- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 1-34-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44547-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Rokas Venslauskas, Vilmantas Ančiukaitis, Mindaugas Šveiteris
- Kategorijos
sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, Linai Pazdrazdienei, Linai Dabulskienei, Svajonei Krakienei,
civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui advokatui Rokui Venslauskui, advokato padėjėjui Mindaugui Šveiteriui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 137 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t.y.:
2018 m. rugsėjo 3 d. apie 17.32 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, neturėdamas teisės vairuoti darbo įrenginį - krautuvą Linde 338, norėdamas jį patraukti įsėdo į jį ir ėmė važiuoti, neįsitikinęs, jog nuo jo pasitraukė stovėjęs ir atsirėmęs V. D., tuo pažeisdamas:
1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio (Darbo priemonės) 3 dalies reikalavimus: 3. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose.
2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio (Darbuotojo pareigos) 1 dalies 1 punkto reikalavimus: 1. Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo:
1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;
3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo (Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius) 2 dalies (Atsargos priemonės, taikomos mobiliems savaeigiams ir nesavaeigiams darbo įrenginiams) 2.1. bei 2.2. punkto reikalavimus:
2.1. Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius.
2.2. Jeigu darbo įrenginiai juda darbo zonoje, privalo būti parengtos eismo taisyklės ir jų laikomasi.
4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 75 2009-12-11 patvirtintos „Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 54: 4 dalies (Darbuotojo veiksmai darbo metu) 4.1 bei 4.9 punkto reikalavimus:
4.1. Krovėjas privalo vykdyti tik tą darbą, kuriam yra paskirtas;
4.9. Terminalo transporto priemones gali vairuoti asmenys, turintys tam teisę.
5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2002-10-16 Korsorciumo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 106, 4 dalies (Bendrosios darbų vadovų ir darbuotojų pareigos) 4.4 ir 4.5.6 punkto reikalavimus:
4.4. Darbuotojai įsipareigoja tinkamai atlikti darbą ir pavedimus, atitinkančius jų pareigybes ir kvalifikaciją, laikytis darbo ir gamybinės drausmės, saugoti jiems paskirtas materialines vertybes;
4.5.6. Saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos, mašinų ir mechanizmų eksploatavimo taisyklių, su kuriomis jie supažindinami prieš pradedant dirbti, reikalavimus;
dėl ko, pajudėdamas krautuvu kliudė ir pargriovė greta stovėjusį ir į krautuvą atsirėmusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją V. D. ir pervažiavo jam koją, padarydamas šiuos sužalojimus: kairės blauzdos priekinio paviršiaus žaizdą, atvirus kairės blauzdos kaulų lūžius, dešinės pėdos IV, V pirštų pamatinių pirštakaulių atvirus lūžius, žaizdą IV tarpupirščio srityje, ir abiejų pėdų suspaudimus, dėl ko išvystė odos nekrozė – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad jis šlavė terminalo teritoriją. Jam buvo liepta išvalyti teritoriją nuo 9 iki 5 sandėlio. Ties 7-8 sandėliais priėjo nukentėjusysis V. D. ir jie sustojo gale krautuvo, parūkyti. Visoje teritorijoje galima rūkyti. Per 5 metrus nuo krautuvo buvo geležinkelis, iš kitos - pusės sandėliai, tarpas tarp sandėlio ir krautuvo yra apie 30 metrų, tame tarpe yra žolynas, kelias apie 15 metrų, teritorija buvo laisva. Už krautuvo sustojo mašina ir tos mašinos vairuotojas garsiniu signalu jų paprašė pasitraukti ir patraukti krautuvą, nors apvažiuoti krautuvą buvo galima. Jis žinojo, kad neturi teisės vairuoti tokį transportą, bet moka jį vairuoti. Iki tol buvo kelis kartus vairavęs tokį transportą ir niekas nieko nesakė, o darbdaviui jis to nebuvo sakęs. Jis, norėdamas patraukti krautuvą, įlipo į jį, rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Nukentėjusysis matė, kad jis lipa į krautuvą, nes į krautuvą reikia lipti iš šono, o nukentėjusysis stovėjo šonu į krautuvą. Jis įspėjo nukentėjusįjį, kad šis pasitrauktų, bet nukentėjusysis nepasitraukė, stovėjo šalia, o jis, prieš užvesdamas krautuvą, nepažiūrėjo, ar nukentėjusysis pasitraukė, nes galvojo, kad nukentėjusysis pasitraukė. Jis užvedė krautuvą. Užvestas krautuvas kėlė stiprų garsą, pakėlė stiebą, susuko vairą ir dėl to susisuko krautuvo galiniai ratai, jis tai įvertino, pradėjo važiuoti į priekį, krautuvas pajudėjo į dešinę pusę, nukentėjusysis stovėjo gale krautuvo kairėje, tuo metu išgirdo riksmą. Kai jis buvo krautuve ir jį užvedė, nematė nukentėjusiojo. Įvykis įvyko važiuojamojoje kelio dalyje. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, nes mano, kad dėl įvykio jis iš dalies tik kaltas, nors ir prisipažįsta kaltu. Dėl žalos atlyginimo paliko spręsti teismui. Parodė, kad yra bedarbis ir neturi pajamų, nes šiuo metu dėl amžiaus negali susirasti darbo. Jo sutuoktinė uždirba minimalų atlyginimą. Finansinių įsipareigojimų neturi. Po įvykio nekalbėjo su nukentėjusiuoju, nelankė jo ligoninėje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Nukentėjusysis V. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai pradėjo dirbti nuo maždaug 2018 m. vasaros, t. y. nuo birželio mėnesio, iki tol dirbo kitoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat atliko darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. V. vyras R. V. jį patikino, kad darbo sutartis yra, algą mokėjo kas dieną už atliktus darbus, o 10-ą mėnesio atiduodavo visą likusią algą. Kadangi mokėjo pinigus, nekilo jokių abejonių, kad darbo sutartis neįforminta. Rankose išduoto jokio darbo pažymėjimo, ar leidimo patekti į teritoriją neturėjo. Darbas visada buvo panašus. Kai įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik paso paprašė ir tiek. Jokios medicininės knygelės, ar medicininės pažymos, kad gali dirbti, nereikalavo ir eiti medicininę komisiją dėl darbo nereikalavo. Šiaip medicininį pažymėjimą turėjo anksčiau, nes yra jūreivis, krovėju dirbo laikinai dėl šeimos problemų. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėjo iš kitos įmonės, nes pasirodė, kad daugiau moka. Nelaimės dieną 2018 m. rugsėjo 3 d., dirbo trise - jis , V. M. ir V. U.. Rūbinėje persirengus, atėjęs vyriausiasis stividorius vardu V. B., pasakė, ką reikia dirbti tą dieną. Būtent tą dieną buvo liepta valyti teritoriją prie sandėlio. Jis nuo ryto su V. M. valė teritoriją. Kur nusiuntė kitą bendradarbį dirbti, neatsimena. Po pietų V. B. pasiuntė dirbti prie palečių apvyniojimo. Kai apvyniojo, grįžo pas V. M., kuris buvo netoli geležinkelio ir tvarkė teritoriją, šlavė grūdus į maišus. Valant teritoriją didelį maišą kabina ant krautuvo „lapkių“ atsikišusių, į maišą krauna, ką išvalė. V. M. nuo pat ryto dirbo tuo pakrautuvu, su kuriuo ir įvyko nelaimė. Matė, jog jis važinėja. Ar jis turėjo teises vairuoti, nežinojo tuo metu. Nukentėjusysis tikrai teisių vairuoti pakrautuvą neturi. Jau darbo pabaigoje apie 17.30 val. V. M. pastatė tą pakrautuvą viduryje kelio ir sėdėjo jame. Jis priėjo prie jo arčiau, norėjo kartu parūkyti, pasikalbėti. Bekalbant iš priekio atvažiavo Terberg vairuotojas ir pasignalizavo, kad pasitraukti. Kodėl pakrautuvą pastatė viduryje kelio, nežino, nes galėjo ir į šoną pavažiavęs pastatyti prie geležinkelio. Terbergas - yra sunkiasvorė krovininė mašina, jai sunku aplenkti, be to, ji dirbo, o jie rūkė. Jis nesitikėjo, kad V. M. pajudės su pakrautuvu, nes du Terbergai apvažiavo, tai buvo trečias Terbergas, kuris norėjo pravažiuoti. Atsirėmęs į pakrautuvą nebuvo, stovėjo tik greta jo, arčiau tos vietos kur pakrautuve V. M. sėdėjo ir su juo kalbėjosi. Ar pakrautuvas buvo užvestas, neprisimena. Jokio signalo, kad judės pakrautuvu, V. M. nedavė ir pasitraukti ar būti atsargiam nesakė. Tiesiog pajudėjo į priekį. Kaip realiai pajudėjo pakrautuvas, ar į priekį, ar į šoną, kaip buvo pasisukę jo ratai, neatsimena, tik žino, kad jam su galiniais pakrautuvo ratais užvažiavo ant kojų ir sužalojo. Daugiau nieko apie įvykusią nelaimę negali pasakyti. Dėl darbų saugos instruktažų gali pasakyti, kad kai pradėjo dirbti, pasirašė. Įvardinti, kaip vadinasi dokumentai dėl darbų saugos negali, nes neatsimena, apie ką rašė tuose dokumentuose, taip pat neatsimena. Specialūs drabužiai kombinezonas, ryški spalvota liemenė, šalmas, pirštinės, batai buvo išduoti. (duomenys neskelbtini) stividorius V. B. kažkurią dieną davė kažkokius dokumentus pasirašyti dėl darbų saugos, bet kokie tai dokumentai ir kas juose rašoma, nežino. Niekada neaptarinėjo, kaip darbus dirbti, tiesiog paskirdavo dirbti darbą ir viskas. Rytais darbų paskirstymas vykdavo maždaug per 4 minutes. Gydymas yra tęsiamas dėl kojų sužalojimo. Nedarbingumo išmokų šiai dienai visiškai negauna. Reiškia civilinį ieškinį 50 000 Eur. Tokią sumą įvardina todėl, kad iki sužalojimo dirbo apie 16 metų jūreiviu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsidarbinęs trumpam tarp reisų į jūrą, nes reikėjo pinigų. Dėl patirto sužalojimo negali dirbti darbo jūroje ir aplamai negali dirbti ir neturi pajamų, gyvena išlaikomas savo artimųjų. Gydymas pilnai šiai dienai yra nebaigtas, nes numatyta dar vien operacija dėl metalo strypų (vinių) išėmimo kurie buvo sudėti, kad sutvirtinti kojos kaulą. Kada bus operacija dar tiksliai nežino, pasakys tik medikai. Dirbdamas jūroje, jūreiviu bocmanu paprastai uždirbdavo apie 3000 eurų per mėnesį, yra nedarbingas nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 3 dienos ir mano, kad bus nedarbingas dar pusę metų. Abejoja aplamai, ar galės grįžti į darbą jūroje. Dokumentų, pagrindžiančių civilinį ieškinį neturi, bet išlaidų tikrai patyrė, pirko vaistus, tvarsčius, kainuoja kelionės pas medikus ir pragyvenimas. Draugė, su kuria gyvena kartu gauna, 400 eurų, iš kurių priversti išgyventi padedami artimųjų. Buvo pagrindinis pajamas į šeimą nešantis asmuo. Todėl prašo pripažinti civiliniu ieškovu 50 000 eurų sumai. Kaltininkas V. M. neskambino, niekaip nebandė susisiekti. Nukentėjęs būtų linkęs susitaikyti, jei jam būtų kompensuota bent dalis patirtos žalos, arba įsipareigotų atlyginti dalimis žalą. (t. 1, b. l. 87-91, 102-105, 110, t. 2, b. l. 92).
Liudytojas S. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teritorijoje vežiojo jūrinius konteinerius. Teritorijoje dirbo ir kitos įmonės, pavadinimo nežino, darbuotojai, kurie valė teritoriją, šlavė grūdus. Maždaug 16.00-17.00 val. vilkiku važiavo prie krano RTG, kad iškrautų iš vilkiko jūrinį konteinerį. Jam važiuojant pažymėtu keliu, ant pravažiavimo stovėjo pakrautuvas, kuris trukdė pravažiuoti. Pakrautuvas stovėjo tarp pažymėtų geltonų linijų, kurios žymi, kad toje vietoje negalima užstatyti pravažiavimo. Matė, kad tame pakrautuve atviroje kabinoje sėdėjo vienas vyras, kuris rūkė, o antrasis vyras stovėjo atsirėmęs į pakrautuvo galą, ties galiniu ratu ir irgi rūkė. Privažiavęs iki tos vietos sustojo ir davė garsinį signalą, kad jie pasitrauktų. Stovėjo ir laukė, kol pakrautuvas pavažiuos į šoną. Pamatė, kad pakrautuvo priekinė dalis ant kurios buvo uždėtas didmaišis su šiukšlėmis, pirmiausia lėtai pradėjo kilti į viršų. Antrasis vyras tuo metu ir toliau stovėjo atsirėmęs į pakrautuvą, niekur nesitraukė, nors tam tikrai turėjo laiko. Pakrautuvui lėtai pakėlus didmaišį į viršų, jis lėtai pradėjo važiuoti į priekį ir susuktas pakrautuvo ratas užkabino vyriškio, kuris buvo į jį atsirėmęs, koją. Minėtas vyras griuvo ant žemės, o pakrautuvas toliau judėdamas į priekį pervažiavo jam koją. Tai pamatęs per raciją pranešė dispečeriui, kad jis iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Tas vyras gulėjo ant nugaras ir rankomis laikė savo koją, kuri buvo pakelta į viršų. Tiksliai, kuri koja buvo sužalota, nurodyti negali. Pakrautuvą vairavęs vyras išlipo iš jo, buvo priėjęs prie sužaloto vyro, po to prie vilkiko, prašė iškviesti greitąją pagalbą. Jis pats iš vilkiko kabinos neišlipo, nes bijo žiūrėti į tokius vaizdus. Kaip suprato, pakrautuvą vairavęs vyras, greičiausiai nematė kolegos, kuris buvo atsirėmęs į pakrautuvą, jam jau už nugaros. Tai tikrai nebuvo tyčinis veiksmas, mano, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Į įvykio vietą atvyko pamainos viršininkas stivydorius, kiti darbuotojai, kurie kalbėjosi su sužalotu vyru, suteikė jam pirmąją pagalbą, o jis su vilkiku nuvažiavo tolyn, nes pakrautuvas buvo pasitraukęs. Minėto pakrautuvo varomi ratai yra priekiniai. Negali pasakyti, ar minėti vyrai tą dieną dirbo su minėtu pakrautuvu, ar tik tuo momentu buvo prie jo. Kas daugiau vyko, nematė. Daugiau to įvykio niekas nematė. (t. 1, b. l. 109, 113-117).
Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įsakymo tvarka yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovos darbų organizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant darbus. Realiai analogišką darbą toje bendroje dirba 22 metus. Kiek žino, sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip užsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip vykdytojo yra sudaryta 2017 m. birželio 16 d. Už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe klausimus atsakingas terminalo darbų saugos specialistas K. N.. Jis pats asmeniškai, kai ateina naujas darbuotojas, kiekvieną asmeniškai papildomai instruktuoja pagal krovėjo instrukciją, ir tą instrukciją įteikia asmeniškai. Kad instruktavo darbininkas pasirašo į darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalą. Paskutinis įrašas žurnale yra 2018 m. rugpjūčio 16 d., vadinasi po tos datos naujų darbuotojų neatvyko dirbti. Pats instruktuotas pagal visą eilę instrukcijų - kranų vadovo, geležinkelio krovinių tvirtinimo, krautuvų mašinisto, krovėjo, priešgaisrinės saugos ir kitas, periodiškai laiko egzaminus, duomenys yra pas darbų saugos specialistą. Atsakingas už pačius krovos darbus - savalaikiai juos iškrauti, pakrauti, priklauso paskirstyti darbus, žmones, techniką kas kaip dirbs. Ar yra technologinis aptarimas brėžiniuose ar raštuose dėl krovinių iškrovimo darbo eigos, kaip tai turi būti atliekama, kiekvieną rytą yra aptariama žodžiu, nes jie elementarūs, iškrauti pakrauti krovinius. Būtent 2018 m. rugsėjo 3 d. vyko birių produktų (grūdų) iškrovimas iš vagonų, stovėjusių ant geležinkelio, kurie priekabomis vežami į sandėlį. Tas darbas būtent vyko nuo rugpjūčio mėn. iki pietų meto 2018 m. rugsėjo 3 d. 12.00 val.. Pamaina ryte prasideda nuo 8.00 val. iki 20.00 val. 2018 m. rugsėjo 3 d. 12.00 val. buvo jau pasibaigęs vagonas, iš kurio krovė, ir reikėjo pakeisti kitais, kad toliau tęsti darbą. Tiesiog vagonus reikėjo nustumti, kad kiti galėtų būti pastatyti. Jis dirba kiekvieną dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val. 2018 m. rugsėjo 3 d. tiesiog neatėjo jo pakeisti, todėl liko darbe iki 20.00 val. Krautuvą, su kuriuo ir įvyko nelaimė, iš dirbtuvių kur jis buvo laikomas, atvežė dokininkas R. K.. Tas krautuvas pastoviai toje darbo vietoje reikalingas, vagonas, kai stovi į elevatorių teka grūdai, ir tą elevatorių reikia pakišti po vagonu, o kai išsipila iš vagono grūdai, tą elevatorių reikia ištraukti ir tuos grūdus reikia perpilti į priekaba, po ko vežami į sandėlį išpilti. Elevatorių reikia pastumti ir tam buvo naudojamas tritonis krautuvas. Tas krautuvas pastoviai stovi prie geležinkelio. Kitas galingesnis krautuvas stumdo vagonus, jis septyniatonis. Paprastai krautuvas nuvaromas kuro užpilti ir vėl parvaromas atgal į vietą. R. K. yra terminalo darbuotojas, jis turi leidimą dirbti su pakrautuvais. Iki pietų 2018 m. rugsėjo 3 d. krautuvas buvo pastoviai naudojamas, kaip minėjo keičiant išpylimo konvejerio padėtį (elevatoriaus) padėtį. Krovos darbai vyko nenutrūkstamai, pamainomis. Keičiantis pamainai krautuvas buvo statomas ir paliekamas darbui sekančiai pamainai ten pat prie vagono. Kiek atsimena R. K. krautuvą, su kuriuo įvyko nelaimė, atvarė įpylęs kuro 2018 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininką V. M. žino ne vieną mėnesį, nuo kada tiksliau jis pradėjo dirbti, neatsimena. Ar jis anksčiau dirbo su krautuvu, vairavo jį nematė ir tokio darbo jam dirbti jis neskyrė. V. D., įvykus nelaimei su juo, tą dieną 2018 m. rugsėjo 3 d., matė ne pirmą kartą. Jis terminale dirbo porą dienų. Nors gali pasakyti, kad V. D. jam buvo matytas ir prieš mėnesį, bet paskui kažkur dingo, nedirbo. T. y. jis buvo pagal sąrašą pateiktas darbams organizuoti. T. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. V. visada kiekvieną dieną atveža darbininkus į darbą, pateikia dispečerinėje sąrašą darbuotojų, kurie yra atvežti dirbti į terminalą, o dispečerinėje išrašo leidimus tiems asmenims ir tą sąrašą su dispečerio patikrinimu jam paduoda (arba kitam darbų organizatoriui, kuris tą dieną dirba). Tas sąrašas lieka dispečerinėje arba apsaugai. Šiaip iki nelaimės net nežinojo V. D. pavardės, nei vardo neįsiminė. Žinojo, kokius darbus šie du darbininkai galėjo atlikti, t. y. nei V. M., nei V. D. negalėjo dirbti jokio kvalifikuoto darbo, tik pagalbiniams darbams jie buvo paskirti. V. U. pavardė jam nieko nesako. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatydama darbininkus, jų asmens dokumentų jam nerodo. Jis paprastai susitikrina, kiek darbininkų yra pateikta, skaičių, ir jiems paskirsto darbus. 2018 m. rugsėjo 3 d. po pietų pertraukos, kuri baigėsi 13.00 val., du UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkus krovėjus V. M. ir D. D., paskyrė dirbti, V. D. liepė vynioti plėvėlę ant dėžių. V. M. šlavė kaip tik prie elevatoriaus grūdų likučius prie geležinkelio, kur iki tol vyko birių produktų išpylimas iš vagonų. Kas tą dieną dirbo su krautuvu tritoniu, neatsimena, bet tai buvo tik terminalo darbininkas, nes krautuvais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkams neleidžiama dirbti. Krautuvai turi užvedimo raktelį, jei raktelis spynelėje juo gali bet kuris pasinaudoti. Užvedus, pradėjus krautuvui judėti, yra garsinis signalas, kai krautuvas juda atgal, o į priekį judant garsinio signalo nėra. Krautuvo pavadinimas yra Linde, trijų tonų galios. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už savo paskirtų dirbti darbininkų kvalifikaciją numatytiems krovos darbams atlikti. Ši bendrovė teikia darbininkus krovos darbams atlikti ir ji atsakinga už darbininkus, kurių reikia darbams. Nelaimės momentu jis buvo prie laivo, kur taip pat vyko darbų organizavimas, krova iš laivo konteinerių. 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 17.30 val. sužinojo iš dokininko S. A., kad įvyko nelaimingas atsitikimas šalia geležinkelio bėgių, geležinkelio aikštelėje (tiksliau vieta nelaimės yra ta vieta, kur visada vyksta krova iš geležinkelio vagonų, kitur iš geležinkelio vagonų niekas nekrauna). Pasakė, kad krovėjas V. M. krautuvu pervažiavo kitam darbininkui V. D. kojas. Įvykio vietoje buvo dokininkas S. A., kuris uosto vilkiku Terberg vežė konteinerius geležinkelio platformoms. Važiuodamas pro kraną RTG prie birių produktų išpylimo konvejerio pamatė stovintį jam ant kelio krautuvą ir du krovėjus, kurie buvo atsirėmę į krautuvą, rūkė atsistoję, S. A. teigia pasignalizavęs, kad jie pasitrauktų. Krovėjas V. M. įlipo į krautuvą ir juo pavažiavo, sužalodamas V. D. kojas. Kodėl krautuvas stovėjo skersai kelio paliktas, nežino, bet tas krautuvas toje vietoje buvo visą dieną. Kaip suprato iš S. A. pasakojimo, tai jis signalu įspėjo darbininkus, kad atsargiau elgtųsi, nes važiuoja pro šalį, jis net negalvojo, kad darbininkas lips į krautuvą ir važiuos juo. Krovėjui V. M. niekada nebuvo paskyręs darbo su krautuvu. (t. 1, b. l. 120-125, 141, t. 2, b. l. 93).
Liudytojas V. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal darbo sutartį priimtas dirbti į šią bendrovę nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 4 d. krovėjo pareigose. Realiai bendrovėje dirba nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d. Pirmą dieną, kai pradėjo dirbti, ir įvyko ta nelaimė su vyriškiu vardu V. D.. Pradėjus dirbti iš karto ir nuvežė į terminalo teritoriją. Darbe kitas viršininkas vardu V. B. davė instrukciją su pavadinimu apie saugą paskaityti, ją perskaitė ir pasirašė, kad susipažino. Medicininės knygelės, ar jis tinka tokiam darbui, niekas neprašė ir medicininės komisijos dėl darbo net nėjo. Į terminalo teritoriją įsivesdavo pagal sąrašą, žino, kad į krovėjo pareigas įeina tai, kad reikia iš konteinerio perkrauti prekes į vilkikus, būna reikia ir teritoriją pavalyti toje vietoj, kur dirbo. Krovimas vyksta rankomis ir priklausė krauti smulkesni kroviniai, ne tokie sunkūs. Kur stambesnis krovinys kraunamas, tai atvažiuoja pakrautuvas ir krauna. Tuos stambius krovinius krauna jau ne R. V. žmonės, o kiti net skirtingais kombinezonais apsirengę. Darbui buvo išduoti batai, šalmai, liemenes, pirštines. Kombinezoną davė, bet neėmė, nes turėjo savo. Pakrautuvą vairuoti ir dirbti juo nepriklausė ir neturi tam leidimo. 2018 m. rugsėjo 3 d., tą dieną kai įvyko nelaimė, į darbą atvežė juos tris V. M., V. D. ir jį. Iš pradžių dirbo visi trys, nes V. B. nurodė šalia konteinerių susemti grūdus į maišus, ir trise dirbo apie tris valandas nuo ryto. Kaip suprato V. M. ir V. D. į terminalą dirbti važinėjo jau seniau. V. M. gal metus ar du dirba, o V. D., nežino kiek, bet tikrai seniau dirba. Ar jiems davė paskaityti instrukciją dėl darbo saugos nežino, nepasidomėjo, nematė. Jis instrukciją skaitė, ten kur yra persirengimo kambarys ten pat tame kambaryje ir pietaujama. Po to kai susėmė grūdus į maišus, jį paskyrė dirbti kitur, prie padangų ir jis nuėjo. Darbo pamaina buvo nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Po pietų toliau dirbo prie padangų, o ką dirbo V. D. su V. M., nematė. Praktiškai darbo pamainos pabaigoje iš kažkokio darbininko sužinojo, kad iš jo brigados (turėjo omenyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkus) vienam koją sulaužė. Jis nematė net įvykio vietos tik jam sakė, jog su pakrovėju užvažiavo. Kai šlavė grūdus, pakrovėjai nestovėjo toje vietoje. Darbo metu matė tik, kad su specialiais komibezonais važinėja kitos bendrovės darbininkai su krautuvais. Nei V. M., nei V. D. nematė važinėjant su krautuvu. 2018 m. rugsėjo 3 d. po darbo pamainos persirengiant susitiko V. M., jo dar klausė, kaip čia kas atsitiko, kad koją žmogui sulaužė. Tai V. M. pasakė tik tiek: „Sakiau jam „Pasitrauk“, jis neišgirdo, ar ką?“, daugiau ir nekalbėjo apie tai. (t. 1, b. l. 128-133).
2018 m. rugsėjo 3 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas (duomenys neskelbtini) teritorijoje stovintis šakinis krautuvas Linde, kurio galiniai ratai pasukti į kairę pusę, nuo krautuvo į dešinę apie 5 metrus aptiktos kraujo dėmės. (t. 1, b. l. 25-32).
2018 m. lapkričio 3 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1740/2018(03) konstatuota, kad V. D. patyrė šiuos sužalojimus: kairės blauzdos priekinio paviršiaus žaizdą, atvirus kairės blauzdos kaulų lūžius, dešinės pėdos IV, V pirštų pamatinių pirštakaulių atvirus lūžius, žaizdą IV tarpupirščio srityje, ir abiejų pėdų suspaudimus, dėl ko išvystė odos nekrozė – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. (t.1, b. l. 50-51).
2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priede Nr.1 - 2018-09-03 Vykdytojų darbuotojų sąraše užfiksuoti dirbantys darbuotojai: V. M., A. M. (duomenys užbraukti), V. U., V. D.. (t. 1, b. l. 142, 156).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale užfiksuota, kad krovėjas V. M. instruktuotas pagal instrukciją Nr. 54 (UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 75 2009 m. gruodžio 11 d. patvirtinta „Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcija“) 2018 m. balandžio 19 d. bei 2018 m. birželio 15 d. (t. 1, b. l. 143-144, 190-192).
2017 m. birželio 16 d. sutartyje Nr. KOR-1 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė krovos darbų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtina darbuotojų kvalifikacija - krovinių kabinėtojas, autopakrautuvo vairuotojas. (t. 1, b. l. 137-140, 149-151, t. 2, b. l. 87-90).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose užfiksuoti krautuvo Linde 338 techninio priežiūros duomenys, įvykio vieta terminalo teritorijoje, krautuvą įvykio dieną naudoję asmenys, už techniką paskirti atsakingi asmenys. (t. 1, b. l. 157-162, 179-181).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2002 m. spalio 16 d. įsakymu patvirtintos Vidaus darbo tvarkos taisyklės, kuriose nurodytos bendros darbuotojų pareigos, vidaus tvarkos reikalavimai. (t. 1, b. l. 166-174).
2018 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. V. pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. darbo sutartį Nr.18/15 krovėju įdarbintas V. D. (pastarojo parašo nėra), pagal 2018 m. kovo 13 d. darbo sutartį Nr.18/04 krovėju įdarbintas V. M. (pastarojo parašo nėra), pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. darbo sutartį Nr.18/16 krovėju įdarbintas V. U.. (t. 2, b. l. 4-13, 82-84).
2018 m. lapkričio 2 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinis skyriaus laisvos formos akte nurodyta, jog įvykio darbe priežastys yra:
1. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų) reikalavimo pažeidimas, tai yra neinstruktuoto ir nemokyto darbuotojo savavališkas krautuvo valdymas;
2. Nevertinta rizika, nesiimant priemonių paliekant užvedimo raktelius krautuve, kad savaeigiu įrenginiu krautuvu nepasinaudotų pašaliniai asmenys. Tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimai. (t. 2, b. l. 80).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje šakinio krautuvo H35 su dyzeliniu varikliu gamyklinėje naudojimo instrukcijoje nurodyti reikalavimai jų naudotojams. (t. 2, b. l. 108-109).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarime užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nubausta, jog nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbuotojams, tame tarpe ir V. D.. (t. 2, b. l 116-118).
Iš papildomai pateikto priedo prie 2018 m. lapkričio 2 d. surašyto Laisvos formos akto, matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustojo V. D. duomenų tikslinimo“, nuspręsta patikslinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas 2954246, apdraustojo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo pradžios datą iš 2019 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugpjūčio 23 d.“ ( t. 3, b.l. 90 -92).
2019 m. gegužės 27 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1. Konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų) reikalavimo pažeidimas, t.y. neinstruktuoto ir nemokyto darbuotojo savavališkas krautuvo valdymas. Tuo pažeistas krovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 54 p., „4.1. Krovėjas privalo vykdyti tik tą darbą, kuriam jis yra paskirtas“ (t. 3, b.l.93-94)
Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. M. 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 17.32 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, neturėdamas teisės vairuoti darbo įrenginį - krautuvą Linde 338, norėdamas jį patraukti įsėdo į jį ir ėmė važiuoti, neįsitikinęs, jog nuo jo pasitraukė stovėjęs ir atsirėmęs V. D., dėl ko pajudėdamas krautuvu kliudė ir pargriovė greta stovėjusį ir į krautuvą atsirėmusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją V. D., ir pervažiavo jam koją, padarydamas šiuos sužalojimus: kairės blauzdos priekinio paviršiaus žaizdą, atvirus kairės blauzdos kaulų lūžius, dešinės pėdos IV, V pirštų pamatinių pirštakaulių atvirus lūžius, žaizdą IV tarpupirščio srityje, ir abiejų pėdų suspaudimus, dėl ko išvystė odos nekrozė, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. M. kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos įrodyta jo paties prisipažinimu kaltu teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su nukentėjusiuoju V. D. stovėjo prie krautuvo ir rūkė, netrukus atvažiavo vilkikas ir juos perspėjo garsiniu signalu, jis suprato, kad vilkikas negali pravažiuoti ir prašo pasitraukti juos ir patraukti krautuvą, todėl jis sėdo į krautuvą. Prieš lipdamas į krautuvą, jis liepė pasitraukti nukentėjusiajam V. D.. Įsėdęs į krautuvą, pakėlė jo stiebą, susuko jo ratus ir lėtai pajutėjo į priekį, o tada išgirdo riksmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, t. y.: nukentėjusiojo V. D. parodymai (t. 1, b. l. 87-91, 102-105, 110, t. 2, b. l. 92), liudytojų S. A., V. B., V. U. (t. 1, b. l. 109, 113-117, 120-125, 141, t. 2, b. l. 93, 128-133), nukentėjusiam V. D. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada (t. 1, b. l. 50-51), Įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 25-32), 2019 m. gegužės 27 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1. (t. 3, b.l. 93-94).
Byloje nustatyta, kad V. M. sunkiai sužalojo žmogų dėl neatsargumo. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog neturėdamas teisės vairuoti darbo įrenginį - krautuvą Linde 338, norėdamas jį patraukti, vis tiek įsėdo į jį ir ėmė važiuoti. Į krautuvą V. M. įsėdo iki galo neįsitikinęs, jog nuo krautuvo pasitraukė šalia jo stovėjęs ir į jį atsirėmęs V. D., dėl ko pajudėdamas krautuvu kliudė ir pargriovė greta krautuvo stovėjusį ir į krautuvą atsirėmusį V. D., bei pervažiavo jam koją. Iš šių aplinkybių spręstina, kad Virginijus mačius šią nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas ne tiesiogine tyčia, o dėl neatsargumo. Tarp kaltinamojo V. M. veiksmų ir nukentėjusiajam V. D. padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam V. D. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo V. M. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.
Aprašant kaltinimą V. M., kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad: „pajudėdamas krautuvu kliudė ir pargriovė greta stovėjusį ir į krautuvą atsirėmusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis, V. D.“. Iš papaildomai byloje pateikto priedo prie 2018 m. lapkričio 2 d. surašyto Laisvos formos akto, matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustojo V. D. duomenų tikslinimo“, nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas 2954246, apdraustojo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybinio socialinio draudimo pradžios datą iš 2019 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugpjūčio 23 d.“ ( t. 3, b.l. 90 -92). Tokiu būdu laikytina, kad įvykio dieną – 2018 metų rugsėjo 3 d., V. D. dirbo pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad V. M. kliudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją V. D., su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą dėl neatsargumo. Anksčiau jis nebuvo teistas (t. 2, b. l 165-166). Sprendžiant dėl bausmės rūšies V. M. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra vyresnio amžiaus, nedirba, administracine tvarka baustas du kartus (t. 2, b. l. 175-176), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti V. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmę - laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 137 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
Kadangi kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis V. M. šiuo metu nedirba, yra vedęs, turi profesinį išsilavinimą, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, per tą laikotarpį naujų nusikalstamų veikų, pavojingų visuomenei ar viešajai tvarkai, nepadarė. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo Virginijus mačius savo kaltę pripažino, gailėjosi, be to, veikos padarymui įtakos turėjo ir rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys, o pati nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad V. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo V. M. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, V. M. prarastų galimybę susirasti darbą ir negalėtų atlyginti jam pareikštų civilinių ieškinių, taip būtų pažeisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo V. M. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, jam skirtinas įpareigojimas per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (t. 2, b. l. 150-151).
Šioje byloje nukentėjusysis V. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš civilinių atsakovų kaltinamojo V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 108, t. 3, b.l. 114-118). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad dėl įvykio patyrė išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, neteko darbo, jam ir dabar koja skauda, pūliuoja, dėl to jis negali vaikščioti, yra sutrikęs jo judėjimas. Prieš įvykį dirbo jūreiviu, dabar negalės juo dirbti, nes nepraeis sveikatos komisijos. Šiuo metu niekur nedirba, kadangi nebegali dirbti, turi problemų su kojomis. Jam neįgalumas nenustatytas, nes dėl karantino visos procedūros sustojo, be to, jis dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo niekur nesikreipė. Pažymėjo, kad jau pusantrų metų yra bedarbis, todėl mano, kad jo ieškinys pagrįstas. Mano, kad žalą jam turėtų atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisiamojo posėdžio metu su nukentėjusiojo V. D. civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko. Nors nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašomą priteisti neturtinę žalą prašo priteisti iš abiejų civilinių atsakovų solidariai, bet teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. M. šiuo metu yra bedarbis ir neturi pajamų, o kitas civilinis atsakovas yra juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo atveju priteisus neturtinę žalą iš abiejų atsakovų solidariai, sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsidurtų sunkesnėje situacijoje, nes iš jos būtų lengviau išieškoti kaltinamajam V. M. tenkančią priteistos neturtinės žalos dalį, todėl iš kiekvieno civilinio atsakovo neturtinė žala priteistina atskyrai.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. D., kuriam buvo padaryti šie sužalojimai: kairės blauzdos priekinio paviršiaus žaizdą, atvirus kairės blauzdos kaulų lūžius, dešinės pėdos IV, V pirštų pamatinių pirštakaulių atvirus lūžius, žaizdą IV tarpupirščio srityje, ir abiejų pėdų suspaudimus, dėl ko išvystė odos nekrozė, kas sukėlė nukentėjusiajam V. D. sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo V. D. patyrė išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, neteko darbo, jam ir dabar koja skauda, pūliuoja, jis negali vaikščioti, yra sutrikęs jo judėjimas. Akivaizdu, kad dėl šių išgyvenimų nukentėjusysis patyrė išgyvenimų, nepatogumų, dėl ko pagrįstai prašo, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, bet ir į tai, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas netyčiniais, neatsargiais kaltinamojo veiksmais, kuriuos be kita ko, sąlygojo ir paties nukentėjusiojo neatsargus ir rizikingas elgesys, kai jis, būdamas perspėtas pasitraukti, vis tiek nepasitraukė nuo krautuvo, į kurį, ketindamas patraukti iš vietos, įlipo V. M.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, spręstina, kad nukentėjusiojo V. D. pareikštas 50 000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstai per didelis, todėl pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir V. D. priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo V. M.. Priteisiant nukentėjusiajam 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp V. D. ir V. M. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esamai teismų praktikai (CK 1.5 straipsniai). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. M. finansinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, yra vyresnio amžiaus, nustatytina, kad V. M. priteistą civilinį ieškinį savanoriškai turi atlyginti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad nesutinka su civiliniu ieškiniu ir mano, kad ieškinys jų atžvilgiu turėtų būti atmestas. Paaiškino, kad įvykis įvyko uždaroje įmonės teritorijoje, kurioje visi privalo laikytis saugos reikalavimų bei Kelių eismo taisyklių, nes įvykis įvyko kelyje. Nors V. M. pažeidė saugos reikalavimus, tačiau prie to prisidėjo ir nukentėjusysis, todėl jų veiksmuose įžvelgiama tyčia. Jie abu stovėjo kelyje, nevykdė jokios darbinės veiklos ir jau tuo pažeidė įmonės vidaus darbo taisykles, instrukcijas, su kuriomis tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo supažindinti. Be to, nukentėjusysis buvo ne savo darbo, kuris jam buvo paskirtas, vietoje, tuo pažeisdamas vidaus darbo tvarką ir saugumo tvarką, be to, jis stovėjo viduryje kelio ir rūkė ne tam skirtoje vietoje. Pats nukentėjusysis buvo kliūtis kelyje. Jam signalizavo kitas automobilis, jis nereagavo į signalą, nepasitraukti iš važiuojamosios kelio dalies. Ir kaltinamasis įspėjo nukentėjusįjį pasitraukti nuo krautuvo. Nukentėjusysis turėjo įsitikinti ir nekliudyti krautuvui važiuoti. Ne kaltinamasis, bet pats nukentėjusysis turėjo įvertinti aplinkybes ir nekliudyti krautuvui važiuoti. Be to, įmonės teritorijoje darbuotojai negali rūkyti bet kokioje vietoje, nes teritorijoje yra speciali rūkymo vieta. Nukentėjusysis rūkė ne tam skirtoje vietoje, tai yra pažeidimas. Pats nukentėjusysis pažeidė saugumo vidaus reikalavimus, buvo važiuojamoje dalyje, nors jokia pertraukėlė neturėjo būti. Terminalo atžvilgiu tai nesąžininga pozicija, laikyti juos atsakingais už tai. Dėl paliktų krautuvo raktelių paaiškino, kad V. M. puikiai žinojo, kad jis negalėjo valdyti krautuvo, tačiau tai padarė negavęs leidimo. Instrukcijoje aiškiai parašyta, kad draudžiama naudoti krautuvą asmenims, neturintiems tam teisių. Paaiškino, kad pagal jų vidaus taisykles nedraudžiama palikti krautuve užvedimo raktelius, kol nėra baigti darbai, t.y. juos reikia išimti tik pabaigus darbus, t.y. darbo dienos pabaigoje. Įvykio metu krovos operacijos dar nebuvo baigtos, o krautuvo vairuotojas tik buvo nuėjęs pietauti. Darbo inspekcija atlikto išsamų patikrinimą, kur konstatuotas neteisėtas krautuvo užvaldymas ir vairavimas. Mano, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nebūtų pats nukentėjusysis prisidėjęs prie neteisėtų kaltinamojo veiksmų.
CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės taikymo išimčių – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos ir t.t..), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti žalą neatsižvelgiant į jo kaltės, kaip būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą. Šiuo atveju pagrindinė sąlyga yra ta, kad žala turi būti padaryta didesniu pavojaus šaltiniu, kuris turi sukurti numanomą ir aiškiai išreikštą žalos atsiradimo pavojų, net ir tuo atveju, kai jis naudojamas pagal paskirtį ir valdymo ypatumus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. D. važiuodamas krautuvu Linde 338. Nors V. M. įvykio metu nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet pats krautuvas Linde 338, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra didesnio pavojaus šaltinio – krautuvo Linde 338 valdytojas ir vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, jam kyla pareiga atlyginti už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad kaltinamasis savavališkai, be leidimo naudojosi krautuvu, o be to, ir pats nukentėjusysis elgėsi rizikingai, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl mano, kad jie nėra atsakingi atsiradusią žalą. Teismas nesutinka su tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija ir atkreipia dėmesį, kad didesnio pavojaus šaltinis – krautuvas Linde 338 įmonės teritorijoje buvo paliktas be priežiūros, su užvedimo rakteliais spynelėje. Būtent dėl šios aplinkybės ir kilo nelaimingas atsitikimas, nes kaltinamasis V. M., norėdamas patraukti į šoną krautuvą, kuris kliudė pravažiuojančiam kitam automobiliui, įsėdo į jį ir, kadangi jame buvo palikti užvedimo rakteliai, ėmė juo važiuoti neįsitikinęs, kad nukentėjusysis pasitraukė nuo krautuvo, ko pasekoje sužalojo nukentėjusįjį. Įmonė privalo užtikrinti, kad įrenginiu negalėtų pasinaudotų asmenys, kurie neturi teisės jį valdyti, imtis visų atsargumo ir apsaugos priemonių. Nors pripažintina, kad ne tik kaltinamasis, neturėdamas teisės vairuoti krautuvo, jį vairavo, bet ir nukentėjusysis elgėsi neatsakingai ir rizikingai, t.y. būdamas įspėtas pasitraukti nuo krautuvo, nepasitraukė nuo jo, bet ši aplinkybė nepašalina UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, nes kaip jau minėta, pats didesnio pavojaus šaltinis buvo paliktas be priežiūros ir juo galėjo pasinaudoti bet koks asmuo. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir V. D. priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 2582,44 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 57-74), kuriuo prašo iš kaltinamojo V. M. priteisti nukentėjusiojo V. D. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis V. M. neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. M. paskirti - vienerius metus keturis mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. M. paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, V. M. įpareigoti per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nukentėjusiojo V. D. (V. D.) civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti V. D. naudai iš kaltinamojo V. M. 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad V. M. priteistą civilinį ieškinį savanoriškai turi atlyginti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti V. D. naudai iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nukentėjusiojo V. D. civilinį ieškinį atmesti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. M. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 2582,44 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 44 centus) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.