Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-10 · Administracinė byla Nr. I-6593-281/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TA-24-520/2015Nutartis · 2015-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-10Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2017-08-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
I-6593-281/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02570-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6593-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02570-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui R. K., pareiškėjo atstovui I. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. 2014-05-06 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2016-08-12, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas (t. I, b. l. 1–3, t. III, b. l. 45)

Paaiškino, kad 2013 m. balandžio 3 d. po 14.00 val. į Lukiškių TI-K kamerą atėjo gal 5 pareigūnai. Aukšto rango pareigūnui įsakius susirinkti savo asmeninius daiktus, pareiškėjas buvo nuvesdintas į pirmo korpuso kamerą Nr. 222. Aukšto rango pareigūnas ir eilinis pareigūnas nuvesdino į trečią aukštą, kuriame išduodamas minkštasis inventorius. Išduodant inventorių pareiškėjas pareikalavo, kad jam būtų išduotas visas patalynės komplektas, švarus, tvarkingas minkštasis inventorius, atitinkantis Lietuvos higienos normos reikalavimus, bet jam išdavė dvokiantį nuorūkomis ir dūmais, susidėvėjusį, suplyšusį ir purviną inventorių. Pareiškėjas žodžiu atsisakė priimti tokį inventorių. Pareigūnai liepė pasirašyti kartotekoje, kad pareiškėjas esą atsisako paimti minkštąjį inventorių. Dėstydamas savo nepasitenkinimą žodžiu pareiškėjas bandė pasitraukti į šoną, tačiau eilinis pareigūnas griebė jam už rankos, traukdamas prie inventoriaus išdavimo staliuko, kad pareiškėjas pasirašytų. Pareigūno rankai išsprūdus, pareiškėjas nugriuvo ant grindinio, nesikeldamas prašė pareigūnų, kad nedelsiant būtų pakviestas direktoriaus pavaduotojas, nes norėjo vietoje išreikšti savo nusiskundimus dėl šio įvykio. Pareigūnai prašymo netenkino. Supykę pareigūnai nutempė pareiškėją už rankų tolyn nuo filmavimo kamerų ir prie laiptų rankomis ir kojomis pradėjo daužyti pareiškėjui į galvą, šonus, nugarą, sėdmenis. Aukšto rango pareigūnas registracijos knyga talžė pareiškėjui per galvą, pataikė per ausį, pramušdamas kairės ausies būgnelį. Pareiškėjo teigimu, jį mušė gal 4 pareigūnai, mušdami klausė, ar dar reikia direktoriaus pavaduotojo. Pareiškėjas panikoje ir šoko būsenoje atsakė, jog nereikia. Panaudoję smurtą pareigūnai uždėjo antrankius ir nuvedė medicininei apžiūrai. Pareiškėjas prašė medicinos darbuotojų nurengus nuodugniai visą apžiūrėti, nurodė kurioje vietoje labai skauda, paaiškino, kad negirdi viena ausimi, kadangi mušant per galvą su knyga jam pataikė į ausį. Apžiūros metu medicinos darbuotojas pareiškė, kad su pareiškėjo ausimis viskas gerai, (viena ausis švari, kraujo nesimato, sieros nėra, kitoje matyti siera), iškvietė stomatologą, kad apžiūrėtų pareiškėjo burnos ertmę, kadangi nuo pareigūnų smurto buvo pažeista žando ertmė.

Be to, pareiškėjas paaiškino, kad tas pats aukšto rango pareigūnas, kuris 2013 m. balandžio 3 d., nurodė susirinkti daiktus perkėlimui į kitą kamerą, 2013 m. balandžio 4 d. rytą atėjęs į kamerą vėl liepė susirinkti daiktus perkėlimui į kitą kamerą ir ištraukė iš pareiškėjo kišenės visus jo raštus, skundus, prašymus, rašytus nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2013 metų balandžio 2–3 dienos liepdamas ant kiekvieno rašyti administracijai pretenzijų atsisakymą bei nurodyti, jog problema buvo išspręsta žodžiu. Pareiškėjas nurodymą įvykdė. Po to tas pats pareigūnas liepė ištraukti iš lagamino raštus, skundus, parašytus pareigūnų atžvilgiu. Pareiškėjas juos ištraukė iš lagamino, o pareigūnai liepė juos sudraskyti. Pareigūnai grasino, kad jei dar bus parašytas dėl jų raštas, pareiškėjas pamatys tai, ko dar nematęs. Vėliau, pareiškėjui būnant kameroje Nr. 222, atėjo tas pats aukšto rango pareigūnas ir atnešė dar kelis pareiškėjo rašytus raštus, kad pareiškėjas ant jų pasirašytų kaip ir ant kitų raštų. Pareiškėjui pasirašius, po kiek laiko atėjo vėl tas pats aukšto rango pareigūnas ir atnešė kelis A4 formato balto popieriaus lapus. Liepė parašyti pareiškimą, kad būdamas Lukiškių TI-K, pareiškėjas į savo rašytus raštus atsakymo nereikalauja, pretenzijų administracijai neturi.

Pareiškėjas 2013 m. balandžio 5 d. iš Lukiškių TI-K buvo konvojuotas į Vilniaus pataisos namus, kur nedelsdamas kreipėsi į medicinos punktą. Gydytojas apžiūrėjęs pareiškėją į kortelę surašė pareiškėjo kūno sužalojimus, žymes, nusiskundimus. Dėl skaudančios ausies patarė savaitę palaukti, o jei per savaitę nepraeis, siųs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Dėl ausies pareiškėjui teko vykti į LAVL, kurioje buvo nustatytas ausies būgnelio plyšimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti pilna apimtimi.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, bei Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K 2013 m. balandžio 18 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-1496 dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį R. K. buvo nustatyta, kad 2013 m. balandžio 3 d. apie 14.00 val. buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. T. tarnybinis pranešimas Nr. 94-4-1 ir APS vyresniojo specialisto E. A. tarnybinis pranešimas Nr. 94-4-2 apie tai, kad 2013 m. balandžio 3 d. apie 14.00 val. iš gyvenamosios kameros Nr. 391 į gyvenamąją kamerą Nr. 222 buvo perkeltas R. K.. Vedant nuteistąjį į minkštojo inventoriaus sandėlį paimti įstaigoje laikomiems asmenims išduodamo inventoriaus, nuteistasis pradėjo elgtis neprognozuojamai, pradėjo trankyti galvą į sieną ir į šalia esančias grotas, vėliau nukrito ant žemės. Tuo metu pro minkštojo inventoriaus sandėlį ėjo APS vyresnysis specialistas E. A. ir vyresnysis specialistas R. T.. Pamatę, kad minėtas nuteistasis nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų, jie sustojo padėti pareigūnams. Bandant pareiškėją pakelti nuo grindų, jis užsimojo ranka smogti APS vyresniajam specialistui E. A., tačiau pareigūnas smūgio išvengė. R. K. nereagavo į daugkartinius reikalavimus nusiraminti, todėl pareigūnai nusprendė panaudoti prieš nuteistąjį specialiąją priemonę – antrankius. Bandant uždėti antrankius, pareiškėjas bandė įspirti APS vyresniajam inspektoriui R. T.. Pareigūnui smūgio pavyko išvengti. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus, nuteistasis buvo paguldytas ant pilvo ir užlaužus rankas jam buvo uždėti antrankiai. Po specialių priemonių panaudojimo prieš pareiškėją, Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai užfiksavo, kad ant kūno ūmių sumušimų ir sužalojimų nėra. Po antrankių uždėjimo liko nežymūs paraudimai riešų srityje. Pasiaiškinti raštu pareiškėjas atsisakė. Apie specialiųjų priemonių panaudojimą prieš nuteistąjį R. K. 2013 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 9-7355 buvo informuota Vilniaus miesto prokuratūra. Remiantis atliktu tarnybiniu tyrimu, buvo siūlyta pareigūnų veiksmus, panaudojant antrankius ir kovinių imtynių veiksmus prieš pareiškėją laikyti teisėtais, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, jam 2013 m. balandžio 26 d. nutarimu paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – papeikimas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2013-04-03 nuo 14 val. iki 14.40 val. pareiškėją R. K. vedant į minkštojo inventoriaus sandėlį paimti inventoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 2 korpuso vyresnysis J. Š., vyresnysis specialistas E. A., vyresnysis inspektorius R. T. prieš pareiškėją panaudojo specialiąsias priemones antrankius ir kovinius imtynių veiksmus (b. l. 34–39, 42). Antrankiai pareiškėjui uždėti 14.30 val., nuimti pareiškėjui nusiraminus 15.40 val. (b. l. 35, 36, 37, 38, 39).

Iš karto po įvykio, 2013 m. balandžio 3 d. 14.40 val., pareiškėją apžiūrėjus, sumušimo ir sužalojimo žymių, padarytų panaudojant specialiąsias priemones, ant pareiškėjo kūno nenustatė (b. l. 40, 44–47).

Iš LAVL pareiškėjo gydymo stacionare istorijos Nr. 1094-635 įrašų matyti, kad 2013 m. balandžio 19 d. jam buvo nustatytas membranos plyšimas (b. l. 14).

Lukiškių TI-K 2013-04-18 tarnybinio tyrimo išvadoje reg. Nr. 24-1496 dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį R. K. nustatyta, kad vedant pareiškėją į minkštojo inventoriaus sandėlį jis tapo neprognozuojamas, pradėjo trankyti galvą ir visu kūnu į sieną, į šalia esančias grotas, vėliau nukrito ant žemės. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus, nuteistasis R. K. paguldytas ant pilvo ir užlaužus rankas jam buvo uždėti antrankiai. Po šių specialiųjų priemonių panaudojimo sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai užfiksavo, kad ūmių sumušimų ar sužalojimų nėra, po antrankių uždėjimo likę nežymūs paraudimai riešo srityje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuspręsta pareigūnų veiksmus, panaudojant antrankius ir kovinių imtynių veiksmus prieš R. K., laikyti teisėtais (b. l. 35–36).

Lukiškių TI-K direktorius 2013 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 62-419 pareiškėjui skyrė nuobaudą – papeikimą. Ši nuobauda buvo paskirta atsižvelgus į tarnybinio tyrimo išvadą (reg. Nr. 24-1496) ir konstatavus, kad R. K. nevykdė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, taip pažeisdamas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą draudimą reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (b. l. 34).

Lukiškių TI-K pateikė pirmosios instancijos teismui R. K. 2013 m. balandžio 2-3 d. rašytų Lukiškių TI-K administracijai prašymų ir skundų (iš viso 14) kopijas prie kurių (išskyrus 3 atvejus) pridėti atskiruose lapuose surašyti 2013 m. balandžio 4 d. (vienu atveju 2013 m. balandžio 5 d.) raštai, kuriuose įskaitomai įrašyta apelianto pavardė ir vardas (arba pirmoji vardo raidė) bei parašu patvirtinti įrašai, kad jis raštiško atsakymo nereikalauja, problema išspręsta žodžiu, administracijai pretenzijų neturi (b. l. 71–96).

Lukiškių TI-K 2013-04-08 raštu Nr. 96-346, 2013-04-17 raštu Nr. 96-420, 2013-04-17 raštu Nr. 96-429 bei 2013-04-08 raštu Nr. 96-345 informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į pareiškėjo raštiškus prašymus, kuriuose pareiškėjas nurodo, kad prašymuose nurodytos problemos išspręstos žodžiu, prašymų nagrinėjimo procedūra nutraukiama (b. l. 105–108).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų 2013 m. balandžio 3 d. veiksmų, esą lėmusių pareiškėjo sužalojimą, bei 2013 m. balandžio 4 d. pareigūnų veiksmų, reikalaujant pareiškėją rašyti atsisakymus nuo prašymų ir skundų įstaigos administracijai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2013-04-03 įvykio Lukiškių TI-K metu, pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai panaudojo fizinį smurtą, dėl kurio pareiškėjui plyšo ausies būgnelis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str.1 d. 2 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs, turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Įstatymu nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

Žemesnės instancijos teismas

BVK taip pat numatytos ir specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika, kurios gali būti panaudotos pataisos įstaigose BVK 120-121 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka, kai reikia: apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus; sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga; atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą; kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. Be nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis: kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo; kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį, baudos ar drausmės izoliatorių, kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu; kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti; konvojuojant nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis.

Iš esmės byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, susijusių su 2013-04-03 įvykiu dėl to, kad pareiškėjui atsisakius paimti minkštąjį inventorių ir pargriuvus ant grindų, policijos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu panaudojo specialias priemones, t. y., uždėjo antrankius ir po to nuvedė medicininei apžiūrai.

Tačiau pareiškėjo teigimu, jam atsisakius paimti nešvarų minkštąjį inventorių, pareigūnas jį paėmė už rankos, traukė prie inventoriaus išdavimo staliuko, kad pasirašytų. Pareigūno rankai išsprūdus ir pareiškėjui nugriuvus ant grindų bei nesikeliant ir prašant pakviesti pavaduotoją, pareigūnai nutempė už rankų tolyn nuo filmavimo kamerų ir prie laiptų rankomis ir kojomis mušė pareiškėjui į galvą, šonus, nugarą, sėdmenis, o aukšto rango pareigūnas registracijos knyga talžė pareiškėjui per galvą, pataikė per ausį dėl ko plyšo kairės ausies būgnelis.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos pateikta medžiaga (t. III, b. l. 13–26), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikta pareiškėjo skundų nagrinėjimo medžiaga Nr. 7/355-2011, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pateikta medžiaga (t. III, b. l. 31–36) patvirtina, kad pareiškėjas R. K. į nurodytas institucijas dėl Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų nesikreipė, dėl 2013-04-03 įvykio Lukiškių TI-K, nurodytose institucijose tyrimas atliekamas nebuvo. Be to, 2013-04-18 tarnybinio tyrimo išvada Nr. 24-1496 dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį R. K. patvirtina, kad nuteistasis R. K. vedant jį į minkštojo inventoriaus sandėlį tapo neprognozuojamas, pradėjo trankyti galva ir visu kūnu į sieną, į šalia esančias grotas, vėliau nukrito ant žemės. Į daugkartinius reikalavimus nusiraminti R. K. nereagavo, todėl prieš nuteistąjį nuspręsta panaudoti specialiąją priemonę – antrankius. Bandant uždėti antrankius R. K. priešinosi, todėl panaudojus kovinių imtynių veiksmus, nuteistasis buvo paguldytas ant pilvo ir užlaužus rankas jam buvo uždėti antrankiai. Tokius pareigūnų veiksmus tarnybinio tyrimo išvadoje nuspręsta laikyti teisėtais.

Per teismo posėdį liudytojais apklausti įvykyje dalyvavę pareigūnai J. Š. bei E. A. patvirtino, kad dėl netinkamų pareiškėjo veiksmų jo atžvilgiu buvo panaudota speciali prievartos priemonė – uždėti antrankiai, tačiau paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kitų pareiškėjo nurodytų veiksmų, susijusių su mušimu.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. paaiškino, kad po įvykio apžiūrėjo pareiškėją išoriškai, tame tarpe ir ausis, apžiūrėjo visą pareiškėjo galvą ir likusį kūną. Pareiškėjas buvo susierzinęs, emociškai nestabilus, apžiūros metu niekuo nesiskundė. Pareiškėjo ausys buvo apžiūrėtos išoriškai, be kitų papildomų prietaisų. Paaiškino, kad išoriškai apžiūrint ausį negalima tiksliai nuspręsti dėl vidinės ausies, kurioje randasi būgnelis būklės, tačiau apžiūrint ausį turėtų būti matoma iš ausies tenkanti siera bei kraujas. Žmogus, kuriam plyšta ausų būgnelis, kenčia didelį skausmą, tačiau pareiškėjas tuo metu nesiskundė ir neprašė nukreipti jį į ligoninę. Apžiūros metu nebuvo indikacijų, kurių pagrindu ji būtų galėjusi nukreipti pareiškėją į Laivės atėmimo vietų ligoninę.

Gydytojos L. K. išvadoje, surašytoje 2013-04-03, konstatuota, kad sumušimo ar sužalojimo žymių nėra, dešinėje ausyje nustatyta siera, kairėje ausyje kraujo ar kitų išskyrų nėra. Nugaros srityje tarp menčių nedidelis paraudimas (t. II, b. l. 89).

Byloje esantys vėlesni gydytojų išrašai taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas ausies traumą galėjo patirti būtent 2013-04-03. Kaip matyti iš medicininių dokumentų pareiškėjas dėl kairės ausies kreipėsi 2013-04-05 skųsdamasis blogai girdintis, teigdamas, kad prieš dvi dienas buvo sumuštas, tačiau gydytojo išvada – patologinių išskyrų ausyse nematyti, nustatyta 4 cm poodinė kraujosrūva nugaroje tarp menčių, kitų pažeidimų ant kūno nenustatyta (t. II, b. l. 90). 2013-04-12 gydytojo išrašas patvirtina, kad R. K. skundžiasi skausmu kairėje ausyje, blogai girdi, pasirodė kraujas. Gydytojo išvada – kairėje ausyje matomų pakitimų nėra (t. II., b. l. 91). 2013-04-26 gydytojo R. K. išrašas patvirtina, kad pareiškėjas grįžo iš LAVL, kurioje rekomenduota pareiškėjui vengti vandens patekimo į ausį (t. II, b. l. 92). Kitų pareiškėjo asmens sveikatos išrašų, patvirtinančių pareiškėjo kairės ausies patologijas, byloje nenustatyta, taigi pareiškėjas po 2013-04-26 apsilankymo pas gydytoją, dėl kairės ausies skausmo daugiau nesikreipė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančią medžiagą, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu naudojo kitus smurtinius veiksmus, išskyrus tuos kovinių imtynių veiksmus, kurie buvo būtini, kad pareiškėjui būtų uždėti antrankiai. Kovinių veiksmų panaudojimas siekiant nuraminti pareiškėją ir uždėti jam antrankius, pareiškėjui nevykdant pareigūnų reikalavimų, nėra draudžiamas, todėl tokie Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai laikytini teisėtais. Pažymėtina, kad tarnybinio tyrimo išvadoje pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta, medicininiai išrašai nepatvirtina, kad pareiškėjas buvo mušamas, pareiškėjas dėl sveikatos sužalojimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Pareiškėjo ausies membranos plyšimas diagnozuotas vėliau nei pareiškėjas nurodo kokiomis aplinkybėmis jam sužalojimas buvo padarytas (b. l. 14). Įvertinus pareiškėjo asmenybę apibūdinančią Vilniaus pataisos namų psichologinės tarnybos 2013-12-11 pažymą-rekomendaciją dėl pareiškėjo R. K. emocinės būsenos nestabilumo, polinkio į impulsyvius veiksmus, į tai, kad pareiškėjui dėl nevykdymo pareigūnų reikalavimo buvo skirta nuobauda, numatyta BVK 142 str. 1 d. 1 p., (t. II, b. l. 4, t. I, b. l. 62), o ausies membranos plyšimas diagnozuotas vėliau nei pareiškėjas nurodo kokiomis aplinkybėmis jam sužalojimas buvo padarytas, nėra pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.

Nenustačius Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo, nevertinamos ir kitos atsakomybės atsiradimo sąlygos – žala ir priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, nėra ir pareigos valstybei pagal CK 6.271 str. atlyginti žalą pareiškėjui.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, priversdami jį pasirašyti atsisakymus nuo rašytų prašymų ir skundų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Lukiškių TI-K pateikė teismui R. K. 2013 m. balandžio 2-3 d. rašytų Lukiškių TI-K administracijai prašymų ir skundų (iš viso 14) kopijas prie kurių pridėti atskiruose lapuose surašyti 2013 m. balandžio 4 d. (vienu atveju 2013 m. balandžio 5 d.) raštai, kuriuose įskaitomai įrašyta apelianto pavardė ir vardas (arba pirmoji vardo raidė) bei parašu patvirtinti įrašai, kad jis raštiško atsakymo nereikalauja, problema išspręsta žodžiu, administracijai pretenzijų neturi (b. l. 71–96).

Pareiškėjas per teismo posėdį paaiškino, kad skundus Lukiškių TI-K administracijai buvo pateikęs iki 2013-04-03 įvykusio įvykio, tačiau po jo, dėl pareigūnų veiksmų, buvo priverstas šių skundų atsisakyti.

Teismas nurodytų aplinkybių kontekste pažymi, kad pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos bei skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teisių pažeidimu priverčiant jį atsisakyti rašytų skundų vertintinos kaip pareiškėjo pasirinkta taktika, siekiant sau palankaus sprendimo. Pažymėtina, jog posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad skundus, kurių buvo priverstas atsisakyti, pareiškėjas pateikė Lukiškių TI-K administracijai dar iki įvykusio įvykio. Ant pareiškėjo skundų uždėtos gavimo datos patvirtina, kad skundai gauti 2013-04-02 bei 2013-04-03. Tuo tarpu teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad jau po įvykio atėjęs pareigūnas liepė susirinkti daiktus perkėlimui į kitą kamerą ir ištraukė iš pareiškėjo kišenės visus jo raštus, skundus, prašymus, rašytus nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2013 metų balandžio 2–3 dienos liepdamas ant kiekvieno rašyti pretenzijų administracijai atsisakymą bei nurodyti, jog problema buvo išspręsta žodžiu. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes matyti, kad jeigu pareiškėjas skundus pateikė Lukiškių TI-K administracijai dar iki nurodyto įvykio, šie skundai buvo ne pas pareiškėją, o jau pateikti Lukiškių TI-K administracijai. Todėl pareiškėjas po įvykio šių skundų turėti negalėjo. Iš pateiktų skundų turinio matyti, kad juose reiškiamos pretenzijos buvo nesusijusios su nagrinėjamu įvykiu (pvz.: prašymas pateikti dokumentą, kiek parų pareiškėjas yra praleidęs įstaigoje nuo 2011-01-01; klausimas kur ir kam galima įteikti skundus, prašymus; kodėl pareigūnai ir prižiūrėtojai nesivadovauja ženklu draudžiančiu rūkyti koridoriuose ir pan.). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčijamas atsisakymo nuo skundų autentiškumas, pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis pats rašė šiuos atsisakymus nuo prašymų ir skundų. Nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes, konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šiuo klausimu nėra pagrindo. Nenustačius Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo, nevertinamos ir kitos atsakomybės atsiradimo sąlygos – žala ir priežastinis ryšys.

Apibendrinant išdėstytą, teismas konstatuoja, kad neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje pateikta medžiaga suponuoja išvadą, kad Lukiškių TI-K pareigūnai 2013-04-03 14.00 val. įvykusio įvykio metu elgėsi vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis, taip pat atsakovo neteisėtų veiksmų, kad pareiškėjas būtų verčiamas atsisakyti administracijai pateiktų skundų, nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesant atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla pareiga pagal CK 6.271 str. atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas kaip nepagrįstas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė