Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-06-11 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. M. nustatyta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. M. paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nuosprendžiu iš V. M. nukentėjusiajam V. D. priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad V. M. priteistą civilinį ieškinį savanoriškai turi atlyginti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat iš V. M. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 2582,44 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu iš civilinės atsakovės UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam V. D. priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y.: 2018-09-03 apie 17.32 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, neturėdamas teisės vairuoti darbo įrenginį - krautuvą Linde 338, norėdamas jį patraukti, įsėdo į jį ir ėmė važiuoti, neįsitikinęs, jog nuo jo pasitraukė stovėjęs ir atsirėmęs V. D., tuo pažeisdamas:

- Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio (Darbo priemonės) 3 dalies reikalavimus: 3. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose;

- Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio (Darbuotojo pareigos) 1 dalies 1 punkto reikalavimus: 1. Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo: darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;

- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo (Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius) 2 dalies (Atsargos priemonės, taikomos mobiliems savaeigiams ir nesavaeigiams darbo įrenginiams) 2.1. bei 2.2. punkto reikalavimus: 2.1. Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius; 2.2. Jeigu darbo įrenginiai juda darbo zonoje, privalo būti parengtos eismo taisyklės ir jų laikomasi;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 75 2009-12-11 patvirtintos „Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 54: 4 dalies (Darbuotojo veiksmai darbo metu) 4.1 bei 4.9 punkto reikalavimus: 4.1. Krovėjas privalo vykdyti tik tą darbą, kuriam yra paskirtas; 4.9. Terminalo transporto priemones gali vairuoti asmenys, turintys tam teisę;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2002-10-16 Korsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 106, 4 dalies (Bendrosios darbų vadovų ir darbuotojų pareigos) 4.4 ir 4.5.6 punkto reikalavimus: 4.4. Darbuotojai įsipareigoja tinkamai atlikti darbą ir pavedimus, atitinkančius jų pareigybes ir kvalifikaciją, laikytis darbo ir gamybinės drausmės, saugoti jiems paskirtas materialines vertybes; 4.5.6. Saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, mašinų ir mechanizmų eksploatavimo taisyklių, su kuriomis jie supažindinami prieš pradedant dirbti, reikalavimus;

dėl ko, pajudėdamas krautuvu kliudė ir pargriovė greta stovėjusį ir į krautuvą atsirėmusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją V. D. ir pervažiavo jam koją, padarydamas šiuos sužalojimus: kairės blauzdos priekinio paviršiaus žaizdą, atvirus kairės blauzdos kaulų lūžius, dešinės pėdos IV, V pirštų pamatinių pirštakaulių atvirus lūžius, žaizdą IV tarpupirščio srityje, ir abiejų pėdų suspaudimus, dėl ko išvystė odos nekrozė – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Nukentėjusysis V. D. apeliaciniu skundu nesutinka su jam priteistos žalos dydžiu, mano, jog jis per mažas ir prašo peržiūrėti. Pažymi, jog jis jau 2 metus negali dirbti.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius V. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti.

4. Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas, civilinės atsakovės atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, bausmės, o nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigiama, jog jis per mažas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

7. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.

8. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. D., baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus pirmosios instancijos teismui, pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas jam priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš V. M. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu V. M. pripažino kaltu dėl neatsargaus, nesilaikant specialių elgesio saugumo taisyklių padaryto sunkaus V. D. sveikatos sužalojimo ir visiškai teisingai pripažino, jog nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs V. D. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau sprendė, jog prašoma 50 000 Eur suma šiuo konkrečiu atveju yra per didelė ir ją sumažino priteisdamas iš nuteistojo bei civilinės atsakovės po 3 000 Eur. Taigi nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala buvo įvertinta 6 000 Eur.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis yra išsamiai motyvuotas, atsižvelgta, jog nagrinėjamu atveju V. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kojos sužalojimo, jis patyrė išgyvenimų, nepatogumų, neteko darbo, ir šiandien jaučia kojos skausmus, koja pūliuoja, sutrikęs judėjimas. V. M. nusikalto neatsargia kaltės forma, įvertinta ir kaltininko turtinė padėtis, taip pat ir paties V. D. neatsargus ir rizikingas elgesys, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai, teismų praktika. Pasisakydamas dėl civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įmonė buvo didesnio pavojaus šaltinio – krautuvo, kuris sužalojo nukentėjusįjį, valdytojas, be to, krautuvas įmonės teritorijoje buvo paliktas be priežiūros, su užvedimo rakteliais spynelėje, dėl ko juo galėjo pasinaudoti bet koks asmuo ir todėl kilo nelaimingas atsitikimas, nes V. M., norėdamas patraukti krautuvą į šoną, kadangi šis kliudė pravažiuojančiam kitam automobiliui, įsėdo į jį, nors ir neturėjo teisės krautuvo vairuoti, ėmė važiuoti neįsitikinęs, jog nukentėjusysis pasitraukė, dėl ko nukentėjusysis buvo sužalotas. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. D. padarytos neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK nuostatomis ir konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma, todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti su nustatytu neturtinės žalos dydžiu, pripažįsta jį protingu bei proporcingu, atitinkančiu teisingumo bei sąžiningumo principus.

10. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. D. ir jo atstovas advokatas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis buvo nedarbingas, kreipėsi į medicinos įstaigas dėl pūliuojančių žaizdų kojoje, skirti antibiotikai, 2020-10-15 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše pažymėta, jog pagal prognozę, gali ilgam laikui likti sekretuojančios fistulės sraigtų vietoje. Kaip matyti, apygardos teisme pateikti dokumentai patvirtina skundžiamo nuosprendžio argumentus, jog nukentėjusysis patiria nepatogumų dėl sužalotos kojos, kuri skauda, pūliuoja. Taigi į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, susijusias su sunkesniu sužalotos kojos gijimu, skundžiamame nuosprendyje nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgta. Teismų praktikoje pripažįstama, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra sveikatos sužalojimo faktas ir jo padariniai, įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, todėl turi būti vertinama, ar šie padariniai ilgalaikiai, kaip pasikeitė asmens socialinis, profesinis gyvenimas po patirtų sužalojimų, ir kt. Šiuo atveju V. D. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyti atviri kairės blauzdos kaulų lūžiai, dešinės pėdos IV, V pirštų pamatinių pirštakaulių atviri lūžiai, žaizdą IV tarpupirščio srityje, ir abiejų pėdų suspaudimas, dėl ko išvystė odos nekrozė, taigi be abejonės nukentėjusysis tiek įvykio metu, tiek gydymo metu patyrė didelį fizinį skausmą. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog V. D. ir dabar tenka lankytis pas gydytojus dėl pūliuojančių žaizdų kojoje, tačiau nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo padariniai, gyvenimo kokybė nebeatitaisomi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pats V. D. nurodė, jog dėl neįgalumo, darbingumo lygio nustatymo niekur nesikreipė. Teismų praktikoje didesnį neturtinės žalos dydį paprastai lemia daugybiniai įvairūs, gyvybei pavojingi sužalojimai, didelis darbingumo netekimas, komplikacijos bei liekamieji reiškiniai, gydymo proceso tęstinumas, vidaus organų, galūnių netekimas, dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo visam laikui liksiančios, nepašalinamos pasekmės (pvz. kasacinės bylos Nr. 2K-53-628/2020, 2K-43-628/2019, 2K-4-699/2015 ir t. t.), panašaus pobūdžio sužalojimų šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam V. D. nenustatyta, naujų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo esminę įtaką jo tolesniam gyvenimui, nepateikta.

11. Skundžiamame nuosprendyje, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, visiškai pagrįstai pažymėta, jog ir paties V. D. elgesys nagrinėjamoje situacijoje buvo neatsargus ir rizikingas. Iš bylos duomenų matyti, jog krautuvas, šalia kurio ir buvo nukentėjusysis, stovėjo teritorijoje, kuria juda įmonių transportas, trukdė pravažiuoti sunkiasvoriams automobiliams. V. D. ir V. M. kalbantis ir rūkant prie krautuvo privažiavo kitas krovininis automobilis, kurio vairuotojas pasignalizavo. Kaip proceso metu nurodė pats nukentėjusysis, jis suprato, jog krautuvas trukdė pravažiuoti kitai transporto priemonei ir signalizuojama buvo tam, kad važiuojamoji dalis būtų atlaisvinta, tuo metu nežinojo, jog V. M. neturėjo teisės vairuoti krautuvą. Taigi V. D., kuris ir pats stovėjo teritorijoje, kuria juda įmonių transportas, matė kitą transporto priemonę, girdėjo jos garsinį signalą, neabejotinai suprato, kad susidariusioje nesaugioje situacijoje krautuvas turi būti patrauktas, tačiau saugiu atstumu nuo pastarojo nesitraukė. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų visumos, krautuvas pajudėjo ne staiga ir netikėtai, priešingai, pavojinga situacija susiformavo nuosekliai ir dėsningai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kitos transporto priemonės vairuotojas S. A. nurodė, kad įvykio dieną važiavo vilkiku pažymėtu keliu, ant pravažiavimo stovėjo krautuvas, kuris trukdė, matė, jog krautuve sėdėjo vyras (pagal bylos aplinkybes V. M.), kitas (pagal bylos duomenis V. D.) stovėjo atsirėmęs į krautuvo galą, abu rūkė, privažiavęs davė garsinį signalą, jog pasitrauktų, matė, jog krautuvo priekinė dalis pirmiausia lėtai pradėjo kilti į viršų, antrasis vyras tuo metu niekur nesitraukė, nors turėjo tam laiko, tada krautuvas lėtai pradėjo važiuoti į priekį, o susuktas krautuvo ratas užkabino atsirėmusiojo vyriškio koją. Apie tai, jog prieš važiuodamas pakėlė priekinę krautuvo dalį, ant kurios paprastai dedamas krovinys, nurodė ir pats V. M., o taip pat rašytiniame paaiškinime įmonės direktorei paminėjo ir V. D. (b. l. 110, t. 1). Taigi iš bylos medžiagos galima pagrįstai teigti, jog krautuvo pajudėjimas nukentėjusiajam negalėjo būti netikėtas, kadangi dar prieš pajudant, tam tikri krautuvo mechanizmai jau dirbo, tačiau V. D. elgėsi rizikingai ir neatsargiai nesitraukdamas nuo krautuvo, nors turėjo pakankamai laiko suprasti situacijos pavojingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatydamas neturtinės žalos dydį pagrįstai be kitų aplinkybių atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo neatsargų elgesį.

12. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistu nustatytu neturtinės žalos dydžiu, kuris laikomas pakankamu atlyginant V. D. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, kompensuojančiu jo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, byloje nustatytus nukentėjusiojo neturtinių vertybių pažeidimus. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.