Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-773-899/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
1-773-899/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54574-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
M. D.
Nukentėjusysis
G. Š., D. K.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-773-899/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54574-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.26.2; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorėms Rasai Valančienei, Aurelijai Rakštienei,kaltinamajam M. D., jo gynėjai advokatei J. D.,nukentėjusiajam G. Š.,nukentėjusiajam D. K., jo atstovams pagal įstatymą D. K. ir G. K.,nukentėjusiojo D. K. įgaliotajam atstovui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ten pat, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, dirbant po 20 valandų visuomenės labui; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2018 m. kovo 2 d. nutartimi bausmę subendrinus su 2018 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams; 3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. kovo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nustatyta galutine 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams; 4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2019 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2018-11-14 apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais bei grasinimais, suduodamas smūgį kumščiu į galvos sritį nukentėjusiajam D. K., grasindamas sumušti nukentėjusįjį D. K. ir G. Š., jei šie neis muštis, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia 2018-11-14 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, nukentėjusiajam D. K. ir G. Š. nugriuvus ant žemės, spirdamas G. Š. du kartus į galvos sritį bei pataikydamas į smilkinį ir į antakį, D. K. spirdamas apie 15 smūgių į galvos sritį, padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodinę kraujosruvą apie kairę akį, galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. D. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykis buvo vakare apie 18.00 val., lapkričio 14 dieną. Įvykio metu buvo nedaug išgėręs. Ketvirtą prieš įvykį išgėrė du bokalus 0,5 l ir 0,3 l gėrimo, šešių laipsnių stiprumo. Girtumas jo veiksmus įtakojo, išgėręs tampa mieguistas. Jis su G. susitiko PC „(duomenys neskelbtini)“, G. pasakė, kad jam „elektronkę nukėlė“. Nuvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“, trečiame aukšte jų buvo daug, gal apie trylika. Buvo G. Š., L. O., M. C., A. O., kitų nepažįsta. Jie nuėjo su D. K. pasikalbėti, jis atidavė „elektronkę“ ir pats ėjo į lauką pasikalbėti su G.. Jam kažką D. K. pasakė ir jis iš alkūnės D. K. davė, einant užkliuvo ranka. Prisipažįsta, kad vieną kartą trenkė D. iš alkūnės. Elektroninė cigaretė buvo G., galvojo, kad D. paėmė, todėl jam trenkė į petį, sudavė tyčia. Davė trečiame aukšte prie kino teatro. G. ir D. yra draugai, tarp jų buvo konfliktas, nes D. paėmė elektroninę cigaretę. D. panašaus sudėjimo kaip G., jam gal 17 metų. Jie ėjo vienas ant vieno, kraujais apsipylė. Jie jau PC „(duomenys neskelbtini)“ susistumdė. Nuėjo pažiūrėti kaip jie mušasi, yra draugų vaizdo įrašas, kur D. su G. mušasi tarpusavyje, jų nepažįsta, juos žino G.. Su juo buvo M. S., A., G., S., kurios pavardės nežino, L., A., L. O., dar kitų buvo. Pats nevadino D. visaip, nevartojo keiksmažodžių. Jie buvo nukritę ant žemės, pats D. pakėlė nuo žemės. Daugiau jo nemušė, bet neturi kaip įrodyti. Matė brolis, draugas A.. Pats išėjo iš (duomenys neskelbtini). vykusių muštynių atvykus policijai, pareigūnai į automobilį įsodino jo brolį, A.. Su kitų parodymais susipažinęs, jie visi yra susitarę, nes yra draugai, jį apkalba. G. parašė žinutę „varom viską ant M.“. Pats yra pilnametis, G. - nepilnametis, todėl jis taip elgiasi. M. C. yra jo brolis, jis prieš patį negali liudyti. Tyrėja neleido liudyti, sakė, jog viską jis padarė, pasakė yra daug liudytojų. Su ieškinio dalimi sutinka, nes jam davė į petį, gal 1 000 eurų sumą atlygintų.

Nukentėjusysis G. Š. teisme parodė, kad M. D. iš matymo pažįstamas, priešiškumų neturi. Grįžo iš darbo, gyvena (duomenys neskelbtini), parašė E. L., kad D. atėmė elektroninę cigaretę, pats parašė D. K.. Atvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“, susitiko su draugais, dar sutiko M. D. ir jį pakvietė važiuoti kartu. M. elgėsi agresyviai, atrodė neblaivus. Pažinojo jį iš ankščiau, bet spręsti, ar jis blaivus, negali. Visi nuvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“ ir susitiko su D. K. prie kino teatro. D. pasiūlė pakalbėti dviese, nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų prisėsti. Pakalbėjo ir išsiaiškino, kad ten buvo D. daiktas. Išsiaiškino, parėjo atgal ir kilo konfliktas. Kaip suprato, M. trenkė D.. Buvo L. O., kitas L.. Sužinojo apie trenkimą po 5 minučių. Tuo metu D. buvo išsigandęs, sunerimęs, sužalojimų ant kūno nepastebėjo. D. pasakė, kad buvo trenktas smūgis. Pagal situaciją smūgis buvo tyčinis, pagal konfliktą. Pats nematė, bet sakė, kad trenkė į galvą. Pačiam D. nesiskundė, nespėjo pakalbėti. Po to visi nusprendė, kad eis į lauką. M. pasakė, kad jie turi muštis, toks pasakymas buvo PC „(duomenys neskelbtini)“. Su D. pasitarę nusprendė imituoti muštynes, kad nesukeltų didesnio konflikto. Tik su D. kalbėjo, kad imituos muštynes, M. D. nesakė. Bandė išvengti konflikto, bet jei būtų nėję, būtų kilęs didesnis konfliktas. Iš D. galėjo girdėti, kad susitarė, D. bijojo. Nusprendė eiti į kiemą, kad būtų nuošaliau. Į lauką išėjo gal po kokių 10 minučių. Einant M. kabinėjosi prie D., sakė „asilas“, toks ir toks. Su D. atsistojo, pradėjo stumdytis, buvo smūgiai, bet neužgavo, nesužalojo vienas kito. Gatvės stiliumi, sužaloti vienas kito negalėjo, skausmo sukelti negalėjo. Jiems imituojant muštynes kraujo nebuvo. D. jį apkabino aplink kaklą ir jie krito. Po to jie apsikabino ir M. D. spyrė, pataikė į smilkinį, į antakį, D. gal spyrė 5 kartus, gal daugiau. Pats po dviejų smūgių atsistojo ir nutarė, kad reikia eiti. Prieš įvykį D. buvo sveikas. Matė, kad jį pakėlė draugai, pats jau buvo nuėjęs su A.. Po to susitikus, matė sužalojimus, ant akies buvo mėlynė. Pasakė, kad blogai jaučiasi, atsistojus sukasi galva, skauda. M. D. neteisingai nurodo, nori numesti nuo savęs kaltę. Po įvykio su M. D. nebuvo susitikęs, paliudyti nieko neprašė. Lauke buvo M., A., S., A., du L., D.. Visi žiūrėjo, niekas nebandė stabdyti. Tik vienas asmuo smurtavo prieš juos, yra garantuotas, kad jam spyrė M.. Vienas M. spardė D.. Apie įrašus negali pasakyti, gal kas ir filmavo. D. draugų buvo koks dešimt, jų buvo visas ratas muštynių metu. M. buvo su broliu, A. ir kito žmogaus nepažįsta. Viskas vyko daugiabučių namo kieme, ten vaikščiojo žmogus su šuniu, kažkas dar praėjo. Gal ir galėjo eiti namo, nesimušti.

Liudytojas G. K. teisme parodė, kad vyko kažkoks konfliktas ir įvyko muštynės. M. K. yra D. brolis. M. - 20 metų, D. buvo 17 metų. D. broliui parašė žinutę „man jau šakės, mane vedasi“. Jis parašė žinutę, kai jį į lauką vedėsi. Pats tos žinutės nematė. Buvo grįžę iš darbo ir gavę žinutę, sėdo į mašiną ir iš karto važiavo. Pats iškvietė policiją. Jie atvažiavo, sūnus po įvykio buvo visas purvinas, pamušta akis, pusiau be sąmonės, matėsi, kad gerai buvo gavęs, greitoji jį išvežė. Jiems atvykus, dar buvo asmenų, nes atvyko policija, greitoji, sulaikė asmenį. Jam pažįstamų asmenų nebuvo, L. O. nepažįsta. Sūnus sakė, kad jį sumušė tas, kurį žino iš matymo, pagal nuotraukas pažino M. D.. PC „(duomenys neskelbtini)“ viduje sūnui trenkė į galvą iš kumščio, liepė su G. muštis. Pagal jo pasakojimą, vyko muštynių imitacija, sūnus yra smulkesnis už G.. Sūnus nelabai norėjo pasakoti apie cigaretę, jis nerūko, bet turėjo nusipirkęs. Ieškinį palaiko. Po įvykio sūnus lankėsi pas gydytojus, kuris išrašė vitaminų ar vaistų, šiai dienai vaistų nevartoja. Ligoninėje gulėjo, galėjo būti, kad 6 dienas. Jis iš lovos negalėjo normaliai išlipti, jį nešiojo į šonus. Vaikui buvo psichologinė trauma. Mano, kad asmeniui geriausia pamoka yra piniginė, kad būtų ateityje pamoka. Sūnus pasidarė kitoks, užsidaręs, irzlesnis. Jam susitrukdė pamokos, mokymasis po įvykio nepagerėjo, problemos yra likusios. Pagrinde buvo sutrikdytas mokymas. Autobusas po mokyklos yra vėlai ir reikia laukti.

Liudytojas L. O. teisme parodė, kad M. D. pažįstamas, nukentėjusysis – pažįstamas, konfliktų su jais nėra buvę. Matė kaip D. K. buvo suduotas smūgis PC „(duomenys neskelbtini)“, smūgis buvo iš kumščio į veido sritį. Pats smūgį matė, buvo gal dviejų metrų atstumu, priėjo ir atitraukė M.. PC „(duomenys neskelbtini)“ matė tik vieną smūgį, jis truko maksimaliai 2 sekundes. M. motyvo suduoti D. nežino. D. susiėmė už skruosto, vadinasi, jam skaudėjo. Smūgį matė G., M., A., M. K., dar buvo asmenų. Smūgis buvo suduotas prie kino salės. D. K. ir G. buvo skatinami kitų asmenų ir M. D. eiti į lauką muštis, jų vardų, pavardžių nežino, tik prasilenkiant pasisveikina. Išėjo iš prekybos centro ir viskas įvyko už PC „(duomenys neskelbtini)“. Lauke G. su D. K. stumdėsi, jie parkrito ant žemės. Jie tarpusavyje turėjo ginčą, tiksliai aplinkybių nesiaiškino, kažkas ten buvo su elektronine cigarete, bet pats nesigilino. Išėjus į lauką, jie abu apsistumdė, įsikišo M. ir buvo suduoti smūgiai, bet kiek, nelabai žiūrėjo. Smūgius sudavė M. D. K. ir G.. Matė, kad buvo spirta iš kojos D. į galvą bei kitur, bet tiksliai nematė. Gal buvo trys – keturi smūgiai, juos skyrė kiti. Pats dar bandė skirti, M. ir M. K. skyrė. Buvo traukiamas M. nuo G. ir D., taip pat buvo skiriami ir D. su G.. Smūgiai buvo, bet dabar nepamena jų skaičiaus, jų neskaičiavo. Galėjo gal ir nematyti kai kurių smūgių. Pats D. pakėlė nuo žemės, kiti asmenys jį palydėjo iki gatvės. Visi išsiskirstė, paskui prie gatvės policija pasiėmė jo dokumentą. D. išsivežė greitoji. Nežino, ar M. buvo išgėręs, negali to teigti, alkoholio kvapas nuo jo nesklido. Po įvykio raginusius asmenis mieste sutikęs buvo, kelios merginos tarp jų buvo, yra su M. atėjusios. Niekas neprašė paliudyti, su D. kalbėjo, kad niekur nekištų, nes turi savų bėdų. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau ir sakė tiesą.

Liudytojas M. C. teisme parodė, kad yra M. D. brolis, su juo santykiai normalūs. G. matytas, jį žino iš matymo, santykiai neutralūs. PC „(duomenys neskelbtini)“ trečiame aukšte sutiko G., jis paprašė padėti, kad daugiau žmonių atrodytų. Buvo su automobiliu, pasakė „važiuojam muštis dėl elektroninės cigaretės“, tai pasakė G. jau PC „(duomenys neskelbtini)“. Nuvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“, į trečią aukštą, dar buvo daugiau žmonių. Ar viduje vyko koks konfliktas, nepamena. Jų daug buvo, atrodo, kad niekas viduje nesimušė, visi ėjo į lauką. Pats kartu su jais ėjo į lauką. Brolis sudavė vieną smūgį D. išėjus, dėl ko M. davė D., nežino. Paskui lauke G. mušėsi su D. dėl elektroninės cigaretės. Lauke buvo apie 40 žmonių, buvo padarytas ratas. Jie vienas kitam davė į galvą, konflikto ištisai nestebėjo. Nematė, kad M. ten muštųsi, kad spyrė, jis negalėjo, nes D. su G. mušėsi. M. stovėjo šalia ant žemės prie asfalto, kokiu atstumu, nežino. Brolio, mušančio juos, nematė. Pats bandė skirti G. su D., buvo kitų kas skyrė. Kaip skyrė, ar nuo žemės, ar atsistojusius, nepamena.

Liudytojas A. O. teisme parodė, kad M. D. yra draugas, su juo sutaria puikiai. G. pažįstamas iš matymo, su juo konfliktų nėra. Kviestas yra dėl įvykio lapkričio 14 dieną. Viskas buvo dėl „elektronkės“. Jie susitiko PC „(duomenys neskelbtini)“ ir G. paprašė važiuoti kartu dėl žmonių skaičiaus. Į PC „(duomenys neskelbtini)“ ėjo kartu su M.. Viduje gal kažkas buvo, bet nepamena. M. sudavė D.. PC „(duomenys neskelbtini)“ G. pakalbėjo ir išėjo į lauką, įvyko muštynės dėl elektroninės cigaretės. G. su D. ėjo „vienas ant vieno“. Nematė, ar M. spyrė lauke. Negirdėjo, kad M. grasintų kažką sumušti. Muštynių metu buvo merginų, jų vardų, pavardžių nežino. Nieko nepažįsta iš kitos pusės. Po to atvyko pareigūnai ir visi išsilakstė. Buvo vienas smūgis PC „(duomenys neskelbtini)“, lauke M. nesmurtavo. Pats įvykio metu buvo girtas, nemažai pripūtė. Apklaustas buvo kitą dieną. Ikiteisminio tyrimo parodymus tvirtina tik, kad M. vieną kartą sutrenkė. Sakė tyrėjai, kad galbūt sudavė trečiame aukšte. Apklausos metu buvo „pachmielingas“. Nežino, kodėl tokius parodymus davė. Tyrėja davė pasirašyti, parodymų neskaitė, nes neįdomu. L. O. pažįsta. Pats nebijo brolių.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. D. tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo G. Š., liudytojų G. K., L. O. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2018-11-14 G. K. protokolas - pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2018-11-14 apie 18.00 val. iš sūnaus D. K. sužinojo, jog jį iš PC „(duomenys neskelbtini)“ vedasi mušti grupė nepažįstamų asmenų. Apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pamatė grupę jaunuolių ir ateinantį nuo Lieporių rajono pusės sumuštą sūnų D. K. (1 t., b. l. 7-11);

- 2018-11-14 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Sevastopolio g. 3B, Šiauliuose (1 t., b. l. 16-24);

- 2018-11-15 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios PC „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) trečiame aukšte, apžiūra (1 t., b. l. 25-31);

- nukentėjusiojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 m. lapkričio 14 d. apie 18.00 val. buvo PC „(duomenys neskelbtini)“ trečiame aukšte prie kino teatro ir ten prie jo priėjo iš matymo pažįstamas G.. Jis su G. trumpai kalbėjosi ir tuo metu prie jų priėjo iš matymo pažįstamas M.. Priėjęs M. jam ir G. pasakė, kad eitų į lauką daužytis. Jam atsakė, kad G. yra už jį daug stambesnis, apie 15 kg sunkesnis ir stipresnis ir jis su juo nesimuš. G. taip pat muštis su juo nenorėjo. Tada jis paėjo truputi į šalį ir tuo metu prie jo iš nugaros priėjo M. ir kumščiu jam smogė į kairės pusės žandikaulį. Pasakė, kad jei neis į lauką muštis, tai jis jį užmuš. Tada jis su G. išėjo į lauką. Kartu su jais į lauką išėjo ir būrelis M. draugų. PC „(duomenys neskelbtini)“ M. draugai į konfliktą nesikišo, tik stovėjo netoliese. Iš PC „(duomenys neskelbtini)“ išėjo į (duomenys neskelbtini) g. Eidamas į lauką dairėsi norėdamas pamatyti prekybos centro apsaugos darbuotoją, kad galėtų jam pranešti apie konfliktą, tačiau apsaugos darbuotojų nepamatė. Išėję iš PC „(duomenys neskelbtini)“, jie visi perėjo (duomenys neskelbtini) g. ir nuėjo į netoliese esančio namo kiemą. Jam einant link namo kiemo, iš nugaros ir ranka apkabino per kaklą. Ar smogė, tiksliai neprisimena. Kažkas iš jo draugų M. nuo jo atitraukė. Po to jis su G. pradėjo stumdytis ir imituoti, kad mušasi. Jis su G. buvo susitaręs, kad imituos muštynes, kad tik nuo jų atstotų M.. Su G. stumdėsi ir jie abu nugriuvo ant žemės. Jiems nugriuvus ant žemės, prie jų priėjo M. ir pradėjo spardyti daugiausiai į galvos sritį. M. smūgiai iš kojų kliuvo jam ir G.. G. šaukė, kad M. atsitrauktų, kad nesikištų. Kiek jam smūgių iš kojos buvo suduoda, neatsimena, nes nuo gautų M. smūgių iš kojos į galvos sritį buvo apsvaigęs, trumpam buvo praradęs sąmonę. Kas toliau vyko, neprisimena, nes nuo gautų smūgių į galvos sritį buvo apsvaigęs. Po to atsimena, kad atvyko policijos pareigūnai, kad buvo atsisėdęs į policijos automobilį ir laukė kol atvyko GMP ekipažas. GMP ekipažas nuvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę, Moters ir vaiko kliniką. Ligoninėje dėl sumušimo gydėsi apie savaitę laiko. Gali pasakyti, kad jis su M. ir su G. iš ankščiau jokių konfliktų neturėjo. Mano, kad M. buvo blogos nuotaikos ir jis dėl neaiškios priežasties liepė jam ir G. muštis tarpusavyje. Jis su G. buvo pažįstamas iš ankščiau, su juo yra kartu lankęs bokso treniruotes. Jo pavardės nežino, tik susitikę pasisveikindavo, pakalbėdavo. M. pažinojo tik iš matymo, matydavo jį prekybos centruose, tačiau su juo nebendraudavo. M. gali būti apie 19 m. amžiaus. Jis aukštas, apie 195 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai tamsios spalvos, ilgoki, sušukuoti ant šono. G. gali būti apie 17 metų amžiaus. Jo ūgis panašiai kaip ir jo, tai yra apie 182 cm, tik gal apie 15 kg sunkesnis nei jis, sportiško kūno sudėjimo, plaukai trumpi. M. ir G. atpažinti galėtų. Gali pasakyti, kad konfliktą išprovokavo M. dėl jam nežinomos priežasties. Įvykio metu G. jam smūgių nesudavė, fizinio skausmo nesukėlė. Jis su juo tik stumdėsi. Daugiau nieko papildyti negali. Smulkiau įvykio aplinkybių papasakoti negali, nes nuo gautų smūgių į galvos sritį buvo apsvaigęs ir ne viską gerai atsimena (1 t., b. l. 53-56);

- nukentėjusiojo D. K., apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologei, parodymai, kad jį užsipuolė „(duomenys neskelbtini)“. M. kabinėjosi, kai jis kalbėjo su G., pradėjo pulti ir sakyti, kad jis su G. eitų muštis vienas prieš vieną. Jis atsisakė, paėjo toliau ir tada M. trenkė jam į žandą ir pagrasino sakydamas, kad jeigu neis muštis, „bus pizdiec“. Eidami su G. pasišnekėjo, kad muštis nenori, kad jie apsimes, imituos muštynes. Viskas vyko lapkričio 14 d., apie šeštą valandą. Su G. jie lankė boksą, o M. tiesiog pažinojo, nes jis panašus į narkomaną. Kai M. trenkė iš kumščio, jam skaudėjo, trenkė prie „(duomenys neskelbtini)“, kur popkornai pardavinėjami. Po grasinimų jis tiesiog darė, ką sakė M., ėjo jo vedamas. G. ėjo šalia. Nusivedė jį į kiemą už „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvės. Suprato, kad reikės muštis. Su G. sutarė, kad nenori muštis. Tame kieme buvo daug žmonių, M. draugai, gal 10-15 asmenų. Su G. atsistojo vienas priešais kitą, silpnai kažką padarė, paskui abu nugriuvo. Tada pribėgo M. ir pradėjo jį spardyti, spyrė į galvą, į smilkinį. Iš viso galėjo būti apie 15 smūgių. Nepamena, bet kažkas jį atitraukė. G. irgi M. pataikė į galvą. Kiti tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. M. nesakė, kodėl taip elgėsi, o M. brolis pasakė, kad dar per mažai gavo. Policiją iškvietė jo brolis, nes jis eidamas jam parašė, kad jį vedasi sumušti. Su G. santykiai geri, jis jam nesudavė. Su G. „(duomenys neskelbtini)e“ buvo kalba apie elektroninę cigaretę, ji buvo L., ir M. paprašė kad ją atiduotų. Bet viskas buvo ne dėl to. L. jis buvo sutikęs „(duomenys neskelbtini)“, norėjo jam atiduoti cigaretę, bet L. neturėjo kur įsidėti ir paliko laikinai pas jį kuprinėje (1 t., b. l. 89-91);

- 2018-12-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kaip G. K. atpažįsta M. D., kaip jį sumušusį asmenį (1 t., b. l. 57-61);

- 2018-12-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kaip G. K. atpažįsta G. Š., kaip asmenį, su kuriuo jis imitavo muštynes (1 t., b. l. 62-66);

- 2018-12-03 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad D. K. padaryta poodinė kraujosruva apie kairę akį; galvos smegenų sukrėtimas (kliniškai). VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2018-11-14 D. K. nustatyti juosmens, dešinio dilbio, dešinio stipinkaulio - riešo sąnario sumušimai sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais simptomais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais, o sumušimas neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį. D. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. D. K. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas gali būti padaromas galvos sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, ir/ar galvą veikiant pagreičio ir staigaus stabdymo jėgoms. D. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 104-105);

- 2018-12-04 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pateiktame PC „(duomenys neskelbtini)“ kompaktiniame diske esančių vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 123-131);

- 2019-01-30 papildomas kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pateiktame PC „(duomenys neskelbtini)“ kompaktiniame diske esančių vaizdo įrašų papildoma apžiūra (1 t., b. l. 132-134).

LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Nors kaltinamasis M. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta tik iš dalies, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje, t. y. 2018-11-14 apie 17.50 val. Šiauliuose, viešoje vietoje - prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu Aido g. 8, trečiame aukšte, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais bei grasinimais, suduodamas smūgį kumščiu į galvos sritį nukentėjusiajam D. K., grasindamas sumušti nukentėjusįjį D. K. ir G. Š., jei šie neis muštis, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia 2018-11-14 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, nukentėjusiajam D. K. ir G. Š. nugriuvus ant žemės, spirdamas G. Š. du kartus į galvos sritį bei pataikydamas į smilkinį ir į antakį, D. K. spirdamas apie 15 smūgių į galvos sritį, padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodinę kraujosruvą apie kairę akį, galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. D. ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, nepripažino (2 t., b. l. 76-78), tačiau jau 2019 m. kovo 7 d. apklausoje (2 t., b. l. 87-89) bei teisme kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog prisipažįsta, kad vieną kartą trenkė D. iš alkūnės; elektroninė cigaretė buvo G., galvojo, kad D. paėmė, todėl jam trenkė į petį, sudavė tyčia; davė trečiame aukšte prie kino teatro; kaltę pripažįsta tik dėl vieno smūgio; daugiau jo nemušė, bet neturi kaip įrodyti. Pastebėtina, jog dar ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus kaltinamasis M. D. painiojosi, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d. apklausoje nurodė, jog G. Š. ir D. K. mušantis ir nugriuvus ant žemės, pats pribėgo, D. K. suėmė už rankų ir nutraukė nuo G. Š., tačiau jau 2019 m. kovo 7 d. apklausoje jis nurodė priešingas aplinkybes, t. y., kad G. Š. ir D. K. mušantis, jis artyn nėjo ir nelindo, visi stovėjo ratu. Tuo tarpu teisme M. D. parodė, jog G. Š. ir D. K. buvo nukritę ant žemės, pats D. pakėlė nuo žemės. Akivaizdu, jog M. D. nurodytos aplinkybės prieštaringos, nesutampa, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. D. parodymus duoda sau palankia linkme, ir savo kaltę iš dalies pripažino tik priverstas ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, todėl teismas M. D. nurodytas aplinkybes vertina kritiškai ir traktuoja kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Tai, kad kaltinamasis M. D. nukentėjusiajam D. K. smūgį kumščiu į galvą sudavė ne tik PC „(duomenys neskelbtini)“ 3-io aukšto patalpose, bet ir (duomenys neskelbtini) namo kieme gulintiems nukentėjusiesiems G. Š. ir D. K. spyrė į galvos sritį, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme patvirtino tiek nukentėjusieji D. K. ir G. Š., tiek ir liudytojas L. O.. D. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog jį užsipuolė „(duomenys neskelbtini)“; M. D. kabinėjosi, kai jis kalbėjo su G., pradėjo pulti ir sakyti, kad jis su G. eitų muštis vienas prieš vieną; jis atsisakė, paėjo toliau ir tada M. trenkė jam į žandą ir pagrasino sakydamas, kad jeigu neis muštis, „bus pizdiec“; kai M. trenkė iš kumščio, jam skaudėjo, trenkė prie „(duomenys neskelbtini)“, kur popkornai pardavinėjami; po grasinimų jis tiesiog darė, ką sakė M., ėjo jo vedamas; nusivedė jį į kiemą už „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvės; suprato, kad reikės muštis; su G. sutarė, kad nenori muštis; su G. atsistojo vienas priešais kitą, silpnai kažką padarė, paskui abu nugriuvo; tada pribėgo M. ir pradėjo jį spardyti, spyrė į galvą, į smilkinį, iš viso galėjo būti kokių 15 smūgių; nepamena, bet kažkas jį atitraukė; G. irgi M. pataikė į galvą. Iš esmės analogiškas aplinkybes teisme nurodė G. Š., t. y., jog, kaip suprato, M. trenkė D.; sužinojo apie trenkimą po 5 minučių; tuo metu D. buvo išsigandęs, sunerimęs, sužalojimų ant kūno nepastebėjo; D. pasakė, kad buvo trenktas smūgis; pagal situaciją smūgis buvo tyčinis, pagal konfliktą; pats nematė, bet sakė, kad trenkė į galvą; pačiam D. nesiskundė, nespėjo pakalbėti; su D. K. imituojant muštynes kraujo nebuvo; D. jį apkabino aplink kaklą ir jie krito; po to jie apsikabino ir M. D. spyrė, pataikė į smilkinį, į antakį, D. gal spyrė 5 kartus, gal daugiau; pats po dviejų smūgių atsistojo ir nutarė, kad reikia eiti; prieš įvykį D. buvo sveikas. Labai panašias aplinkybes nurodė ir liudytojas L. O., t. y., kad matė, kaip D. K. buvo suduotas smūgis PC „(duomenys neskelbtini)“, smūgis buvo iš kumščio į veido sritį; pats smūgį matė, buvo gal dviejų metrų atstumu, priėjo ir atitraukė M.; PC „(duomenys neskelbtini)“ matė tik vieną smūgį, jis truko maksimaliai 2 sekundes; M. motyvo suduoti D. nežino; D. susiėmė už skruosto, vadinasi, jam skaudėjo; išėjus į lauką, D. K. ir G. Š. apsistumdė, įsikišo M. ir buvo suduoti smūgiai, bet kiek, nelabai žiūrėjo; smūgius sudavė M. D. K. ir G.; matė, kad buvo spirta iš kojos D. į galvą bei kitur, bet tiksliai nematė; gal buvo trys – keturi smūgiai, juos skyrė kiti; smūgiai buvo, bet dabar nepamena jų skaičiaus, jų neskaičiavo; galėjo gal ir nematyti kai kurių smūgių. Teismo vertinimu, šios nukentėjusiųjų ir liudytojo nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia kaltinamojo M. D. iškeltą versija, jog jis nukentėjusiajam D. K. sudavė tik vieną smūgį ir tai padarė PC „(duomenys neskelbtini)“ 3-io aukšto patalpose. Abejonių, jog kaltinamasis D. K. atžvilgiu smurtavo ne tik jo nurodytoje vietoje, bet ir (duomenys neskelbtini) namo kieme, teismui nekyla dar ir dėl to, jog tiek nukentėjusieji, tiek liudytojas L. O. tiksliai nurodė M. D. smūgių lokalizacijos vietą, t. y. D. K. galvos sritis. Tai, jog D. K. sužalojimai buvo padaryti galvos srityje, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodoma, kad D. K. padaryta poodinė kraujosruva apie kairę akį; galvos smegenų sukrėtimas (kliniškai); D. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu; D. K. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas gali būti padaromas galvos sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, ir/ar galvą veikiant pagreičio ir staigaus stabdymo jėgoms; D. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 104-105).

Žemesnės instancijos teismas

Pastebėtina, jog kaltinamasis M. D. teisme nurodė, kad nukentėjusieji ėjo vienas ant vieno, kraujais apsipylė, tačiau, teismo įsitikinimu, tai, jog D. K. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti būtent dėl G. Š. nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu galimai atliktų smurtinių veiksmų, paneigia abiejų nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, kad jie buvo susitarę muštynes imituoti, t. y. D. K. paaiškino, jog su G. sutarė, kad nenori muštis; su G. atsistojo vienas priešais kitą, silpnai kažką padarė, paskui abu nugriuvo; G. Š. parodė, jog M. pasakė, kad jie turi muštis, toks pasakymas buvo PC „(duomenys neskelbtini)“; su D. pasitarę nusprendė imituoti muštynes, kad nesukeltų didesnio konflikto; iš D. galėjo girdėti, kad susitarė, D. bijojo; su D. atsistojo, pradėjo stumdytis, buvo smūgiai, bet neužgavo, nesužalojo vienas kito; gatvės stiliumi, sužaloti vienas kito negalėjo, skausmo sukelti negalėjo; jiems imituojant muštynes kraujo nebuvo. Tai, jog nukentėjusieji lauke tik apsistumdė, patvirtino ir liudytojas L. O..

Teisme liudytoju apklaustas nukentėjusiojo D. K. tėvas G. K. patvirtino, kad iš sūnaus girdėjo, jog jį sumušė būtent M. D., t. y. jam sūnus sakė, kad jį sumušė tas, kurį žino iš matymo, pagal nuotraukas pažino M. D.; PC „(duomenys neskelbtini)“ viduje sūnui trenkė į galvą iš kumščio, liepė su G. muštis; pagal D. K. pasakojimą, vyko muštynių imitacija, kas iš esmės vėlgi sutampa su nukentėjusiųjų nurodyta aplinkybe, jog jie buvo priversti muštis tarpusavyje, tačiau to nenorėjo, todėl muštynes imitavo.

Liudytojas A. O. teisme parodė, jog viduje gal kažkas buvo, bet nepamena; M. sudavė D.; PC „(duomenys neskelbtini)“ G. pakalbėjo ir išėjo į lauką, įvyko muštynės dėl elektroninės cigaretės; G. su D. ėjo „vienas ant vieno“; nematė, ar M. spyrė lauke; negirdėjo, kad M. grasintų kažką sumušti. Liudytojas M. C. teisme taip pat parodė, jog nepamena, ar viduje vyko koks konfliktas; jų daug buvo, atrodo, kad niekas viduje nesimušė, visi ėjo į lauką; brolis sudavė vieną smūgį D. išėjus, dėl ko M. davė D., nežino, paskui lauke G. mušėsi su D. dėl elektroninės cigaretės; lauke buvo apie 40 žmonių, buvo padarytas ratas; nematė, kad M. ten muštųsi, kad spyrė, bet jis negalėjo, nes D. su G. mušėsi; M. stovėjo šalia ant žemės prie asfalto, kokiu atstumu, nežino; brolio, mušančio juos, nematė. Teismas pastebi, jog tiek liudytojo A. O., tiek liudytojo M. C. duoti parodymai iš esmės prieštarauja paties liudytojo A. O. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, t. y. kad matė, jog G. kalbėjo su kažkokiu vaikinu, kaip suprato dėl „elektronkės“, tas vaikinas, kaip žino, dabar yra nukentėjęs; normaliai kalbėjo, nesipyko; M. kažkodėl įsikišo tarp jų, nors nebuvo reikalo; jis sudavė smūgį į galvą tam nukentėjusiam, regis, vieną kartą; tai buvo trečiame aukšte; tada M. pradėjo sakyti, kad G. ir tas nukentėjęs eitų vienas ant vieno, ta prasme pasimušti; kieme žiūrėjo, o G. su nukentėjusiuoju mušėsi; ant žemės nugriuvo abu ir tada M. pribėgęs spyrė kelis kartus tam nukentėjusiajam; kliuvo tikrai nukentėjusiajam, o G. ar kliuvo, nepasakys, bet galėjo irgi kliūti; kiek tiksliai įspyrė, negali pasakyti; bet ne kartą, bei pirmiau aptartiems nukentėjusiųjų D. K., G. Š. ir liudytojo L. O. parodymams. Be to, pastebėtina ir tai, jog liudytojas A. O. yra kaltinamojo M. D. geras draugas, o M. C. - kaltinamojo brolis, kas reiškia, kad jie gali teikti išskirtinai kaltinamajam palankias aplinkybes, juolab, kad A. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė visiškai skirtingas aplinkybes, dėl ko minėtų liudytojų parodymai vertintini itin kritiškai.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis, teismui nebėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiųjų D. K. ir G. Š. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo kaltinamasis M. D., be kita ko, išsakydamas grasinimus, ir tokiu savo neteisėtu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui LR BK 284 straipsnio kontekste, yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis smurtą nukentėjusiųjų D. K. ir G. Š. atžvilgiu naudojo viešoje vietoje – prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte ir (duomenys neskelbtini) namo kieme, kur tuo metu ne tik galėjo, bet ir buvo pašalinių asmenų, ką iš esmės ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino nukentėjusieji D. K. ir G. Š., liudytojai L. O., M. C., A. O. bei kaltinamasis M. D..

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013 ir kt.).

Šiuo atveju iš byloje esančių ir teisme ištirtų duomenų matyti, jog dėl vykusio įvykio aplinkiniai į tai reagavo, t. y. liudytojas L. O. teisme parodė, jog juos skyrė kiti; nukentėjusysis G. Š. teisme parodė, jog matė, kad D. K. pakėlė draugai, pats jau buvo nuėjęs su Arnu; nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog pribėgo M. ir pradėjo jį spardyti, spyrė į galvą, į smilkinį iš viso galėjo būti kokie 15 smūgių; nepamena, bet kažkas jį atitraukė. Be to, dėl vykusių įvykių į įvykio vietą buvo kviesti policijos pareigūnai bei, kaip teisme teigė liudytojas G. K., D. K. broliui parašė žinutę, kad jam jau „šakės“, jį vedasi, tada pats sėdo į automobilį ir iš karto važiavo į įvykio vietą ieškoti D. K..

Pastebėtina, jog kaltinamojo M. D. gynėja baigiamųjų kalbų metu suabejojo nukentėjusiųjų duotų parodymų patikimumu, kadangi jie, anot jos, yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais teismas remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, visus aptartus įrodymus jungdamas į vieną vientisą įvykių grandinę, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. D. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius, tačiau pastebi, jog norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti ne tik objektyviąją nusikaltimo pusę, bet ir subjektyviąją. Šiuo atveju kaltinamojo M. D. elgesys patvirtina jį veikus tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus LR BK 284 straipsnio dispozicijoje, ir savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numačius, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėjus. Be to, matyti, kad M. D., naudodamas smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, suprato, jog jo veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo M. D. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kiek kartų kaltinamasis spyrė D. K. į galvos sritį, pats nukentėjusysis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodė, jog spirta buvo apie 15 kartų (1 t., b. l. 90), kas jokiu būdu nereiškia, jog spirta ne mažiau kaip 15 kartų, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina, nurodant, kad M. D. D. K. į galvos sritį spyrė apie 15 smūgių. Šis kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 5 kartus teistas (2 t., b. l. 28-37, 39-41, 46-48). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 52-60). Nedirbantis (2 t., b. l. 49), užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 51). Linkęs daryti nusikalstamas veikas viešajai tvarkai bei nuosavybei. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. D., nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 0:2), kaltinamojo asmenybę ir kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-09 nutartimi paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-02-26 nutartimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 80-82) – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-17, keistina į suėmimą, Suėmimas taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo D. K. atstovas pagal įstatymą G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 92-94).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis be patirto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu, mokymusi ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

Nukentėjusiojo D. K. atstovas pagal įstatymą G. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad D. K. dėl jam suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, kliniškai buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, nustatyti kūno sužalojimai vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuo 2018-11-14 iki 2018-11-19 jis buvo gydomas vaikų chirurgijos ortopedijos traumatologijos centre, po gydymosi stacionare jautėsi labai blogai. Po patirtos traumos D. K. labai pablogėjo atmintis, praleido daug pamokų, turėjo gerti vaistus atminčiai gerinti. Tai, kad nukentėjusysis D. K. patyrė atitinkamus nepatogumus, neigiamas emocijas ir kt., nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą G. K. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, išsakydamas poziciją dėl pateikto civilinio ieškinio.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam D. K. dėl tokio neadekvataus, brutalaus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, jis buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą ir kt., todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių ir jų lokalizaciją (ne vienas, o apie 15 smūgių gulinčiam D. K. į gyvybiškai svarbią galvos sritį), padarytus sužalojimus (nežymus sveikatos sutrikdymas); į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiojo normalus, įprastas gyvenimo ritmas (tame tarpe - buvo gydytas stacionare), mokslai; į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš nepilnametį (D. K. tuo metu buvo 16 m.) viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje (didesnis pažeminimas), į kaltinamojo turtinę padėtį (jauno amžiaus, darbingas, tačiau šiai dienai nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę), taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2019 metais, sprendžia, kad nukentėjusiojo D. K. neturtinė žala bus atlyginta, priteisiant iš kaltinamojo D. K. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. atlyginant didesnę žalą nei paprastai priteisiama baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami pagal LR BK 284 str. Pagal formuojamą teismų praktiką dar didesni žalos dydžiai priteistini esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirtų dvasinių traumų būtų kreipęsis pagalbos į psichologus ar psichiatrus, tačiau akivaizdu, kad D. K. patirti sužalojimai ir išgyvenimai turėjo įtakos jo asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 163,99 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam D. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 108-109). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (1 t., b. l. 110-111), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo D. K. sveikatai buvo padaryta M. D. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 163,99 Eur - priteistina iš M. D..

Prokurorės 2019 m. kovo 1 d. nutarimu (2 t., b. l. 63-64) skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. D. į dalį jam nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų 163,99 Eur sumai, laikomų AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 200 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam D. K. priteistinos neturtinės žalos dydį – 1 500 Eur bei Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteistiną 163,99 Eur sumą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. D. į dalį jam nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų, jų sumą padidinant iki 1 163,99 (163,99+1500) Eur, laikomų AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 200 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. K. ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai klausimas (realiai nukentėjusiajam ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlyginta visa padaryta žala).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (106,21 Eur advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai (2 t., b. l. 142, 144). Atsižvelgus į kaltinamojo finansinę padėtį, į šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį, į tai, kad šioje byloje nepilnamečio nukentėjusiojo atstovavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios (LR BPK 55 str. 4 d.), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš M. D. nepriteistinos.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 3 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-09 nutartimi paskirta subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-02-26 nutartimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir M. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę M. D. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-17.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-17, pakeisti į suėmimą, M. D. suimant teismo posėdžių salėje. Suėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

Nukentėjusiojo D. K. atstovo pagal įstatymą G. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš M. D. priteisti nukentėjusiajam D. K. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš M. D. 163,99 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus devyniasdešimt devynis euro centus) už nukentėjusiajam D. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato Modesto Švažo užmokestis 106,21 Eur dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. D. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, sumą padidinus iki 1 663,99 Eur, laikomas AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti atlyginus nukentėjusiajam D. K. padarytą 1 500 Eur dydžio neturtinę žalą ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą 163,99 Eur dydžio turtinę žalą.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 3 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas