo momentu jokio apgadinimo nesimatė, leidus policijos operatorei, išsiskirstė. Po kiek laiko apžiūrėjus automobilio galą, pastebėjo, kad įlaužtas galinis bamperis keleivio pusėje (b. l. 23).

16. Tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu liudytojas R. E. parodė, kad 2023 m. vasario 25 d., apie 07.30 val., sniego valytuvu - barstytuvu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. MHV236, stumdydamas ir barstydamas kelius nuvažiavo iki Vanagupės g. 42, Palangoje, automobilių stovėjimo aikštelės. Kelią nuvalė ir nubarstė druska kaip ir visur kitur ir išvažiavo į Šventąją. Apie 10.30 val., vėl važiavo pro Vanagupės g. 42, nes vėl snigo. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjimo vietose stovėjo automobiliai, o važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo automobilis „Smart", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi „Smart" automobilis jam kliudė važiuoti tiesiai maždaug metro atstumu apvažiavo minėtą automobilį. Kai pravažiavo, automobilio „Smart" vairuotojas jį susistabdė ir pasakė, kad jis įpuolė į jo automobilį. Kartu su „Smart" automobilio vairuotoju apžiūrėjo jo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo. Jis automobilio „Smart" vairuotojui iškart pasakė, kad jo automobilio apgadinti negalėjo, nes apvažiavo maždaug metro atstumu. Automobilio vairuotojas paskambino BPC numeriu 112 ir pareigūnė paaiškino, kad, jei nėra apgadinimų eismo įvykio dalyviai gali vykti namo, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms, abu turėtų užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Apie 11.47 val., jam paskambino automobilio „Smart“ vairuotojas ir pasakė, kad apgadino jo automobilio galinį bamperį ir pasiūlė užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Kai asmuo atvyko į jo darbovietę ir parodė, kad apgadintas dešinės pusės galinis bamperis, jis iš karto su kaltinimu nesutiko, nes negalėjo apgadinti automobilio dešinės pusės, kai automobilio stovėjimo vieta buvo kaire bamperio puse į važiuojamąją kelio dalį. Taip pat apgadinimai - skilimas negalėjo būti padarytas sniegu, nes apie 10.30 val., kai įvyko įvykis sniegas buvo pradėjęs tižti ir ledo gabalų iš sniego nebuvo. Mano, kad automobilio „Smart“ apgadinimai yra padaryti anksčiau. Taip pat liudytojas R. E. paaiškino, kad visada valydamas kelius ir važiuodamas pro pakelėse stovinčius automobilius, prilėtina važiavimo greitį. 2023 m. vasario 25 d., važiuodamas pro Vanagupės g. 42, Palangos m., stovinčius automobilius greitį taip pat prilėtino. Todėl jo nuomone, neįmanoma, kad jis galėjo kliudyti „Smart“ automobilį ir padaryti tokio pobūdžio apgadinimą nei sniego valytuvu, nei su pačiu sniegu (b. l. 25, 26).

17. Bendrojo pagalbos centro pranešimo išrašu nustatyta, kad pranešėjas 2023 m. vasario 25 d., 10.31 val., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, informavo, kad jam stovint kelkraštyje su automobiliu „Smart“, valstybinis numeris JZD 933, pravažiuojantis automobilis „Mercedes“, valstybinis numeris MHV 236 (kelių priežiūra) valė sniegą ir visa atstumta sniego masė trenkėsi į pranešėjo automobilį. Dabar pranešėjas apgadinimų kol kas nemato, nes automobilis apsnigtas. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodė, kad pareiškėjas nusifotografuotų automobilį. Jei šiuo metu pretenzijų neturi gali abu vairuotojai važiuoti. Jei pranešėjas pamatys, kokius nors apgadinimus, jis turėtų paskambinti „Mercedes“, valstybinis numeris MHV 236, vairuotojui ir susitarti dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo (b. l. 24).

18. 2023 m. vasario 25 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad patruliuodami policijos pareigūnai nustatytame maršrute Palangoje AP „L5002“ gavo pranešimą, jog adresu Vanagupės g. 42, Palanga, vyksta žodinis konfliktas tarp vairuotojų dėl anksčiau įvykusio eismo įvykio. Atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko sniego valytuvo „Mercedes“, valstybinis Nr. MHV236, vairuotojas R. E. ir automobilio „Smart“, valstybinis Nr. JZD933, vairuotojas D. S.. Atvykusiems policijos pareigūnams D. S. paaiškino, jog trumpam sustojęs ties nurodytu adresu esančiu pastatu pajuto stiprų smūgį į galinę automobilio dalį ir iškart pamatė pravažiavusį minėtą sniego valytuvą. D. S. nurodė, jog iškart apžiūrėjęs automobilį, apgadinimų nepastebėjo, ir tik nuvažiavęs pas brolį į svečius, pastebėjo, jog yra apgadinta galinio bamperio dešinė pusė. R. E. policijos pareigūnams nurodė, jog dirbdamas su sniego valytuvu stumdė sniegą nuo kelio ir matė pakelėje sustojusį automobilį „Smart“, todėl jį dar apvažiavo maždaug vieno metro atstumu, todėl vyras su kalte nesutiko, nes jam automobilio pažeidimai atrodė nelogiški, todėl nesutiko pildytis eismo įvykio deklaracijos. Policijos pareigūnams apžiūrint įvykio vietą, jokių akmenų ar ledo gabalų, kuriais galėjo būti apgadintas automobilis, nepastebėjo. Eismo įvykio schema nebuvo braižyta, kadangi automobiliai iš įvykio vietos jau išsivažinėję ir tik po kurio laiko grįžo ir automobilius pastatė netiksliai kaip jie stovėjo po eismo įvykio (b. l. 22).

19. Iš eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, kad yra apgadintas automobilio „Smart“ dešinės pusės bamperis, apgadinimo pobūdis – skilimas, bamperio plastmasės dalis skilimo vietoje atšokusi (b. l. 11, 12, 36, 37).

20. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojo R. E. valdyto automobilio (MBU427 (MHV236) 021 (VZo4 Unimog) sekimo sistemos duomenų išraše užfiksuoti automobilio buvimo laikas ir buvimo koordinatės (b. l. 66-79).

21. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštu nustatyta, kad vadovaujantis 2020 m. birželio 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl Palangos miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos sprendimų patvirtinimo“ Nr. A1-760 1.10 punktu Vanagupės g., Palangoje, yra ribojamas transporto priemonių važiavimo greitis iki 30 km/h (b. l. 95-96).

22. Pareiškėjas ir jo atstovas teigia, kad pareiškėjo automobilio „Smart“ galinis bamperis buvo sugadintas (įskilęs) sniegu, sniego valymo mašinai, vairuojamai R. E., pravažiuojant pro šalį. Tačiau tokia automobilio sugadinimo versija paneigta esančiais byloje įrodymais – liudytojo R. E. paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytomis, taip pat ir nuotraukose užfiksuotomis aplinkybėmis. Liudytojas R. E. patvirtino, kad įvykio dieną, apie 10.30 val., sniegas buvo pradėjęs tižti ir ledo gabalų iš sniego nebuvo. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nerado jokių akmenų ar sušalusio sniego, ar ledo gabalų, kuriais galėjo būti apgadintas pareiškėjo automobilio galinis bamperis. Byloje esančiuose fotonuotraukose užfiksuota, kad įvykio vietoje yra šlapio sniego. Taip pat iš nuotraukų, esančių byloje, yra aiškiai matyti, kad automobilio „Smart“ (vaizdas iš galo, automobilis apsnigęs, apdrėbtas sniegu) pareiškėjo nurodomą sugadinimą užstoja prieš bamperį pakabintas sidabrinės spalvos dviračių laikiklis. Šis pakabintas laikiklis sudaro kliūtį bet kokiam smūgiui į nurodytą vietą, tą nurodo ir pats pareiškėjas skunde. Be to, iš nuotraukų matyti, kad plastmasinė detalė yra įtrūkusi ne tik plokštumoje, bet ir per aštrų (statų) kampą bamperio (detalės) apatinėje briaunoje, esantį sugadinimo apačioje, ant šios detalės briaunos šalia įtrūkimo matyti įbrėžimai į dažų sluoksnį, kurie yra horizontalūs ir kuriems atsirasti būtinas kontaktas su pašaliniais kietais daiktais. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime bei jos atstovo teismo posėdžio metu padarytai išvadai, kad tokiam įtrūkimui atsirasti reikalinga tam tikra jėga ir svoris, tačiau ginčo byloje, kad transporto priemonės buvo susidūrusios ir tarp jų buvo kontaktas, nėra. Byloje esantys duomenis leidžia teismui spręsti, kad sniego valymo mašina, valydama sniegą, ir važiuodama pro automobilio „Smart“ kairę pusę, apdrėbė jį šlapiu sniegu, byloje esančioje nuotraukoje užfiksuota, kad ant automobilio kairės pusės galinio bamperio yra sniego likučių, tačiau kairėje automobilio „Smart“ pusėje sugadinimų nėra, pareiškėjo automobilio „Smart“ bamperio apgadinimai padaryti tik dešinėje pusėje. Ir nors automobilis „Smart“ yra apgadintas, o pareiškėjo teigimu, jis, pravažiavus sniego valytuvui, pajuto smūgį į automobilio galinį bamperį, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka taikyti R. E. administracinę atsakomybę, juolab, kad byloje, įvertinus automobilio apgadinimų pobūdį, jų lokaciją, bei kitas pirmiau paminėtas aplinkybes, taip ir liko neatmesta tikimybė, kad pareiškėjo nurodomi automobilio „Smart“ apgadinimai galėjo būti padaryti kitu laiku, kitomis aplinkybėmis, taip pat ir kitoje vietoje, nei teigia pareiškėjas. Byloje nustatyta, kad abu vairuotojai iškart po jų pirminio pokalbio, apžiūrėję automobilį „Smart“, jokių apgadinimų nematė, apie tai pareiškėjas nurodė ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojui, patvirtindamas, kad jokių apgadinimų kol kas nemato, be to, ir policijos pareigūnams jis nurodė, kad galinio bamperio dešinės pusės apgadinimus jis pamatė vėliau, tik nuvažiavęs pas brolį į svečius. Tai, kad iškart po įvykio automobilio „Smart“ apgadinimai nesimatė, suponuoja pagrįstą teismo manymą, kad automobilio „Smart“ sugadinimai nebuvo tokie ryškūs ir akivaizdžiai matomi, todėl neatmetama tikimybė, kad automobilio „Smart“ vairuotojas galėjo jų nepastebėti iki aptariamo įvykio. Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad automobilio apgadinimas nesimatė, dėl to, kad jis buvo apsnigtas, kaip nepagrįstą, nes iš įvykio vietoje padarytos nuotraukos matyti, kad automobilio „Smart“ dešinė pusė ties bamperiu, kurioje pareiškėjas aptiko apgadinimus, nėra tiek padengta sniegu, kad dėl to nebūtų buvę galima pastebėti sugadinimų, jei jie būtų buvę akivaizdūs.

23. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo keliamai versijai apie galimą jo automobilio sugadinimo mechanizmą, įvertinus automobilio apgadinimo lokaciją bei jo pobūdį, trūksta logiškumo, ji iš esmės grindžiama tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jo (kaltės) jokie objektyvūs įrodymai neginčijamai nepatvirtina.

24. Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad sniego valytuvo/barstytuvo vairuotojas viršijo leistiną 30 km/val. greitį, kas nulėmė sniego/ledo pasklidimą toli į kelkraštį, ir tuo pačiu automobilio sugadinimą, sniego/ledo krūvoms, susiformavusioms, valant sniegą, atsitrenkus į „Smart“ automobilį. Teismo vertinimu, netgi ir pagal pareiškėjo atstovo atliktus ir teismui pateiktus R. E. įvykio laiku vairuotos transporto priemonės judėjimo greičio paskaičiavimus (b. l. 82), darant prielaidą, kad R. E. galbūt nežymiai ir viršijo greitį, nurodoma aplinkybė (galbūt neženklus greičio viršijimas), atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, nepaneigia pirmiau teismo, taip pat Institucijos skundžiamame nutarime išdėstytų išvadų, kad automobilio „Smart“ apgadinimai tokie, kokie jie buvo aptikti pareiškėjo, loginiu aspektu negalėjo būti padaryti pareiškėjo nurodytu būdu. Kaip minėta ir pirmiau, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įvykio metu būtų buvę sušalusio sniego ar ledo gabalų ir/ar jų krūvų, kuriais galėjo būti apgadintas automobilio „Smart“ galinis bamperis. Priešingai, bylos duomenis patvirtina, kad įvykio laiku sniegas buvo šlapias, patižęs. Įvykį tyrę ir į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai nerado jokių akmenų, sušalusio sniego ar ledo gabalų, ir tai užfiksuota jų tarnybiniame pranešime. Iš byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, kad įvykio vietoje yra šlapio sniego, jokių sniego/ledo krūvų nesimato. Be to, ir liudytojas R. E. patvirtino, kad kai įvyko įvykis, sniegas buvo pradėjęs tižti ir jokių ledo gabalų, susiformavusių iš sniego nebuvo. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad netgi ir manant, kad vairuotojas R. E. galbūt neženkliai viršijo greitį, tačiau nepasitvirtinus aplinkybei, kad įvykio vietoje buvo sniego ar ledo gabalų, pareiškėjo keliama jo automobilio sugadinimo priežasties versija, kad dėl vairuotojo viršijamo greičio, pasklidus sniegui ir(ar) ledui toli į kelkraštį, ir taip susiformavusioms sniego/ledo krūvoms atsitrenkus į „Smart“ automobilį, jis buvo sugadintas, yra paneigta byloje esančiais ir teismo pirmiau aptartais įrodymais.

25. Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad byloje nebuvo atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai, siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, t. y. nebuvo pasitelktos specialios žinios apie automobilio „Smart“ apgadinimo galimybę, be to, nebuvo patikrintos R. E. nurodytos aplinkybės apie tariamai mažą greitį, pažymėtina, kad byloje nebūtina atlikti visus įmanomus proceso veiksmus vien tam, kad būtų surinkta kuo daugiau vienas kitą patvirtinančių duomenų. Institucija, nutraukdama administracinio nusižengimo teiseną R. E. ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti – apklausė tiek patį pareiškėją, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, susijusį su tiriamu įvykiu, jų išsamūs parodymai yra užfiksuoti Institucijos nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, po įvykio policijos pareigūnai buvo nuvykę į įvykio vietą, ją apžiūrėjo ir įvertinę situaciją, jos rezultatus užfiksavo tarnybiniame pranešime. Be to, Institucija ištyrė ir tinkamai įvertino visus rašytinius įrodymus, išanalizavo nuotraukose užfiksuotus tiek automobilio „Smart“ padėtį, tiek jo apgadinimus, bei jų pobūdį. Be to, pareiškėjui buvo suteikta teisė reikšti prašymus bei teikti įrodymus teisme, nagrinėjant jo skundą, ir jis šia teise aktyviai naudojosi. Bylos nagrinėjimo metu buvo gauti papildomi duomenys, susiję su pareiškėjo argumentais dėl R. E. įvykio metu vairuojamo automobilio greičio, t. y. į bylą buvo pateikti UAB „Palangos komunalinis ūkis“ R. E. valdyto automobilio sekimo sistemos duomenis, taip pat 2020 m. birželio 3 d. Palangos miesto savivaldybės įsakymo Nr. A1-760 kopija „Dėl Palangos miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos sprendimų patvirtinimo“. Nuspręsti dėl R. E. kaltės (ne)padarius administracinį nusižengimą, užteko duomenų, kurie yra administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, Institucijos padarytos išvados yra logiškos, pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, ir nėra pagrindo jomis abejoti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ir be pareiškėjo prašomų papildomai atlikti tyrimo veiksmų yra surinkta pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškėjo keliamą versiją ir modeliuojamas galimas jam priklausančio automobilio apgadinimų atsiradimo priežastis. Taigi Institucija neprivalėjo byloje skirti užduotį specialistui, turinčiam specialių žinių, ir/ar ekspertizę, siekiant nustatyti automobilio apgadinimų priežastis, kadangi įrodinėjimo procesas neturi būti begalinis. Pažymėtina, kad tyrimo ar nagrinėjimo išsamumas nereiškia perteklinės informacijos byloje rinkimo ir išteklių švaistymo: nauji duomenų rinkimo veiksmai, kurių rezultatas nebeduoda jokios pridėtinės vertės, neturi būti atliekami. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde suformuluotą prašymą grąžinti bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui tyrimui tęsti.

26. Dėl pareiškėjo ir jo atstovo argumentų, susijusių su viešai skelbiama moksline informacija apie didžiausią sniego tankį, teismas, vengdamas perteklinių argumentų, plačiau nepasisako, nes jie nei paneigia, nei patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl pareiškėjo teismui išdėstytos žinios apie didžiausią sniego tankį šiuo nagrinėjamu atveju nelaikytinos įrodymais, reikšmingais asmens kaltės nustatymui.

27. Teismas atkreipia dėmesį, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

28. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikė įstatymą, todėl Institucijos nutarimas paliktinas galioti, o pareiškėjo skundas atmetamas.

29. Pareiškėjas prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 16, 40). Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Aptariamo straipsnio pirma dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti, ir teismas palieka galioti Institucijos 2023 m. kovo 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23199098726), darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, todėl jo prašymas netenkinamas ir proceso išlaidos jam nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2023 m. kovo 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė