Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. K. 2015 m. sausio 23 d. (pagal spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo.

Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo tenkintinas, apeliacinis skundas priimtinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi, akcentuotina, jog ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią sieja ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Pareiškėjas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo pateikė 2015 m. sausio 23 d., t. y. praleidęs ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiolikos dienų terminą. Pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13).

Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laivės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbtas pirmosios instancijos teismo sprendimas (II t., b. l. 114). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimas į Vilniaus pataisos namus išsiųstas 2014 m. gruodžio 30 d. (II t., b. l. 122). 2015 m. sausio 5 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2014 m. gruodžio 29 d. pareiškėjo prašymas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą siųsti į Šiaulių tardymo izoliatorių, nes jame tuo metu buvo pareiškėjas (II t., b. l. 125). Vilniaus pataisos namai 2015 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą persiuntė Šiaulių tardymo izoliatoriui (II t., b. l. 126). Pareiškėjui pasirašytinai pirmosios instancijos teismo sprendimas įteiktas Vilniaus pataisos namuose 2015 m. sausio 20 d. (II t., b. l. 128).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Kaip minėta, pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame paskelbtas skundžiamas teismo sprendimas. Sprendimo kopija pareiškėjui įteikta tik 2015 m. sausio 20 d., taigi jau pasibaigus teismo sprendimo apskundimo terminui. Pažymėtina, jog gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo kopiją pareiškėjas veikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, per tris dienas nuo teismo sprendimo kopijos gavimo surašė ir 2015 m. sausio 23 d. pateikė Vilniaus pataisos namų administracijai išsiųsti apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti iš esmės praleido dėl svarbių, objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl toks terminas atnaujintas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės atitinka apeliaciniam skundui ABTĮ 130 straipsnyje nustatytus reikalavimus, sprendžia apeliacinį skundą priimti. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų) (ABTĮ 40 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsniu, 134 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkinti ir priimti pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.