Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys A. T., N. T., A. T., A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Mirus (duomenys neskelbtini) A. T., turtą - žemės sklypą su pastatais perėmė faktiškai valdyti jos sutuoktinis I. T.. Mirus (duomenys neskelbtini) I. T., žemės sklypą iš valstybės išsipirko tik sūnus V. T., kuris 2000-07-20 pardavė žemės sklypą pašaliniam asmeniui A. S. be pastatų, nes jie nebuvo įteisinti.

P. T. pageidavo savo l/2 dalį statinių įteisinti, tačiau be teismo sprendimo nebuvo jokios galimybės. Su A. S. šeima nėra sutarimo, santykiai įtempti. Nors jis sutiko lygiomis dalimis atlikti teisinę registraciją, tačiau išanalizavus aplinkybes išaiškėjo, kad nėra teisinio pagrindo, nes jis nėra nei statytojas, nei paveldėtojas. Ant trečiuoju asmeniu byloje įtraukto A. S. žemės sklypo dalies stovi paveldima pastatų dalis.

Paveldėjimas turi būti sutvarkytas sodo pastato ir ūkinio pastato 1/2 dalių, bet VĮ Registrų centre neatlikta pirminė teisinė registracija visiems pastatams: tiek P. T., tiek paveldimai daliai. Kadangi šį turtą statybos būdu sukūrė ne tik P. T., bet ir jo motina A. T., todėl motinos 1/2 dalį gali sutvarkyti ir paveldėti jos įpėdiniai. Nenustačius juridinio fakto, nėra galimybės tai atlikti.

Yra registruoti tik žemės sklypai, kuriuose stovi pastatai. Pastatų kadastrinė byla buvo sudaryta 1981 m., pakeitimai registruoti 1996 m., 1999 m., o dabar nėra galimybės atlikti, nes P. T. yra ne visų statinių savininkas-statytojas bei paveldėtojas.

Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) ½ dalis sodo namo ir ½ dalis ūkinio pastato kaip pergyvenusiam sutuoktiniui atiteko faktiškai priėmus palikimą vyrui I.(1/4 dalis pastatų), o kita l/4 dalis faktiškai priėmus palikimą paveldėta sutuoktinio I. ir sūnų: V, S. ir pareiškėjo P..

(duomenys neskelbtini) mirė tėvas I. T., kuris viso valdė l/3 dalį. Paveldėjimo byla po motinos A. mirties nebuvo užvesta. Dokumentai dėl pastatų ir toliau nebuvo sutvarkyti, tačiau turtas faktiškai valdomas. Nustatytinas faktas, kad tėvas I. priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. mirties.

Tėvas I. T. prieš mirtį 1990 m. perrašė sodo bendrijos narystę sūnui V., kuris 1993 m. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš valstybės. Kaip minėta, jis vėliau žemės sklypą pardavė A. S.. Kito šalia esančio Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. T..

Mirus (duomenys neskelbtini) I. T. palikimas, susidedantis iš 1/3 d pastatų ir kito turto, galėjo atitekti 3 sūnums lygiomis dalimis. Gavus iš Kauno apskrities archyvo paveldėjimo bylos nuorašą tapo žinoma, kad po tėvo I. mirties sūnūs V. ir P. palikimo atsisakė, o palikimą priėmė vienas sūnus S., kuriam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas tik į kilnojamąjį turtą. Pastatų paveldėjimas nebuvo sutvarkytas, nes nebuvo atlikta pastatų pirminė teisinė registracija. Tokiu būdu, V., S., faktiškai priėmę palikimą, buvo paveldėję po motinos mirties po l/12 dalį pastatų, o po tėvo mirties- jo turėtas 1/3 dalis paveldėti turėtų tik sūnus S.. Pareiškėjas P. po motinos mirties paveldėjo 1/12 dalį, dar turėjo savo 1/2 d, kurią ,kaip minėta, buvo pasistatęs.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis V. T.. Po V. T. mirties paveldėjimo byla neužvesta pagal pirmos eilės įpėdinio sūnaus A. pareiškimą. Kiek žinoma iš telefoninio pokalbio su juo, A. nepageidavo ir nepageidauja paveldėti turto (pastatų dalies). Jis ya nepriėmęs palikimo. Turtą gali paveldėti kiti broliai. Faktiškai priėmęs palikimą iš kart po brolio V. mirties yra pareiškėjas P. ir S..

(duomenys neskelbtini) mirus S., palikimą priėmė tik sutuoktinė A.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1) Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad V. T. tėvai buvo A. T. ir I. T.. Nurodo, kad byloje yra pateiktas 2016-01-26 Kauno apskrities VPK migracijos skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad V. T., gim. (duomenys neskelbtini), 1997-09-19 prašyme išduoti Lietuvos Respublikos pasą (duomenys neskelbtini) įrašyta: gimimo vieta-(duomenys neskelbtini), tėvai-I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim (duomenys neskelbtini). Šis oficialus rašytinis įrodymas patvirtina, kad I. ir A. T. yra V. T. tėvai. Šį faktą patvirtina ir paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje byloje yra 1993-06-10 pareiškimas, iš kurio matyti, kad I. T. yra P. T. ir V. T. tėvas. Paveldėjimo procese nustatyta, kad I. turėjo tris sūnus, tame tarpe ir V. T.. Rašytiniai įrodymai sutampa su bylos dalyvių paaiškinimais, tačiau teismas paaiškinimų nevertino.

2) Nuo bylos iškėlimo buvo siekta gauti dokumentus, patvirtinančius A. T. ir I. T. santuokos sudarymo faktą. Tačiau tik 2016-03-24, t.y. jau po paskutiniojo teismo posėdžio, gautas atsakymas, kad duomenys apie A. T. ir I. T. santuokos įregistravimą nerasti arba nėra išlikę. Bylos šalys negalėjo nurodyti santuokos sudarymo vietos, tačiau tvirtino, kad santuoka sudaryta. Pažymi, kad nebepalaikė reikalavimo dalies dėl bažnytinės santuokos. Teismas neįvertino asmenų amžiaus, gyvenimo kartu, trijų vaikų susilaukimo, pavardės pakeitimo faktų. Pavardės pakeitimą teismas nelaikė pakankamu įrodymu dėl santuokos sudarymo, nors kitų pavardės keitimo pagrindų nenustatyta.

3) Teismas neteisingai nustatė, kas faktiškai pradėjo valdyti turtą po A. T. mirties. P. T. su sutuoktine B. prieš ir po tėvų mirties gyveno kartu su tėvais, vedė bendrą ūkį. Tai patvirtina dokumentai, kuriose nurodoma vienoda gyvenamoji vieta, liudytojai, nuotraukos, statybos leidimas. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas gyveno su tėvais iki jų mirties. Šis faktas patvirtina aplinkybę, kad po A. T. mirties ne tik sutuoktinis I., brolis V., bet ir pareiškėjas priėmė palikimą. Byloje nustatyta, kad sodo namas pastatytas P. ir A. kartu, turėjo bendrą virtuvę, taip pat bendras sodas, daržas, vienas šulinys.

4) Teismas, priimdamas sprendimą, vertino tik dalį B. T. parodymų.

5) N. T. niekada negyveno sodo namelyje. Po V. T. mirties pareiškėjas naudojosi jo sode esančiais daiktais kaip savais. N. T. po sutuoktinio V. T. mirties paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. Po V. T. mirties, jam priklausančia ginčo objekto dalimi naudojosi ir prižiūrėjo P. T. su žmona B. T.. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai. Tam tikrus pakeitimus N. T. atliko tik po tam tikro laiko tarpo.

6) S. T. po motinos mirties atsisakė palikimo, nes perdavė teisę ir galimybę viską susitvarkyti pareiškėjui. Jis manė, kad būtent pareiškėjas labiausiai prižiūrėjo tėvų turtą.

7) Faktą, kad I. T. priėmė palikimą po sutuoktinės A. T. mirties patvirtina tai, kad jis kartu su pareiškėju turtu naudojosi ir jį valdė.

8) Siekiant įrodyti, kad I. T. ir A. T. buvo įregistravę santuoką, buvo kreiptasi tiek į Lietuvos, tiek į Ukrainos institucijas. Gauti atsakymai patvirtina, kad nėra galimybės pateikti šį faktą patvirtinančius dokumentus, nes jie nerasti arba nėra išlikę. Todėl teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jo tėvų santuokos įregistravimo, pažeidė pareiškėjo teisę į palikimą. Nenustačius juridinio fakto, jog I. T. priėmė A. T. palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti ir kad pats P. priėmė motinos palikimą, pareiškėjas negali pradėti palikimo paveldėjimo veiksmų, t.y negali kreiptis dėl sodo namelio įteisinimo A. T. vardu. Nesant galimybės įteisinti motinos vardu statytos sodo namo dalies, nėra galimybės P. įteisinti ir savo namo dalies, nes jie pastatyti kaip vienas nekilnojamasis objektas ant dviejų sklypų ribos.

9) Teismas neteisingai vertina sodo namelio inventorinę bylą. Inventorinė byla sudaryta N. T. užsakymu, nes ji norėjo įteisinti sodo namelį, tačiau to padaryti negalėjo, nes neturėjo statybą leidžiančių dokumentų. Teismas neįvertino, kad sodo pastatas pastatytas pagal 1969 m. statybos leidimus, ūkio pastatas priimtas naudoti 1985 m. V. tik po motinos mirties 1990 metais tėvo sutikimu įrašytas bendrijos nariu, todėl 1993 metais žemės sklypą privatizavo savo vardu.

10) Teismas nepagrįstai nesivadovavo 1990-07-26 inventorizavimo biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančia, kad namo kadastriniai matavimai atlikti1981 metais dar tėvams esant gyviems.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, jog T. A. gimė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 77), o mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 15). I. T. mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 16). V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 17). S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 19-22), o mirė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 17). T. P. gimė (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 23-24).

A. T. palikimo paveldėjimo byla nėra sudaryta, tai patvirtina Kauno apskrities archyvo 2014-11-05 raštas, kuriame nurodyta, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros 1986-1992 metų, Kauno 2-os valstybinės notarinės kontoros 1992 metų, Kauno m. 2-o, 3-io, 4-o,11-o, 6-o notarų biurų 1993-1996 metų ir 8-o notaro biuro 1994-1995 metų, bei 13-o notaro biuro 1993-1994 metų dokumentuose žinių apie A. T. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra (t.1, b.l. 42).

Po I. T. mirties palikimą priėmė S. T.. Kauno m. 4-o notaro biuro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo I. T. palikimą, yra 1993-06-10 S. T. pareiškimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo I. T. palikimą. Kiti įpėdiniai nurodyti V. T. ir P. T. (t.1, b.l. 27). P. T. ir V. T. pareiškimuose notaro biurui nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui T. I. palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja (t.1, b.l. 38, 39). (duomenys neskelbtini) išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriame nurodyta, kad I. T. mirusio (duomenys neskelbtini) paveldi sūnus – S. T.. Paveldimą turtą sudaro: mūrinio garažo boksas Nr. 35, esantis (duomenys neskelbtini); 1979 m. laidos lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini); visa indeksuota valstybės išmoka iš nebalansinės dalies ir 5 centai iš balansinės dalies (t.1, b.l. 40).

Taip pat nėra registruota apie palikimo priėmimą po V. T. mirties. Centrinės Hipotekos įstaigos 2012-07-23 Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Ieškota pagal palikėjo asmens kodą (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 25). Kauno m. 11-asis notarių biuras 2016-01-22 rašte nurodė, kad Kauno m. 11-ajame notaro biure po V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (t.2, b.l. 9).

Nagrinėjamu atveju vienu iš reikalavimų, pareiškėjas P. T. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai, sudarę bažnytinę santuoką 1935 m.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų.

Išaiškinta, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktą nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties ar kito civilinės būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Fakto įregistravimą patvirtina įrašo pagrindu išduotas liudijimas (pažyma). Jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jo įregistravimo faktas negali būti nustatytas. T.y. jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jis negali būti nustatytas, nes neturės juridinės reikšmės. Teismas turi reikalauti, kad prie pareiškimo būtų pridėta civilinės metrikacijos įstaigos pažyma apie tai, ar yra išlikusios faktų registravimo knygos. Jeigu registravimo arba metrikų atitinkamo laikotarpio knygos yra išlikusios visiškai, bet jose nėra įrašo ar kitų įrodymų, patvirtinančių šių faktų įregistravimą, teismas jų įregistravimo fakto negali nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56"Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje". Teismų praktika. 2005, 24). Nustatant gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo ar kitų civilinės būklės aktų įregistravimo faktus (CPK 444 straipsnio 3 punktas), reikia nurodyti asmenų pavardes, vardus, asmenų kodus (jeigu jie yra žinomi), gimimo vietą ir metus, registravimo vietą ir datą, taip pat organo, dariusio akto įrašą, pavadinimą.

Iki 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje gimimo, mirties, santuokos registravimą vykdė bažnyčia, tokius faktus įregistruodama bažnyčios knygose. Iki šios datos bažnyčioje įregistruoti faktai turi juridinę reikšmę ir teismine tvarka gali būti nustatyti. 1940 m. rugpjūčio 12 d. priimtu Metrikų įstatymu nuo tų pačių metų rugpjūčio 15 d. Lietuvoje buvo įvesta civilinė santuoka ir ištuoka, taip pat civilinis gimimo ir mirties faktų registravimas (Vyriausybės žinios, 1940, Nr. 725), ir bažnyčios įregistruoti šie civilinės būklės aktai nebuvo pripažįstami. Taigi iki 1992 m. lapkričio 2 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo, bažnyčios įregistruotas gimimas, mirtis, santuoka nesukėlė teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24).

Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad A. T. ir I. T. buvo sutuoktiniai, sudarę bažnytinę santuoką tuo pagrindu, kad nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas negali gauti jo tėvų santuokos faktą patvirtinančių dokumentų ir kad teismas gali tik nustatyti faktą, jog įvykis buvo įregistruotas (negali nustatyti, kad tam tikri asmenys gimė ar susituokė tam tikru metu).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, pareiškėjas pateikė papildomus duomenis, t.y. pateiktas Valstybinės registracijos departamento Ukrainoje (duomenys neskelbtini) srityje civilinės būklės aktų valstybinės registracijos skyriaus raštas, kad civilinės būklės valstybinės registracijos aktų valstybinės registracijos archyve centriniame skyriuje (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini)srities įrašuose apie T. I. V. ir T. A. I. santuoką, sudarytą 1935-1936 (duomenys neskelbtini), nerasta. Taip pat nerasta apie V. T. gimimo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) srityje. Nurodyta, jog valstybinės registracijos aktų knygos apie santuokos sudarymą laikotarpiu 1932-1939 išlikusios dalinai, dalinai išlikusio 1934-1940 valstybės registracijos aktų knygos apie gimimą(t.2, b.l. 63). Taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) srities Valstybės archyvo atsakymas į 2016-05-04 užklausimą, kur nurodoma, kad apie santuoką piliečių (duomenys neskelbtini) srityje 1935, o taip at kaime “ (duomenys neskelbtini)“ (anksčiau (duomenys neskelbtini) sudėtyje) 1936 aktų įrašų knygose apie santuoką I. T. V. su A. I. (mergautinė pavardė nenurodyta) nerasta (aktų įrašų knygos apie piliečių santuokas Ukrainos tarybų už 1935 m. į archyvą neperduotos saugojimui). Tai pat nerasta duomenų apie T. V. I. gimimą (Aktų įrašų knygos apie piliečių gimimą Ukrainos tarybų už 1937 m archyvui saugojimui neperduotos (t.2, b.l. 68).

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskurus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti įrodymus ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Pareiškėjas pateikdamas naujus įrodymus, nurodė, kad jie gauti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, pateikiant papildomus dokumentus nurodytas aplinkybes apie jų gavimą, pateiktus įrodymus priima. Pažymėtina, kad 2016-03-18 vykusio teismo posėdžio metu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), apie V. T. ir N. S. santuoką, kur nurodyta V. T. gimimo vieta (duomenys neskelbtini). Todėl esant prielaidai, kad santuoka galėjo būti sudaryta srityje, kur gimė V. T., yra pagrindas priimti pateiktus papildomus įrodymus.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys, jog duomenų apie A. T. ir I. T. santuokos sudarymo faktą negauta ir Lietuvoje (Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyrius 2015-03-05 rašte nurodė, kad A. T. ir I. T. santuokos sudarytos 1935-1937 metais įrašo negali pateikti, nes archyve saugomi įrašai tik nuo 1940 metų (t.1, b. l. 8)).

Kaip jau nurodyta, iki 1940 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje gimimo, mirties, santuokos registravimą vykdė bažnyčia, tokius faktus įregistruodama bažnyčios knygose. Teismui pateikti tik duomenys, kad Lietuvoje buvo kreiptasi tik į Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl duomenų apie A. T. ir I. T. santuokos sudarymo faktą gavimo. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas negali gauti jo tėvų santuokos faktą patvirtinančių dokumentų. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad gali būti nustatytas tik santuokos įregistravimo faktas. Pažymėtina, kad byloje nenurodyti duomenys kokia buvo A. T. pavardė iki prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, nepateikti duomenys apie pavardės pasikeitimą.

Aplinkybės, kad A. T. ir I. T. pavardės sutampa, jie P. T., S. T. gimimo liudijimuose yra nurodyti tėvais, tėvais jie nurodyti ir V. T. prašyme išduoti Lietuvos Respublikos pasą (t.2, b.l. 10) bei tai, kad byloje nebuvo ginčo, kad jie nebuvo sudarę santuokos, nelaikytini pakankamais, kad nustatyti prašomą faktą. Šie duomenys patvirtina, kad A. T. ir I. T. bei S, P. T. ir V. T. sieji giminystės ryšiai (jie buvo tėvai ir vaikai).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T. gim. (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai, sudarę bažnytinę santuoką 1935 m.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus A. T., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/20100).

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe.

Iš pareiškėjo pateikto prašymo matyti, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. T., pareiškėjo broliai V. T. ir S. T. bei tėvas I. T. priėmė palikimą po A. T. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami jį valdyti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ištyrus byloje esančius rašytinius duomenis, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad po A. T. mirties, jos palikimą priėmė P. T.. Ši pirmos instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Pirmiausia nepateikta įrodymų kokie aktyvūs pareiškėjo veiksmai buvo atlikti, kurie parodytų, jog buvo siekiama priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sodo namo techninės apskaitos byloje savininkais nurodyti T. P. ir T. V. (t.1, b.l. 43). (duomenys neskelbtini), t. y. sklypą, kuris SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas A. T., 1993-12-02 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo V. T., kurį 2000-07-20 sutartimi pardavė A. S. (t.1, b.l. 56-58, ). Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1990-07-04 pažymoje nurodyta, kad mokesčius už sklypelį Nr. (duomenys neskelbtini) moka P. T., o už sklypelį Nr. (duomenys neskelbtini) jo tėvas T. I., kaip sutuoktinis perėmęs sklypelį Nr. (duomenys neskelbtini) po A. T. mirties (t.1, b.l. 59). Liudytoja B. T. parodė, kad indus, gintarinius karolius paėmė V. T., sodą tvarkė tėvas I. T.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad būtent jis priėmė palikimą po motinos A. T. mirties.

Apeliacinio skundo argumentas, kad P. T. su sutuoktine iki ir po A. T. mirties gyveno su tėvais, vedė bendrą ūkį nepatvirtina aplinkybės, kad jis aktyviais veiksmais perėmė valdyti mamos turtą, t.y. kad pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Pateiktos nuotraukos, statybos leidimų išdavimas, sodo namo pastatymas su bendra virtuve, bendru daržu, sodu tik patvirtina aplinkybes, susijusias su ginčo turto sukūrimu, naudojimuos juo esant gyvai A. T..

Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad brolis V. T., brolis S. T. priėmė palikimą po motinos A. T. mirties, nes nepateiktas V. T. ir A. T. giminystės ryšį patvirtinantis dokumentas bei nepateikti palikimo priėmimo faktą patvirtinantys duomenys.

Įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad I. T. turto paveldėjimo byloje esantys duomenys (Kauno m. 4-o notaro biuro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo I. T. palikimą, yra 1993-06-10 S. T. pareiškimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo I. T. palikimą, kur nurodyti kiti įpėdiniai, t.y. V. T. ir P. T. (t.1, b.l. 27). V. T. pareiškime notaro biurui nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui T. I. palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja (t.1, b.l. 39) bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus 2016-01-26 rašte nurodyti duomenys (Kauno apskrities VPK 2016-01-26 informacijoje raštu nurodyta, kad V. T., gimusio (duomenys neskelbtini) prašyme išduoti Lietuvos Respublikos pasą nurodyta, kad jo gimimo vieta –Ukraina, (duomenys neskelbtini)– I. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini) ( II t. b. l. 10)) yra pakankami įrodymai laikyti, kad V. T. ir A. T. siejo giminystės ryšiai. Be to, šios aplinkybės bylos dalyviai neginčijo.

Nepagrįsta laikytina ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepateikti įrodymai, kad V. T. priėmė palikimą po A. T. mirties. Kaip jau nurodyta, po A. T. mirties sodą tvarkė I. T., jis mokėjo mokesčius. Tačiau byloje yra duomenų ir apie V. T. veiksmus, po A. T. mirties. Byloje pateiktoje Sodo namo techninės apskaitos byloje, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini)“ savininkais nurodyti T. P., T. V.. Inventorizuota 1981-09-20. (t.1, b.l. 43). Kauno respublikinio techninės inventorizacijos biuro 1990-07-26 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1981-09-20 SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) T. P. ir T. A. vardu inventorizuotas sodo namelis, kurio naudingas plotas 37,10 kv.m., vėlesni duomenys – 40,34 kv.m.; 1990-06-10 protokolu į bendrijos narius priimtas V. T., vietoje išstojusio I.(t.1, b.l. 61). Taip pat 2000-05-19 SB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad V. T. yra sodininkų bendrijos narys nuo 1990 m., Jam priklauso 600 kv.m. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalis namelio esančio jo sklypo ribose (t.1, b.l. 154). Be to, 2000-07-20 sutartimi V. T. jam priklausantį ginčo žemės sklypą pardavė A. S. (t.1, b.l. 169). T.y. šios aplinkybės patvirtina, kad V. T. priėmė palikimą po mamos A. T. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Įrodymų, kad palikimą po A. T. mirties palikimą priėmė S. T. faktiškai pradėdamas jį valdyti taip pat nepateikta. Be to, apeliaciniame skunde pats pareiškėjas nurodo, kad S. T. po motinos mirties atsisakė palikimo, nes perdavė teisę ir galimybę viską susitvarkyti pareiškėjui. T.y. byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. T. atliko kokius nors palikimo priėmimo veiksmus po motinos A. T. mirties.

Nesant duomenų apie I. T. ir A. T. santuokos sudarymą, teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad I. T. priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. T. mirties.

Teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti po brolio V. T. mirties (duomenys neskelbtini). Įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįstas pareiškėjo prašymas dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje nustatyta, kad V. T. turėjo sutuoktinę N. T. ir sūnų A. T.. Ginčo namo dalyje gyvena mirusio V. T. našlė N., žemės sklypas 2000-07-20 pirkimo pardavimo sutartimi parduotas (t.1, b.l. 169), sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-27 pažymoje nurodyta, kad A. S. yra SB „(duomenys neskelbtini)“ narys nuo 2001-06-02. Sodo namelis stovi ant dviejų sklypų ribos, jis naudojasi vienu kambariu su atskiru elektros įvadu, moka už elektros energiją ir kitus mokesčius (t.1, b.l. 155). T.y. V. T. turėjo įpėdinių, kurie turtu naudojasi (CK 5.51 str.).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, Kauno apylinkės teismo 2016-04-07 sprendimo dalis, kuria atmestas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, V. T. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. T. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pardėdamas jį valdyti naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-04-07 sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. T. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. T. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nustatyti, kad V. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.