- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- I-836-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00159-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- T. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 2-14 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-02-17 iki 2015-10-15, kamerose, pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą, sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų – kamerose neveikia ventiliacija, nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas ir tinkama temperatūra, kamerose drėgna, tamsu, kameros neremontuojamos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę. Nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, užimtumas, nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, kiemeliai neatitiko higienos normų, nebuvo periodiškai valomi. Nebuvo sudarytos sąlygos rūbų skalbimui, administracija juos plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis turėdavo sąskaitoje pinigų. Šiaulių TI nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems krata atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje, kratos metu pareiškėjas buvo priverstas savo viršutinius ir apatinius rūbus dėti į purvinas voneles. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo ir karantino kamerose neatitverti, nebuvo privatumo. ŠTI dažnai nebuvo šilto vandens, nebuvo sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose pilna tarakonų, pelių, vorų, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos ir dezinfekcijos. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, Netinkamos laikymo sąlygos suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, nuketėjo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, pablogėjo sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (2 t., 12 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 57-68 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-02-04 pažymos matyti, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas skirtingose kamerose su dar 1-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,6 iki 11,7 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes administracinėje byloje Nr. I-4215-426/2016 Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2016-08-08 sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014-02-17 iki 2015-09-28 už skalbimo paslaugų neteikimą ir sąlygų praustis nesudarymą atmetė kaip nepagrįstą, sprendimas įsiteisėjęs. Administracinėje byloje Nr. I-836-394/2017 pareiškėjo pateikto skundo dalis yra tapati (dėl skalbimo paslaugų neteikimo ir sąlygų praustis Šiaulių TI nesudarymo), todėl šioje dalyje yra pagrindas bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsakovas dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-07-23 atliko kameros Nr. 55 patikrinimą, nustatyta, jog kameroje atlikti remonto darbai, kamera tvarkinga, sienos ir lubos lygios, atsilupusių dažų nėra. Kameros Nr. 64 patikrinimas užfiksuotas 2015-08-27, nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas. 2015-10-20 patikrinimo akte Nr. EP-460 užfiksuoti nežymūs kamerų Nr. 46 ir 88 pažeidimai – per maža dirbtinė naktinė apšvieta, reikalingas remontas, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka nustatytas higienos normas.
Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).
Atsakovas nurodo, kad reikalavimai įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomi tik naujai statomiems ar rekonstruojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.
Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl pareiškėjo argumentai, jog per mažai ploto ir per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo.
Atsakovas nurodo, kad patalpų deratizacija ir dezinsekcija įstaigoje vykdoma esant poreikiui, tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo jiems nustatytų pareigų, susijusių su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose.
Atsakovas nurodo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu nustatė, kad dienos maisto raciono bendra energetinė vertė atitinka patvirtintą normą – 2312 kcal, baltymų, riebalų angliavandenių kiekis atitiko reglamentuojamas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams. Suimtieji turi galimybę maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Atsakovas neturi duomenų, jog pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energetinės vertės maitinimas, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.
Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 nurodyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Patikrinimo akto turinys paneigia pareiškėjo dėstomas aplinkybes dėl sąlygų apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje, pareiškėjo teiginiai dėl šalčio ir purvo yra abstraktūs, netikslūs, nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantys subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti.
Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji ir nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę direktoriaus patvirtintą grafiką. Pareiškėjo skundo argumentai dėl užimtumo neorganizavimo jam būnant įstaigoje, nepagrįsti. Pareiškėjo laikymo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybė juose dalyvauti sudaryta kiekvienam asmeniui. Organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir išreiškia norą jose dalyvauti.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo T. V. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014-02-17 iki 2015-10-15, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo Šiaulių TI sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios 2017-02-04 pažymos Nr. 60/09-4625 (60-82 b. l.) matyti, kad pareiškėjas T. V. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-02-17 iki 2015-10-15, viso 522 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose (2014 metais – Nr. 30, 87, 64, 55, 48, 59, 32, 82, 62 bei drausmės izoliatoriuje Nr. DI-2; 2015 metais – Nr. 62, 82, 89, 88, 12, 64, 55, 90 bei drausmės izoliatoriuje Nr. DI-1), kurių plotas nuo 6,52 iki 23,37 kv. m., vienas arba su dar 1-7 asmenimis ir jam teko nuo 2,79 iki 11,68 kv. m. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad 467 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 32 dienas pareiškėjui pastoviai teko mažiau, negu 3,6 kv. m., o 23 dienas pareiškėjui tenkantis kameros plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus, tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas šias dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė duomenis tik apie kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todėl 2017-02-04 pažymos turinys vertintinas pareiškėjo naudai ir konstatuotina, jog laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjas 55 dienas (32 + 23) buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus minimaliam kamerų plotui. Įvertinęs tai, kad kamerų plotas paprastai būna užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, dalį kameros ploto užima sanitarinis mazgas, teismas sprendžia, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikru laikotarpiu buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjai patirti nepatogumus, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kamerose Nr. 30, 87, 82, 59, 62, 88 ir 90, kai jose buvo laikomi daugiausia 4-6 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, kuris paprastai užima apie 1 kv. m., teko nuo 3,64 iki 4,37 kv. m., tačiau kamerose Nr. 64, 55, 89 ir 88, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, pareiškėjui teko tik 3,54 – 3,55 kv. m. Teismas neturi duomenų, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai, tačiau atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad kiekvienoje kameroje buvo metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas), spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas), stalas (1 vienetas patalpai), taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai (dėl vietos stokos galėjo būti mažiau), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai), laikytina, kad baldai užėmė didžiąją dalį kameros ploto, todėl pareiškėjo galimybė judėti kameroje buvo suvaržyta. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikrą laikotarpį buvo per mažas, toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas ir tinkama temperatūra, kamerose drėgna, tamsu, kameros neremontuojamos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę. Atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl kamerų Nr. 55, 64, 46 ir 88 patikrinimų rezultatų, tačiau nepateikė jokių duomenų apie visų pareiškėjo laikymo kamerų būklę ir atitikimą Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) reikalavimams. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2014 m. liepos 23 d. patikrinimo metu buvo patikrinta ir kamera Nr. 55, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-08-06 iki 2014-08-26 ir nuo 2015-09-09 iki 2015-09-16, patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje langai išimti vasaros sezono laikotarpiui, susikaupusio vandens kondensato ant sienų, lubų paviršių nėra, kameroje atlikti remonto darbai, kamera tvarkinga, sienos, lubos lygios, atsilupusios dažų dangos nėra (1 t. 159-161 b. l.). 2015 m. kovo 4 d. patikrinimo metu patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 82, kurioje pareiškėjas 2015 metais buvo laikomas nuo 2015-01-22 iki 2015-02-03 ir nuo 2015-03-03 iki 2015-03-24, patikrinimo metu nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, pelėsio nėra, nuo lubų nebyra (1 t., 162-166 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 (1 t. 167-170 b. l.) užfiksuota, kad operatyviosios kontrolės metu išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė bei apšvietimas kamerose Nr. 12, 64, 82 ir 89 atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 89 ant lubų yra pelėsio (pažeidžiamas HN 76:2010 56 punkto reikalavimas); šiose kamerose 2015 metais pareiškėjas buvo laikomas atitinkamai nuo 2015-04-07 iki 2015-04-08 ir nuo 2015-07-25 iki 2015-07-27 (kameroje Nr. 12), nuo 2015-06-01 iki 2015-07-20 ir nuo 2015-07-27 iki 2015-09-03 (kameroje Nr. 64), nuo 2015-01-22 iki 2015-02-03 ir nuo 2015-03-03 iki 2015-03-24 (kameroje Nr. 82), nuo 2015-02-24 iki 2015-02-26 (kameroje Nr. 89). 2015 m. spalio 16 d. patikrinimo metu patikrintos ir pareiškėjo laikymo kameros Nr. 55, 64, 82 ir 88, bei drausmės izoliatorius DI-1, kuriame pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-07-20 iki 2015-07-25, nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, patalpų temperatūra ir santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 64 ir 88 bei DI-1 atitiko higienos normos reikalavimus, tačiau dirbtinė naktinė apšvieta šiose kamerose ir drausmės izoliatoriuje išmatuota nuo 5±2,2 iki 7±2,3 lx – pažeidžiamas HN 76:2010 23 punktas, kur nurodoma, kad dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx, kamera Nr. 64 po remonto, dažų danga pradėjusi luptis nedideliame sienos plote dėl kameros gyventojų veiklos, kameroje Nr. 82 yra sienos tinko įtrūkimas, kameroje Nr. 88 sienų ir lubų dažų danga lupasi, kamerose reikalingas remontas – HN 76:2010 62 p. pažeidimas; drausmės izoliatoriuje Nr. DI-1 dažai nuo lubų ir sienų nesilupa, sienos išklijuotos plytelėmis, metaliniai paviršiai nudažyti, nesurūdiję (1 t., 182-184 b. l.). Taigi patikrinimo rezultatai iš dalies patvirtino pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl kameros Nr. 89 būklės (pelėsis) ir kamerų Nr. 64, 82 ir 88 būklės (reikalingas paprastasis remontas), tačiau paneigia aplinkybes dėl kamerų Nr. 55, 82, 12, 64, 88 ir 89 oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir dirbtinio apšvietimo trūkumų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsakovas šiuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl visų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 22, 26, 56 ir 62 punktų, reglamentuojančių patalpų apšvietimą, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę (išskyrus kameras Nr. 55, 82, 12, 64, 88 ir 89), oro judėjimo greitį, pelėsio nebuvimą ir remonto reikalingumą, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės bei pasivaikščiojimo trukmės, sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, naudojimosi dušu, nesudarytų sąlygų skalbti drabužius, tarakonų ir graužikų, kitų parazitų kamerose buvimo, maisto energetinės vertės ir maitinimo organizavimo, netinkamai organizuoto užimtumo, signalizacijos mygtuko kamerose nebuvimo, kratų atlikimo.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę (1 t. 111 b. l.), Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m), atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji) (1 t., 112 b. l.). Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. birželio 11 d., 2015 m. rugpjūčio 24 d., 2015 m. spalio 6 d. patikrinimų metu (1 t., 155-157, 167-170, 175-181 b. l.) nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, juose neužuodžiamas nemalonus kvapas; Šiaulių TI laikomiems asmenims pabūti gryname ore 1 val. per dieną sąlygos sudaromos, rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val. nėščiosioms, nepilnamečiams, sergantiems tuberkulioze. Pareiškėjas pats skunde nurodo, kad turėjo galimybę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, jo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės paneigtos Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų išvadomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose kamerose bei laikino sulaikymo ir karantino kamerose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – neatitverti, nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. 2015 m. kovo 4 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimų metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras nustatė, kad laikino laikymo ir paskirstymo kamerose, tame tarpe ir kameroje PK-5, tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies, nėra veidrodžių (HN 76:2010 21 punkto pažeidimas) (1 t, 162-166, 167-170 b. l.). Taigi visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl neatitvertų sanitarinių mazgų laikino sulaikymo ir karantino kamerose, o atsakovas nepateikia įrodymų, kad sanitariniai mazgai gyvenamosiose kamerose buvo visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, užtikrinant kameroje laikomų asmenų privatumą, todėl darytina išvada, kad sanitariniai mazgai Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jo laikymo metu neatitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir higienos normos reikalavimų, o pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus dėl naudojimosi sanitariniu mazgu, dėl iš jo sklindančio nemalonaus kvapo.
Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad Šiaulių TI nebuvo sudarytos sąlygos skalbti asmeninius rūbus. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraše, papildytame 2015-11-02 įsakymu Nr. 1/01-243 (1 t., 113-121 b. l.) nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką, jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi pinigų asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius, viršutiniai rūbai skalbiami įstaigos skalbykloje. Į bylą pateikti nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matosi, kad pareiškėjas per visą jo laikymo Šiaulių TI laikotarpį asmeninių lėšų savo sąskaitoje turėjo (1 t. 85-87 b. l.). Pažymėtina, jog aukščiau paminėtose teisės normose nėra įsakmiai nurodyta, kad asmenų drabužiai turi būti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigą sudaryti galimybę kalintiems asmenims išsiskalbti savo drabužius. Nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, spręstina, kad ŠTI administracija, nustatydama atitinkamą viršutinių drabužių skalbimo tvarką, teisės normų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016-08-02 išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nesudarytų sąlygų džiovinti viršutinius drabužius Šiaulių TI kamerose per laikotarpį nuo 2014-02-03 iki 2014-09-22, pareiškėjo skundas atmestas, kaip nepagrįstas, sprendimas įsiteisėjęs. Administracinėje byloje Nr. I-836-394/2017 pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl nesudarytų sąlygų skalbti asmeninius rūbus Šiaulių TI per laikotarpį nuo 2014-02-17 iki 2015-10-15, todėl nėra pagrindo laikyti kad skundo dalis yra tapati.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose pilna tarakonų, graužikų, kitų parazitų, kurių Šiaulių TI administracija nenaikina. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad patalpų deratizacija ir dezinsekcija įstaigoje vykdoma esant poreikiui, tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus. Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (1 t., 162-166, 175-181 b. l.) taip pat matyti, kad įstaigoje profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas, graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam skirtų priemonių Šiaulių TI turi, gyvenamosiose kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama suimtųjų prašymu, pagal nustatytą vidaus tvarką. Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, jog įstaigos administracija nesiima priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, pareiškėjas nenurodė, kad su prašymu dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir kad buvo atsisakyta tai atlikti, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ŠTI dažnai nebuvo šilto vandens, nebuvo sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o higienos normos 27 p. numato, kad karšto ir šalto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpose. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims kartą per savaitę galimybė praustis duše sudaroma, veikia dvi dušo patalpos po 8 prausimosi vietas (1 t., 175-181 b. l.), taigi visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų dušo patalpose nenustatė, pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakanka kultūros, sporto kūrybos, saviraiškos renginių. Atsakovas į bylą pateikė 2017-02-09 Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-297 (1 t., 90 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; Šiaulių TI organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir pareiškia norą jose dalyvauti; suimtieji (nuteistieji) vedami į teniso, treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, laisvalaikio užimtumo kambarį pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką. Į bylą pateikti ir Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai bei į treniruoklių ar stalo teniso salę, krepšinio aikštelę išvedamų kamerų sąrašai (1 t., 122-154 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių ar stalo teniso salę, krepšinio aikštelę, užimtumo kambarį-skaityklą), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, arba tų kamerų suimtieji (nuteistieji) į užimtumo renginius eiti atsisakė. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo signalizacijos mygtuko. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovo pateiktoje pažymoje Nr. 60/09-4294 (1 t., 84 b. l.) nurodyta, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko nebuvimo nepagrįstos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas Šiaulių TI nebuvo kaloringas ir skanus, energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas paduodamas į kamerą pro duris ir nesveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio, nebuvo užtikrinama maisto kokybė, kol padalindavo maistą, jis atšaldavo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą, riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g. LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. 2015 m. kovo 4 d. bei 2015 m. spalio 6 d. patikrinimų metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras nustatė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami pagal fiziologines mitybos normas, bendra paros davinio energetinė vertė 2474,7 kcal, kas atitiko reglamentuojamas normas; maitinimas organizuojamas tris kartus per dieną pagal sudarytus valgiaraščius, maistą tiekia UAB „Pontem“, į kameras išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje (1 t., 162-166, 175-181 b. l.). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu pažeidimų dėl maisto atitikties higienos, kokybės reikalavimams nenustatė (1 t., 185-192 b. l.).
Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažos davinio maistinės vertės, dėl tiekiamo maisto kokybės.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl asmens apžiūros atvykstant ir išvykstant į / iš Šiaulių TI, nurodo, kad kratos metu savo viršutinius rūbus buvo priverstas dėti į purvinas voneles, o po kratos juos apsivilkti, kratų atlikimo patalpoje žema oro temperatūra. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. kovo 4 d. patikrinimo metu (2015-03-13 patikrinimo aktas Nr. EP-84 – 1 t., 162-166 b. l.) nustatyta, jog oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kratos atlikimo patalpoje atitinka higienos normos HN 76:2010 26 p. reikalavimus, tačiau kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (tiek vidus, tiek išorė) – pažeidžiamas HN 76:2010 54 punkto reikalavimas. 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos (1 t., 167-170 b. l.). Taigi atliktų patikrinimų metu nenustatyta higienos normos pažeidimų dėl kratų atlikimo patalpoje esančios oro temperatūros ir drėgmės, tačiau iš dalies patvirtintas pareiškėjo teiginys dėl netinkamų kratų atlikimo sąlygų – nešvarių vonelių. Pareiškėjas 2015 m. kovo mėn. Šiaulių TI kratų atlikimo patalpoje buvo tris kartus (2015-03-03 atvyko į Šiaulių TI, 2015-03-25 išvyko iš jo, o 2015-03-26 vėl atvyko, taigi galėjo naudotis nešvariomis vonelėmis ir dėl to patirti nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvusių laikymo sąlygų pablogėjo sveikata. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (1 t., 38-56 b. l.) matyti, jog pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiais nuolat skundėsi įvairiais negalavimais (sloga, kosuliu, gerklės skausmu, kūno bėrimu, miego sutrikimais), buvo gydomas vaistais, laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam diagnozuota ŽIV liga, hepatitas ir kiti susirgimai. Įvertinus šias aplinkybes negalima teigti, kad pareiškėjas nurodytomis ligomis susirgo patekęs į Šiaulių TI, tačiau tai, kad jis visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį pastoviai turėjo sveikatos problemų, leidžia daryti išvadą, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – teisės aktų reikalavimus atitinkančio minimalaus kameros ploto bei kamerų, atitinkančių higienos normos reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų, tam tikru laikotarpiu pažeidžiant minimalią gyvenamojo ploto normą, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 28 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė (1 t., 91-110 b. l.), pateikė medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad jam diagnozuota ŽIV liga ir hepatitas (1 t., 33 b. l.), tačiau šis dokumentas nepatvirtina, kad nurodytomis ligomis pareiškėjas susirgo dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI, jokių duomenų apie kitas savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1200 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.