Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, kuria:

kaltinamajam K. M. baudžiamasis procesas nutrauktas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietutvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

kaltinamajam L. M. baudžiamasis procesas nutrauktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalį, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas K. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiam turtui:

piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose: AB SEB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);automobiliams: „Ford Siera“, v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Chevrolet Spark“, v/n (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini));nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, esančiam Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypui, esančiam Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažui (boksui), esančiam Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butui su rūsiu, esančiam Vilniaus m. sav. , Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau- Policijos departamentas) civilinis ieškinys dėl K. M. paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. kaltinamas tuo, kad, susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. L., tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, dėl ko Policijos departamentui buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

žinodamas, kad 2004 m. gruodžio 1 d. tarp Valstybinės biudžetinės įstaigos „Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centras“ (toliau – Centras) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos statybos rangos sutarties Nr. IL-(duomenys neskelbtini) dėl Specialios paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos darbų atlikimo Lokalinėse sąmatose buvo numatyta Specialios paskirties pastate sumontuoti aliuminio langus (darbo kodas „104“), siekdamas nuslėpti, jog subrangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2004 m. gruodžio 17 d. sutartį – užsakymą Nr. 364, pasirašytą tarp bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, Specialios paskirties pastate sumontavo kitus-pigesnius plastikinius langus, turėdamas tikslą kito asmens naudai neteisėtai įgyti svetimą turtą, Atliktų darbų akte (Bendri statybos darbai), kuriame nurodyti visi bendri 2004 m. gruodžio mėn. atlikti statybos darbai bei panaudoti gaminiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininkei I. M., nežinančiai apie dokumente nurodytų duomenų neatitikimą tikrovei, įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad Specialios paskirties pastate sumontuoti „aliuminio langai“ - darbo kodas „104“ iš viso už 244 683,65 Lt, K. M., žinodamas, kad Atliktų darbų akte įrašyti neteisingi duomenys, jį 2004 m. gruodžio mėn. pabaigoje Vilniuje kartu su S. L. patvirtino savo parašu ir taip suklastojo tikrą dokumentą. K. M. suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, 2004 m. gruodžio mėn. suklastotą tikrą dokumentą - Atliktų darbų aktą už 2004 m. gruodžio mėn. pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai, kur šio suklastoto tikro dokumento pagrindu buvo surašyta 2004 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra PVG Nr. 00179 iš viso 773 617 Lt sumai, o S. L. 2004 m. gruodžio 20 d. šią PVM sąskaitą faktūrą bei suklastotą dokumentą - Atliktų darbų aktą už 2004 m. gruodžio mėn. pateikus Centro Finansų skyriui apmokėjimui, Centro Finansų skyriui pateiktų dokumentų pagrindu surašius 2004 m. gruodžio 2 d. mokėjimo paraišką Nr. 173 bei 2004 m. gruodžio 9 d. mokėjimo paraišką Nr. 179, jų pagrindu Lietuvos Respublikos finansų ministerija iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos valstybės biudžeto asignavimus, patikėtus asignavimų valdytojui – Policijos departamentui, 2004 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymais Nr. 847055 ir Nr. 847056 bei 2004 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 861313 pervedus tiesiogiai tiekėjui – į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, a/s (duomenys neskelbtini) banke SEB iš viso 773 616,38 Lt, padarė Policijos departamentui 148 182,68 Lt žalą.

Taip pat, K. M. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu - atestuotas ypatingo statinio statybos vadovas (kvalifikacijos atestatas Nr. 11552), susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su Centro Statybos skyriaus vyresniuoju specialistu S. L., apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą-valstybės biudžeto asignavimus, patikėtus asignavimų valdytojui, t. y. Specialios paskirties pastato Vilniuje rekonstrukcijai finansuoti skirtus valstybės piniginius išteklius, patikėtus Policijos departamentui, o būtent:

siekdamas trečiojo asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą turtą, 2004 m. gruodžio 1 d. tarp Centro ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos statybos rangos sutarties Nr. IL-(duomenys neskelbtini) dėl Specialios paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos darbų atlikimo Lokalinėse sąmatose užsakovui ir rangovui nustačius, kad Specialios paskirties pastate bus sumontuoti aliuminio langai (darbo kodas „104“), suklastojo dokumentus ir juos panaudojo kaip apgaulės priemonę svetimam turtui įgyti:

subrangovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Specialios paskirties pastate sumontavus kitus – pigesnius plastikinius langus, K. M. kartu su S. L., pasirašydamas Atliktų darbų aktą (Bendri statybos darbai), kuriame nurodyti visi bendri 2004 m. gruodžio mėn. atlikti statybos darbai bei panaudoti gaminiai, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad Specialios paskirties pastate sumontuoti „aliuminio langai“ - darbo kodas „104“ iš viso už 244 683,65 Lt, suklastojo tikrą dokumentą ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo teisę gauti užmokestį už Specialios paskirties pastato rekonstrukcijai tariamai panaudotas brangesnes statybines medžiagas. K. M., vykdydamas bendrą nusikalstamą susitarimą, 2004 m. gruodžio mėn. suklastotą tikrą dokumentą – Atliktų darbų aktą už 2004 m. gruodžio mėn. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai, kur šio suklastoto tikro dokumento pagrindu buvo surašyta 2004 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita faktūra PVG Nr. 00179 iš viso 773 617 Lt sumai. S. L., vykdant bendrą nusikalstamą susitarimą, 2004 m. gruodžio 20 d. šią PVM sąskaitą faktūrą bei suklastotą dokumentą – Atliktų darbų aktą už 2004 m. gruodžio mėn. pateikus Centro Finansų skyriui apmokėjimui, Centro Finansų skyriui, suklaidintam pateiktų dokumentų, jų pagrindu surašė 2004 m. gruodžio 2 d. mokėjimo paraišką Nr. 173 bei 2004 m. gruodžio 9 d. mokėjimo paraišką Nr. 179, kurių pagrindu Lietuvos Respublikos finansų ministerija iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos „valstybės biudžeto asignavimus, patikėtus asignavimų valdytojui – Policijos departamentui, 2004 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymais Nr. 847055 ir Nr. 847056 bei 2004 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 861313 pervedė tiesiogiai tiekėjui – į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, a/s (duomenys neskelbtini) banke SEB iš viso 773 616,38 Lt.

Šiais veiksmais K. M., veikdamas bendrininkų grupe su S. L., apgaule, panaudodamas suklastotus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo Policijos departamentui patikėtas lėšas, iš viso 148 182,68 Lt.

L. M. kaltinamas tuo, kad susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su valstybinės biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- (duomenys neskelbtini)) Statybos skyriaus vyresniuoju specialistu D. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu L. Š., kurio atžvilgiu 2012 m. rugpjūčio 28 d. ikiteisminis tyrimas šioje dalyje nutrauktas, tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, o būtent:

žinodamas 2007 m. rugsėjo 17 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Policijos komisariato pastato (toliau – PK pastatas), esančio (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, rekonstrukcijos darbų atlikimo Lokalinėse sąmatose, Papildomo pasiūlymo Lokalinėse sąmatose ir Techninio projekto techninėse specifikacijose numatytus atlikti PK pastato rekonstrukcijai reikalingus statybos darbus bei naudojamas medžiagas, siekdamas nuslėpti, jog rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko numatytų darbų, turėdamas tikslą kito asmens naudai įgyti svetimą turtą susitarė su kitais bendrininkų grupės nariais D. G., L. Š. suklastoti ir panaudoti dokumentus – Atliktų darbų aktus su žinomai melagingais duomenimis, suklastojo dokumentus ir jais disponavo:

rangovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikus numatytų statybos darbų ir nepanaudojus reikalingų šiems darbams atlikti medžiagų, Atliktų darbų akte, kuriame nurodyti visi Vėdinimo dalies 2008 m. spalio mėn. atlikti statybos darbai bei panaudoti gaminiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininkei I. M., nežinančiai apie dokumente nurodytų duomenų neatitikimą tikrovei, įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad PK pastate atlikti darbai „Oro tiekimo šalinimo venagregatų, kurių našumas iki 10 tūkst. m³/h, montavimas“ pagal darbo kodą „N20-785“, 5 vnt. iš viso už 7 243,55 Lt“, L. M., žinodamas, kad Atliktų darbų akte įrašyti neteisingi duomenys, jį 2008 m. spalio mėn. pabaigoje Vilniuje kartu su D. G. patvirtino savo parašu, ir taip suklastojo tikrą dokumentą. D. G. suklastotą tikrą dokumentą realizavo, jį perduodamas L. M., o šiam 2008 m. spalio mėn. suklastotą tikrą dokumentą – Atliktų darbų aktą už 2008 m. spalio mėn. pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai, suklastoto dokumento pagrindu buvo surašyta 2008 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra PVG Nr. 02332 iš viso 1 258 089,55 Lt sumai. S. L. 2008 m. lapkričio 1 d. šią PVM sąskaitą faktūrą ir suklastotą tikrą dokumentą – Atliktų darbų aktą už 2008 m. spalio mėn. pateikus (duomenys neskelbtini) Finansų skyriui apmokėjimui, (duomenys neskelbtini) Finansų skyriui pagal Atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą PVG Nr. 02332 surašius 2008 m. lapkričio 6 d. mokėjimo paraišką Nr. 114 bei 2008 m. gruodžio 9 d. mokėjimo paraišką Nr. 138, jų pagrindu Lietuvos Respublikos finansų ministerija iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos valstybės biudžeto asignavimus, patikėtus jų valdytojui – Policijos departamentui, 2008 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 579248 pervedė į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, a/s (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filiale iš viso 557 319,19 Lt ir 2008 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 662651 pervedė iš viso 700 770,36 Lt.

Rangovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikus numatytų statybos darbų ir nepanaudojus reikalingų šiems darbams atlikti medžiagų, Atliktų darbų akte (Architektūrinė dalis) kuriame nurodyti visi Architektūrinės dalies 2008 m. lapkričio mėn. atlikti statybos darbai bei panaudoti gaminiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininkei I. M., nežinančiai apie dokumente nurodytų duomenų neatitikimą tikrovei, įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad PK pastate atlikti darbai „Išorės sienų, apšiltintų 100 mm storio izoliacija, įrengimas, aptaisant išorę profiliuotais lakštais, neaptaisant vidaus“ - darbo kodas „F9-8-1“ iš viso už 149 723 Lt, kiti nusikaltimo bendrininkai L. Š. ir D. G., žinodami, kad Atliktų darbų akte įrašyti neteisingi duomenys, jį patvirtino savo parašais, ir taip suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdami savo veiksmus, Atliktų darbų akte (Konstruktyvinė dalis) kuriame nurodyti visi Konstruktyvinės dalies 2008 m. lapkričio mėn. atlikti statybos darbai bei panaudoti gaminiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininkei I. M., nežinančiai apie dokumente nurodytų duomenų neatitikimą tikrovei, įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad PK pastate atlikti darbai „Mūrinių vidaus paviršių labai geras tinkas“ - darbo kodas „F 15-3-2” iš viso už 22 301,34 Lt, kiti nusikaltimo bendrininkai L. Š. ir D. G., žinodami, kad Atliktų darbų akte įrašyti neteisingi duomenys, jį patvirtino savo parašais, ir taip suklastojo tikrą dokumentą. L. Š. 2008 m. lapkričio mėn. suklastotus tikrus dokumentus – Atliktų darbų aktą (Architektūrinė dalis) už 2008 m. lapkričio mėn. ir Atliktų darbų aktą (Konstruktyvinė dalis) už 2008 m. lapkričio mėn. pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai, šių suklastotų tikrų dokumentų pagrindu buvo surašyta 2008 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra PVG Nr. 02401 iš viso 743 184,51 Lt sumai. D. G., 2008 m. gruodžio 8 d. šią PVM sąskaitą faktūrą bei suklastotus dokumentus – Atliktų darbų aktą (Architektūrinė dalis) už 2008 m. lapkričio mėn. ir Atliktų darbų aktą (Architektūrinė dalis. Areštinės pastato statyba) už 2008 m. lapkričio mėn. pateikus (duomenys neskelbtini) Finansų skyriui apmokėjimui, (duomenys neskelbtini) Finansų skyriui pagal Atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitą faktūrą PVG Nr. 02401 surašius 2008 m. gruodžio 9 d. mokėjimo paraišką Nr. 138, jos pagrindu Lietuvos Respublikos finansų ministerija iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos valstybės biudžeto asignavimus, patikėtus jų valdytojui – Policijos departamentui, 2008 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 662652 pervedė tiesiogiai tiekėjui - į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, a/s (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filiale išviso 743 184,51 Lt.

Tęsdami savo veiksmus, rangovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikus numatytų statybos darbų ir nepanaudojus reikalingų šiems darbams atlikti medžiagų, Atliktų darbų akte (Architektūrinė dalis) kuriame nurodyti Architektūrinės dalies 2008 m. gruodžio mėn. atlikti statybos darbai bei panaudoti gaminiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininkei I. M., nežinančiai apie dokumente nurodytų duomenų neatitikimą tikrovei, įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad PK pastate atlikti darbai „Išorės sienų, apšiltintų 100 mm storio izoliacija, įrengimas, aptaisant išorę profiliuotais lakštais, neaptaisant vidaus“ – darbo kodas „F9-8-1“, iš viso už 298 354,68 Lt, kad atlikti darbai „Fasadinių plokščių tvirtinimas prie įrengto metalinio karkaso“ – darbo kodas „N 15-49-1“, iš viso už 27 178,31 Lt, kad fasadui apdengti panaudota „Fasadinė plokštė – darbo kodas „572307“, iš viso 576,3 m² už 68 360,71 Lt, kiti nusikaltimo bendrininkai L. Š. ir D. G., žinodami, kad Atliktų darbų akte įrašyti neteisingi duomenys, jį patvirtino savo parašais, ir taip suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdami savo veiksmus, Atliktų darbų akte (Architektūrinė dalis) kuriame nurodyti Architektūrinės dalies 2008 m. gruodžio mėn. atlikti statybos darbai bei panaudoti gaminiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininkei I. M., nežinančiai apie dokumente nurodytų duomenų neatitikimą tikrovei, įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad PK pastate atlikti darbai „Darbų blokų įstatymas į mūro sienų angas, kai angos plotas iki 2 m², tvirtinant medsraigčiais“ - darbo kodas „N 10-124-1“, iš viso už 2 196,77 Lt, bei įstatytos „Šiltos lauko durys“ – darbo kodas „406“, iš viso už 11 594,38 Lt, kiti nusikaltimo bendrininkai L. Š. ir D. G., žinodami, kad Atliktų darbų akte įrašyti neteisingi duomenys, jį patvirtino savo parašais, ir taip suklastojo tikrą dokumentą. L. Š. 2008 m. gruodžio mėn. suklastotus tikrus dokumentus – Atliktų darbų aktą už 2008 m. gruodžio mėn. ir Atliktų darbų aktą už 2008 m. gruodžio mėn. pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai, suklastotų tikrų dokumentų pagrindu buvo surašyta 2008 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra PVG Nr. 02451 iš viso 2 620 045,13 Lt sumai. S. L. 2008 m. gruodžio 18 d. šią PVM sąskaitą faktūrą bei suklastotus dokumentus – Atliktų darbų aktus už 2008 m. gruodžio mėn. pateikus (duomenys neskelbtini) Finansų skyriui apmokėjimui, (duomenys neskelbtini) Finansų skyrius pagal Atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitą faktūrą PVG Nr. 02451 surašė 2008 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 800, kuriuo (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto asignavimus, patikėtus jų valdytojui – Policijos departamentui, 2008 m. gruodžio 30 d. pervedė tiesiogiai tiekėjui – į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, a/s (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filiale iš viso 2 620 045,13 Lt.

Iš viso pagal L. M. ir jo bendrininkų D. G., L. Š. suklastotus dokumentus ir jų pagrindu surašytus mokėjimo dokumentus už neatliktus statybos darbus ir nepanaudotas medžiagas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. buvo pervesta 692 604,23 Lt.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartyje konstatuota, kad K. M. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Epizode pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, dėl tikro dokumento suklastojimo ir panaudojimo, kaip nurodyta kaltinime nusikaltimas padarytas iki 2004 m. gruodžio 14 d., epizode pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl apgaule didelės vertės svetimo turto įgijimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kaip nurodyta kaltinime nusikaltimas padarytas iki 2004 m. gruodžio 20 d. L. M. yra pareikštas kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikro dokumento suklastojimo ir panaudojimo, padaryto iki 2008 m. gruodžio mėnesio imtinai. Taigi yra praėję šių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, nes BK 300 straipsnio 1 dalį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų (nesunkus nusikaltimas), senaties terminas – 5 metai, BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų (apysunkis nusikaltimas), senaties terminas – 8 metai, BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų (sunkus nusikaltimas), senaties terminas – 10 metų. Todėl suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams bei nenustačius jokių kliūčių dėl kurių nebūtų galima taikyti aukščiau minėtuose epizoduose apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kaltinamiesiems K. M. ir L. M. baudžiamasis procesas nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Civilinio ieškovo PD prie VRM atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei vertino faktines aplinkybes. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas BK 95 straipsnį ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas normas, susijusias su patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino taikymu, nepagrįstai susiaurino BK 95 straipsnio taikymo sąlygas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išskyrė tik tris BK 95 straipsnio taikymo sąlygas ir ignoravo formaliąją, kurioje nurodyta, kad procesas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nutraukiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, nuosprendžio priėmimo etape, nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką (nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą). Nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamos praktikos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-259/2014, kurioje teismas aiškindamas BK 95 straipsnyje ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų normų tarpusavio santykį, konstatavo, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą egzistuoja BK ir BPK normų konkurencija dėl proceso vyksmo tam tikroje proceso stadijoje – kyla klausimas, ar procesas turi būti besąlygiškai nutrauktas nustačius, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ar procesas atitinkamoje stadijoje turi būti vykdomas iki pabaigos. Tai, sudaro pagrindą abejoti, ar BK 95 straipsnyje ir BPK 3 straipsnyje įtvirtintas senaties instituto visuminis teisinis reguliavimas atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius teisinio reguliavimo nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo, teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų reikalavimus. Be to, kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsižvelgiant į naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją bei į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra pagrindas daryti išvadą, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencija, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija savaime nedraudžia tokio baudžiamojo proceso, kuriame apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma ir byla nutraukiama tik teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus bylą iš esmės ir užtikrinus kaltinamojo gynybos teises, pripažįstant, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad senaties terminas suėjo prieš priimant šį sprendimą. Tokiu teismo sprendimu galėtų būti išsprendžiamas ir civilinio ieškinio klausimas.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto normų konkurencijos, t. y. ar baudžiamasis procesas turi būti besąlygiškai nutrauktas nustačius, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ar procesas atitinkamoje šiuo metu nagrinėjamoje stadijoje turi būti vykdomas iki pabaigos. Vilniaus apygardos teismo argumentas, kad nagrinėjamu atveju yra įvykdytos visos BK 95 straipsnyje taikymo sąlygos, dėl ko teismas privalo taikyti aukščiau nurodytiems kaltinamiesiems BK 95 straipsnio nuostatas, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsniu garantuojamos teisės į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą veiksmingo įgyvendinimo bei teismo proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams, t. y. palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą dėl kaltinamojo K. M., civilinis ieškovas būtų priverstas pakartotinai kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, dėl ko iškiltų būtinybė prie civilinės bylos prijungti šią baudžiamąją bylą, kadangi joje nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Be to, toks pakartotinas ieškinio pareiškimas sudarytų visą eilę procesinių kliūčių, kadangi kiltų ieškinio senaties, žyminio mokesčio, įrodymų surinkimo klausimai.

Apeliantė pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos, kuriomis Policijos departamentui padaryta žala, yra įvykdytos kaltinamajam K. M. veikiant bendrininkų grupe. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis baudžiamosios bylos aplinkybėmis įrodinėjamas tiek pagal BPK, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) taisykles. Taigi palikus nenagrinėtą civilinį ieškinį dėl kaltinamojo K. M., yra nepagrįstai užkertamas kelias baigti nagrinėti iš esmės baudžiamojoje byloje jam pareikštą kaltinimą (suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui), tuo pačiu sukliudant nustatyti aplinkybes, teisiškai reikšmingas visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.263 straipsnyje, nustatymo ir taikymo prasme.

Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-166/2015 ir priimti naują sprendimą – atmesti kaltinamųjų K. M. ir L. M. prašymus nutraukti dėl jų baudžiamąją bylą, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė ir prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o L. M. bei gynėjai advokatai – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio ieškovo Policijos departamento atstovės apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti baudžiamąjį procesą K. M. ir L. M. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui bei palikti nenagrinėtą Policijos departamento civilinį ieškinį dėl K. M. yra teisėta ir pagrįsta.

Iš civilinio ieškovo atstovės apeliacinio skundo matyti, kad pagrindiniai argumentai yra susiję su tuo, jog teismas nesilaikė LAT formuojamos praktikos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-259/2014, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencija, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija savaime nedraudžia tokio baudžiamojo proceso, kuriame apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma ir byla nutraukiama tik teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus bylą iš esmės ir užtikrinus kaltinamojo gynybos teises, pripažįstant, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad senaties terminas suėjo prieš priimant šį sprendimą. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą dėl kaltinamojo K. M., civilinis ieškovas būtų priverstas pakartotinai kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, dėl ko iškiltų eilė procesinių kliūčių. Taigi apeliantė neginčija, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, ji ginčija proceso nutraukimo stadiją bei civilinio ieškinio išsprendimą. Šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Pirmiausia pasisakoma apie patį bylos nutraukimą ir jo stadiją. Pirmosios instancijos teismas nutraukė baudžiamąjį procesą bylos nagrinėjimo metu, nes kaltinamiesiems K. M. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 300 str. 3 d., 182 str. 2 d. epizode pagal BK 300 str. 3 d., dėl tikro dokumento suklastojimo ir panaudojimo, padarytos iki 2004 m. gruodžio 14 d., epizode pagal BK 182 str. 2 d. dėl apgaule didelės vertės svetimo turto įgijimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, padarytas iki 2004 m. gruodžio 20 d., ir L. M. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. dėl tikro dokumento suklastojimo ir panaudojimo, padarytos iki 2008 m. gruodžio mėnesio imtinai, yra praėję jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai. Teismas terminus skaičiavo vadovaudamasis BK 95 straipsnio 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijos nuostatomis, šių taisyklių nepažeidė.

Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad teismas ignoravo BK 95 straipsnyje numatytą formaliąją sąlygą – procesas dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties nutraukiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, nuosprendžio priėmimo etape, nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti ir net prieštarauja teisminei praktikai. Minėtame BK straipsnyje nėra nurodyta tokia būtina sąlyga, tuo tarpu pasisakymas apie asmens kaltę nagrinėjamu atveju prieštarauja suformuotai teismų praktikai bei nekaltumo prezumpcijai. Nutraukiant bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kai negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 95 straipsnis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013). Tai taip pat šių metų nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad „...apeliacinės instancijos teismas pavartojo formuluotes, prieštaraujančias nekaltumo prezumpcijos principui, nes nuosprendyje nurodė, kad S. A. veiksmai yra nusikalstami ir jis pripažįstamas kaltu dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. Dėl to teismas padarė esminį BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimą“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-285-222/2015). Taigi apeliantė neteisi, teigdama, jog nutraukti baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, galima tik pripažinus asmenį kaltu. Priešingai, kaip paminėta, toks sprendimas prieštarautų teismų praktikai. Dar daugiau, būtent apeliantės minimas BK 95 straipsnis ir draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Išskiriamai atvejai, kai asmuo kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių vienoms suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, o kitoms ne. Tokiu atveju procesas galėtų būti tęsiamas. Apeliantės cituojamojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos (toliau – plenarinės sesijos) 2014 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodoma, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau bylos dalį dėl šios veikos nutraukiant suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nekaltumo prezumpcija savaime nėra pažeidžiama. Tokiais atvejais šis teismo sprendimas įforminamas nuosprendžiu, nes šis priimamas ir dėl kitos nusikalstamos veikos, nors formaliai šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje asmuo dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios byla nutraukiama, nėra pripažįstamas kaltu. Kita vertus, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme asmuo laikomas pripažintas kaltu ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nepažeidžia šio straipsnio nuostatų, nes byla dėl šios veikos išnagrinėjama iš esmės (2K-P-259/2014). Šiame kontekste pažymėtina, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2012). Šį klausimą yra sprendusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, kuri kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-100/2008 išaiškino, jog „ ...tai, ar kaltinamasis padarė, ar nepadarė nusikalstamas veikas gali konstatuoti tik išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylą teismas. Priešingu atveju, t. y. remiantis tik prokuroro pateiktu dokumentu – kaltinamuoju aktu konstatuojant, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, nutraukiančias senaties eigą, būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas“.

Nagrinėjamu atveju tiek K. M., tiek L. M. kaltinami tik tų veikų, kurioms suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, padarymu. Todėl teismo sprendimas kaltinamųjų prašymu jų atžvilgiu nutraukti procesą yra pagrįstas, logiškas ir atitinka galiojančią teisminę praktiką.

Civilinio ieškovo atstovė skunde jos pozicijai dėl proceso nutraukimo tik nuosprendžio priėmimo etape pagrindimui cituoja tos pačios plenarinės sesijos 2K-P-259/2014 nutartį, kad iš esmės baigta nagrinėti byla turėtų būti nutraukiama ne nutartimi, bet nuosprendžiu ir tokiais atvejais taikant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį tai, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, turėtų būti konstatuojama tik nuosprendžio, kuriuo nutraukiama byla, aprašomojoje dalyje. Tokiu nuosprendžiu galėtų būti išsprendžiamas ir civilinio ieškinio klausimas. Apeliantė neteisingai interpretuoja šios plenarinės sesijos nutarties, kuria kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nagrinėtoje baudžiamojoje byloje asmens atžvilgiu byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nepaisant to, kad pats asmuo prašė bylą nagrinėti iš esmės iki galo. Teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, rėmėsi suformuota praktika, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą (kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2013, 2K-10/2014). Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kilus tam tikrų abejonių dėl BK ir BPK nuostatų, susijusių su senaties instituto taikymu, suderinamumu su Lietuvos Respublikos Konstitucija, plenarinėje nutartyje ir nurodė, kad jeigu kaltinamasis prašytų bylos nagrinėjimą tęsti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir tokio prašymo pagrindu bylos nagrinėjimas galėtų būti tęsiamas, ir bylą išnagrinėjus iš esmės bei nenustačius pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, tokia teismo išvada prilygtų nustatymui, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ir tai turėtų būti konstatuojama tik aprašomojoje dalyje. Tokia byla būtų nutraukiama ne nutartimi, bet nuosprendžiu ir tokiu nuosprendžiu galėtų būti išsprendžiamas ir civilinio ieškinio klausimas. Pasinaudodamas teise tęsti bylos nagrinėjimą kaltinamasis turi prisiimti riziką, kad kaltinimas bus teismo patvirtintas, tačiau būti apsaugotas nuo baudžiamųjų sankcijų taikymo dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios byla nutraukiama Taigi plenarinė sesija nutartyje nagrinėjamu klausimu pasisakė apie galimus bylos išnagrinėjimo variantus, jeigu įstatyme būtų nustatyta, kad kai asmuo prašo, bylos nagrinėjimas iš esmės galėtų būti tęsiamas, nepaisant to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Ir kilus abejonių, ar pirmiau nurodyta BPK 3 straipsnio nuostata ta apimtimi, kuria draudžia teismui baigti nagrinėti bylą ir kai kaltinamasis to prašo, suderinama su Konstitucija, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Taip pat apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismo argumentas, jog nagrinėjamu atveju yra įvykdytos visos BK 95 straipsnyje taikymo sąlygos, dėl ko teismas privalo taikyti aukščiau nurodytiems kaltinamiesiems BK 95 straipsnio nuostatas prieštarauja minėtai plenarinės sesijos nutarčiai. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kai asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo bei nepadarė naujos nusikalstamos veikos, taigi esant nustatytų sąlygų visumai, asmeniui negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai yra jo atžvilgiu turi būti taikomos BK 95 straipsnio nuostatos. Tai, kad apeliantė savaip interpretuoja ir aiškina skundžiamos nutarties motyvus, negali daryti nutarties neteisėta.

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, kiekvienu atskiru atveju sprendžia, ar pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės, kaip BK specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas yra pakankamai akivaizdžios. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės buvo pakankamai aiškios. Todėl teismas, nustatęs atitinkamų sąlygų visumą, nagrinėjimo teisme metu bylą nutraukė teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis).

Kita apeliacinio skundo dalis argumentų, kaip minėta, susijusi su civilinio ieškinio išsprendimu. Apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai užkertamas kelias baigti nagrinėti iš esmės baudžiamojoje byloje K. M. pareikštą kaltinimą, tuo pačiu sukliudant nustatyti aplinkybes, teisiškai reikšmingas visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.263 straipsnyje, nustatymo ir taikymo prasme, taip pat atmetami.

BPK tiesiogiai nėra nustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Tačiau šiuo klausimu yra suformuota labai nuosekli ir konkreti teismų praktika.

Priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Todėl nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-260/2006, 2K-327/2008, 2K-216/2010, 2K-P-259/2014). Taigi teismų praktika šiuo klausimu yra aiški.

Todėl apeliantės argumentai dėl to, kad nutraukus baudžiamąjį procesą, sukliudoma nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes deliktinei civilinei atsakomybei yra tik nepagrįsti samprotavimai.

Kas liečia skundo argumentus dėl įvairių tariamų procesinių kliūčių, kreipiantis civilinio proceso tvarka, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos skunde nurodomos procesinės „kliūtys“ negali būti laikomos kliūtimis, nes tai yra įstatymo numatyta tam tikra speciali klausimų sprendimo tvarka, ir, be kitų, ji remiasi proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principais, sudaro galimybę asmenims tinkamai ginti savo teisės bei teisėtus interesus. Dėl žyminio mokesčio, tai pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi patenkinus ieškovės civilinį ieškinį sumokėtas žyminis mokestis bus priteistas iš antros šalies. Dėl įrodymų, baudžiamosios bylos prijungimo, tai vėlgi nėra kliūtys, baudžiamąją bylą teismas gali išsireikalauti. Kita vertus, apeliantės nurodomų aplinkybių visumos svarba negali nusverti asmens konstitucinių teisių, nekaltumo prezumpcijos reikšmės ir baudžiamasis procesas asmens, kurio atžvilgiu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas ir jis prašo nutraukti procesą jo atžvilgiu, negali būti tęsiamas vien todėl, kad civiliniam ieškovui tai sukelia tam tikrų nepatogumų.

Be to, plenarinės sesijos nutartyje nurodyta, kad vis dėlto, pagrindinė BPK 3 straipsnyje ir netiesiogiai kituose straipsniuose įtvirtinta taisyklė įpareigoja nepradėti baudžiamojo proceso, o pradėtą nutraukti, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Paprastai ši aplinkybė gali būti nustatyta neišnagrinėjus bylos iš esmės, nenustačius, ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino nustatymas baudžiamuosiuose įstatymuose savaime nepažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą, nešališką ir nepriklausomą teismą, konstitucinio teisinės valstybės principo (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimas) (2K-P-259/2014).

Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys byloje liko, ir jo klausimą spręs teismas, priimdamas galutinį sprendimą. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas tik K. M. atžvilgiu.

Atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto normų konkurencijos, t. y. ar baudžiamasis procesas turi būti besąlygiškai nutrauktas nustačius, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ar procesas atitinkamoje šiuo metu nagrinėjamoje stadijoje turi būti vykdomas iki pabaigos. Pirmosios instancijos teismas apie tai ir negalėjo pasisakyti, kadangi dėl šio klausimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tos pačios plenarinės sesijos 2014 m. gruodžio 16 d. priimta nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Kita vertus, tai jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui neturi, kadangi sprendžiamas klausimas dėl minėtų normų visuminio teisinio reguliavimo atitikimo vidinio neprieštaringumo reikalavimams, tuo tarpu skundžiama nutartis atitinka suformuotą praktiką, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nustačius reikiamas faktines aplinkybes bei pačių kaltinamųjų prašymu.

Įvertinusi visas pirmiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad civilinio ieškovo atstovės apeliacinis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovės apeliacinį skundą atmesti.