Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-12 nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Robertas Diksa 2014-01-27 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. S. skundą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. požymių bei suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 str. ir 300 str. 1 d.

Minėtą prokuroro nutarimą A. S. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2014-02-12 nutartimi A. S. skundo netenkino.

Pareiškėjas A. S. apygardos teismui skundžia minėtą teismo nutartį ir prašo ją panaikinti ir patenkinti 2014-02-06 skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2014-01-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad visos galimybės pasiekti kokių nors rezultatų civilinio proceso tvarka yra išnaudotos. Teismas ignoravo argumentus bei nurodytą LAT praktiką ir dėl jų nepasisakė, vien tik be jokių argumentų pakartojo, kad dėl tariamai kaltininkų įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182, 229 ir 300 str., jau yra suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Nurodo, kad yra pagrindas dėl nurodytų nusikalstamų veikų pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. nuostatas, o būtent dėl sukčiavimo, t. y. gretimų sklypų savininkų sąmoningas ir tyčinis nepakvietimas dalyvauti žemės sklypo paženklinimo - parodymo akto surašyme bei teisės aktų neatitinkančio žemės sklypo paženklinimo - parodymo akto suderinimas (pasirašymas) atitinka BK 182 str. nurodytus nusikalstamos veikos požymius. Teigia, kad senaties terminas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 229 ir 300 str., dar nėra pasibaigęs. Kadangi G. B., K. T. ir B. S. ar jo atstovas, veikdami 2006-12-28 ir 2007-02-07 akivaizdžiai norėjo, kad jų veikos padariniai atsirastų vėliau, t. y. B. S. ar jo atstovas įgytų turtinę teisę į dalį jo tėvo sklypo. Tokie padariniai atsirado Panevėžio apygardos teismui 2010-03-09 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-140-544/2010, kuria buvo paliktas nepakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-34-400/2009, todėl laikytina, kad senaties termino skaičiavimas turėjo prasidėti nuo nusikalstamos veikos padarinių atsiradimo momento, t. y. nuo 2010-03-09 Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-140-544/2010 priėmimo. Tokiu būdu senaties terminas dėl nurodytų nusikalstamų veikų pasibaigtų tik 2015-03-09, t.y. skundo pateikimo metu 2014-01-14 minėtas terminas tikrai dar nebuvo pasibaigęs.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė jo skundą tenkinti.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pareiškėjo A. S. posėdžio metu išsakytus motyvus, skundžiamą teismo nutartį, prokuroro nutarimą bei atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bylos bei A. S. skundo nagrinėjimo Panevėžio apygardos prokuratūroje medžiagą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-12 nutarties.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 str. 1 d. 1 p. numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimą ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. To paties kodekso 168 str. 1 d. įtvirtintos dvi išimtys, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Todėl jei akivaizdžiai, kaip šiuo atveju, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2014-01-17 Panevėžio apygardos prokuratūroje Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje buvo gautas A. S. 2014-01-14 pareiškimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, kuriame jis nurodė, kad UAB „Geodeziniai darbai“ geodezininkas K. T. sąmoningai surašė suklastotą Aktą, kurio pagrindu B. S. buvo suformuotas žemės sklypas, esantis adresu Amerikos g. 7A, Panevėžyje, ir kuriuo pagrindu Panevėžio apskrities viršininko 2007-05-03 sprendimu Nr. 106610-1940 B. S. buvo suteiktas žemės sklypas, esantis adresu Amerikos g. 7A, Panevėžyje. Mano, kad UAB „Geodeziniai darbai“ geodezininkas K. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str.; Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas G. B., patvirtindamas (suderindamas) Aktą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 str.; K. T. ir G. B. galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str., nes tik tokiu atveju jie galėjo suformuoti B. S. žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini), iš dalies jo tėvo V. S. žemės sklypo ploto. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis neteisėtu Aktu, buvo suformuotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), paimant dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi jo tėvas, su jame esančiais oficialiais įregistruotais pastatais ir statiniais. Akto surašymas ir suderinimas atvėrė kelią tolimesniam neteisėtam žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) formavimui, dėl to jo tėvui V. S., kaip gretimo žemės sklypo, kuriuo plotas sumažėjo, savininkui buvo padaryta žala, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

Teismui pateiktose bylose yra duomenys, kad pagal 1972-12-08 sutartį U. S. įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius 10009 kv.m. ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 1985-02-25 pastatų savininkais tapo V. S. ir U. G.. 1992-04-22 U. G. ir V. S. P. miesto valdybai pateikė prašymus parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). U. G. prašė parduoti 0,0429 ha žemės sklypo dalį, V. S. – 0,0423 ha žemės sklypo dalį, iš bendrai naudojamo 0,0852 ha žemės sklypo, kartu pateikdami šio žemės sklypo naudojimosi pasidalijimo planą. 2001 m. gruodžio 22 d. U. G. prašymu, vadovaujantis namų valdos techninės apskaitos byla buvo atliktas 852 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų nustatymas. 2002-04-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi U. G. nusipirko 0,0445 ha žemės sklypą, V. S. 0,0407 ha. 0,0852 ha žemės sklypas parduotas pagal U. G. ir V. S. prašymą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojimų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Minėtos sutarties pagrindu 2002-04-18 Nekilnojamo turto registre buvo įregistruotos U. G. ir V. S. žemės nuosavybės teisės į 0,0852 ha dydžio žemės sklypą, kadastro numeris 2701/0009:326. O Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 106610-1940 B. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. S. nuosavybės teisėmis valdytus 3,5243 ha žemės grąžinant dalį žemės natūra (tarp jų ir žemės sklypą 0,0501 ha Amerikos g. 7A, Panevėžyje), o už 0,8320 ha atlyginant vertybiniais popieriais (b.l. 39-40).

Apygardos teismas, įvertinęs pareiškėjo V. S. teismui išsakytus paaiškinimus, prašymus bei skundo tyrimo metu surinktus duomenis konstatuoja, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių esant nusikalstamų veikų požymių pareiškėjo nurodomų asmenų veiksmuose.

Iš skundo nagrinėjimui teismui pateikto pareiškėjo nurodyto 2006-12-28 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 227 matyti, kad B. S. dalyvavo nustatant žemės sklypo ribas (Amerikos g. Nr. 7A, sklypo plotas 501 kv.m.), o tai, kad gretimų sklypų savininkai nedalyvavo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto surašyme ir kad galimai buvo padaryti kiti akto surašymo pažeidimai, kaip teigia pareiškėjas, nesuteikia pagrindo išvadai, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 str. požymių.

Teismui skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad apgaule būtų pasisavinta dalis žemės sklypo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0852 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Tai, kad B. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos natūra - nepatvirtina nurodomų asmenų nusikalstamų veiksmų ir nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Vien ta aplinkybė, kad, pareiškėjo vertinimu, dėl akto surašymo ir suderinimo, jo tėvo V. S. kaip gretimo žemės sklypo plotas sumažėjo, nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, juo labiau, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-01-22 nutartyje konstatuota, jog B. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), galėjo būti atkurtos natūra, nes atitiko visas sąlygas. O U. G. ir V. S. neturėjo pirmenybės teisės pirkti laisvą valstybinę žemę, kol neatkurtos buvusių žemės savininkų nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo plotas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0852 ha, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) būtų sumažintas atkuriant nuosavybės teisės B. S. į buvusio savininko A. S. nuosavybės teisėmis valdytus 3,5243 ha žemės grąžinant dalį žemės natūra (tarp jų ir žemės sklypą 0,0501 ha Amerikos g. 7A, Panevėžyje).

Taip pat pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pagristai konstatuota, jog jokių kliūčių spręsti iškilusį ginčą civilinio proceso tvarka nėra. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad visos galimybės pasiekti kokių nors rezultatų civilinio proceso tvarka yra išnaudotos, tačiau susipažinus su teismui pateikta medžiaga matyti, kad 2006-12-28 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 227 buvo nustatomos sklypo ribos (duomenys neskelbtini, Sklypo plotas 501 kv.m.), o, kaip nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2010-03-09 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-140-544/2010) žemės sklypo savininkas, kilus ginčui dėl ribos su greta esančiu žemės sklypu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo; sprendžiant šiuos ginčus, gali būti keičiamos sklypų ribos, konfiguracija, tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (CK 4.45 str.). Todėl pareiškėjas turi teisę CPK nustatyta tvarka reikšti reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Prokuroras savo nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 str. ir BK 300 str., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja konstatavo, kad dėl galimų įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str., 229 str., 300 str., jau yra suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Pažymėtina, kad pirmiausia turi būti išsiaiškinta, ar padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ją padarė, ir tik po to galima spręsti, ar taikytinas senaties terminas, įvertinus visas įstatymo numatytas šiam terminui skaičiuoti svarbias aplinkybes. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (BK 95 str.). Be to, BK 95 str. 7 d. numato, kad, jeigu asmuo iki senaties terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Sprendžiant dėl senaties taikymo, pastaroji aplinkybė nesiaiškinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra aiški BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta aplinkybė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau anksčiau nurodytais motyvais, daroma išvada, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių esant nusikalstamų veikų požymių pareiškėjo nurodomų asmenų veiksmuose, todėl skundžiamos apylinkės teismo 2014-02-12 nutarties ir prokuroro nutarimo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti A. S. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-12 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.