- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-140-544/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Birutės Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.)
- Ieškovas
- T. L., L. L.
- Trečiasis asmuo
- A. S., I., I. G.
- Atsakovas
- U. G., V. S.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-140-544/2010
Teisėjas Rima Šimbelytė Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 30.12.2; 33; 114.11; 121.18;
N U T ARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 09 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovui T. L., atsakovų atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, tretiesiems asmenims A. S., I. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų U. G. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-400/2009 pagal ieškovų T. L., L. L. ieškinį atsakovams U. G., V. S., esant tretiesiems asmenims A. S., I. G., dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovai T. L. ir L. L. prašė įpareigoti atsakovus V. S. ir U. G. pašalinti daikto valdymo pažeidimus: savo lėšomis nugriauti šiltnamį, du lauko tualetus, dvi malkines, išgabenti daržoves bei kitus daiktus, esančius jiems nuosavybės teisėmis priklausančiame 0,0501 ha žemės sklype Amerikos g. 7A, Panevėžyje; nustatyti, kad, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per 1 mėnesio terminą, ieškovai turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus, pašalinti daikto valdymo pažeidimus arba imtis priemonių juos pašalinti savo lėšomis ir išieškoti iš atsakovų turėtas išlaidas. Nurodė, kad jie 2007-09-20 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš B. S. įsigijo minėtą žemės sklypą. Atsakovė U. G. gyvena Amerikos g. 7-1, o atsakovas V. S. - Amerikos g. 7-2, Panevėžyje ir naudoja ieškovams priklausantį žemės sklypą savo reikmėms, užsiima įvairia ūkine veikla, augina daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius, pasistatė šiltnamį, dvi malkines, lauko tualetus. Į įspėjimus atlaisvinti žemės sklypą, nereaguoja. Gera valia nugriovė tik dvi malkines (3 t., b. l. 4-5, 87-88, 139-143).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-11-19 sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovus pašalinti daikto valdymo pažeidimus: išgabenti daržoves bei kitus daiktus, išrauti vaismedžius bei vaiskrūmius, savo lėšomis nugriauti medinę tvorą, medinį šiltnamio karkasą, du medinius lauko tualetus, esančius ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype. Teismas nustatė, kad, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per mėnesį laiko nuo sprendimo įsitiesėjimo dienos, ieškovai turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus, pašalinti daikto valdymo pažeidimus arba imtis priemonių juos pašalinti savo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovų turėtas išlaidas, taip pat iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-10-20 sprendimu ir Panevėžio apygardos teismas 2009-01-22 nutartimi pripažino, kad pagal 1972-12-08 sutartį U. S. įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius 1009 kv.m ploto žemės sklype, adresu Panevėžys, J. G. g. 7 (dabar - Amerikos g. 7). Nuo 1985-02-25 pastatų savininkais tapo V. S. ir U. G., kurie 1992-04-22 Panevėžio miesto valdybai pateikė prašymus parduoti valstybinės žemės sklypą Amerikos g. 7, Panevėžyje: U. G. prašė parduoti 0,0429 ha, V. S. – 0,0423 ha žemės sklypo dalis iš jų bendrai naudojamo 0,0852 ha žemės sklypo, pateikė šio sklypo naudojimosi planą. 2001-12-22 atsakovės U. G. prašymu buvo atliktas 852 kv.m žemės sklypo Amerikos g. 7, Panevėžyje ribų nustatymas, kuriame dalyvavę atsakovai pastabų dėl žemės sklypo dydžio ar ribų nepareiškė. Sudarydami žemės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai žinojo sklypo dydį ir jo ribas. 2002-04-08 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi U. G. nusipirko 0,0445 ha, V. S. – 0,0407 ha sklypo dalis iš bendro 0,0852 ha žemės sklypo, kuris atsakovams parduotas jų prašymu ir vadovaujantis LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Minėtos sutarties pagrindu 2002-04-18 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovų žemės nuosavybės teisės į 0,0852 ha dydžio žemės sklypą. Atsakovai, nurodydami, kad pagal inventorinius duomenis jų naudojamas žemės sklypo plotas yra 1138 kv. m., o ne 852 kv. m., ir tuo pagrindu reikalaudami parduoti trūkstamą 286 kv. m plotą, vadovaujasi techninės apskaitos kortelėje nurodytais duomenimis, kurie yra panaikinti. Todėl teismas jais nesivadovavo kaip įrodymais (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 27/9450, 35/42382, inventorinis Nr. 2688). Iš 2002-04-22, 2005-07-20 atsakovų prašymų Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo papildomai prisijungti valstybinės žemės prie atsakovų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakymų į juos matyti, kad prašymai buvo nepatenkinti, nes prašoma prisijungti žemė yra įtraukta į laisvos (neužstatytos) žemės, numatomos grąžinti buvusiems savininkams, fondą. Byloje nenustatyta, jog atsakovai dėl papildomos valstybinės žemės išsipirkimo būtų kreipęsi į Panevėžio miesto savivaldybę ir kad šis klausimas būtų buvęs svarstytas. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais. Todėl, kol atsakovų atžvilgiu į kadastrą įrašyti duomenys nepakeisti arba nenuginčyti, jie laikomi teisingais. Teismas sprendė, jog pagal bylos duomenis atsakovams parduotas faktiškai naudojamas 0,0852 ha žemės sklypas atitinka namų valdybos techninės apskaitos kortelėje nurodytą plotą. Teismas nurodė, kad CK 4.69 str. 3 d. nustatyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. 2007-05-03 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,0501 ha žemės sklypą Amerikos g.7A, Panevėžyje, kurį pagal 2007-09-20 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo ieškovai. Turto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo galimas tik laikantis CK 4.95, 4.96 str. reikalavimų ir iš sąžiningo įgijėjo jis negali būti išreikalautas. Asmuo, ginčijantis savininko nuosavybės teisę, privalo įrodyti, jog pastarasis turtą įgijo nesąžiningai. Teismo nuomone, atsakovai neįrodė, kad B. S. nuosavybės teisės į žemę yra atkurtos nepagrįstai bei neįrodė jokių 2007-09-20 pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp B. S. ir ieškovų, negaliojimo pagrindų (CPK 178 str.). Iš antstolio Sauliaus Ramanausko pateikto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 12 teismas nustatė, kad ieškovų žemės sklype Amerikos g. 7A, Panevėžio mieste yra medinis šiltnamio karkasas, du lauko mediniai tualetai, medinė tvora, auga daržovės, vaiskrūmiai, vaismedžiai. Atsakovai pripažino, kad sodinti želdiniai ir pastatyti statiniai yra jų (3 t., b. l. 145-148).
Šalies argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-11-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžinti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes buvo priimtas nevisapusiškai, nepilnai ištyrus bylos aplinkybes, netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškovai reiškė negatorinį ieškinį, todėl teismas neturėjo taikyti CK 4.95 str. įtvirtintų vindikacinio ieškinio nuostatų, o turėjo vadovautis CK 4.98 str. nuostatomis. Ieškovai, pareiškę negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jie yra turto savininkai ir kad jų teisės yra pažeistos. Mano, kad ieškovų ir atsakovų nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo yra ginčijamos. Nors labai svarbu, tačiau nei viena šalis nepareiškė reikalavimo nustatyti tarpusavio žemės sklypų ribą. Esant ginčui dėl žemės sklypų ribų, negalima nustatyti kurio iš savininkų žemės sklype yra ginčo statiniai. Esant tokiai situacijai teismas nepagrįstai priėmė sprendimą ginti ieškovų teises, jas suabsoliutino, ir taip pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Mano, jog ieškovai neįrodė, kad ieškinyje nurodyti objektai yra jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių protokolas Nr. 12 negali būti laikomas neginčijamu oficialiu, o tik rašytiniu, to įrodymu, nes faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas ne teismo pavedimu (LR CPK 197 str. 2 d.). Kadangi ginčo statiniai yra ant atsakovams priklausančio sklypo ribos, todėl norėdamas įvertinti sklypų ribas ir nustatyti, kokiame konkrečiai sklype yra fiksuoti objektai, antstolis turėjo turėti specialių žinių ir prietaisų. Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto 2007-09-27 pažymėjimo 11 p. ir iš ieškovų žemės sklypo plano matyti, kad jame nėra atsakovams priklausančių statinių. VĮ „Registrų centras“ 2007-09-09 išraše yra nurodyta, kad atsakovų vardu yra registruotas gyvenamasis namas ir kiti pagalbiniai statiniai, tame tarpe - lauko tualetas, kas patvirtina, kad minėti statiniai yra sklype Amerikos g. 7, t. y. atsakovams, o ne ieškovams priklausančiame žemės sklype. Visi nekilnojamojo turto duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2009-01-22 nutartyje taip pat yra nurodyta, kad visi atsakovų statiniai yra 852 kv. m. žemės sklype, esančiame Amerikos g. 7, Panevėžyje. 2006-12-28 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 227 taip pat užfiksuota, kad žemės sklype Amerikos g. 7A, Panevėžyje, kitiems savininkams priklausančių pastatų nėra. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas neanalizavo, jų nevertino pateiktų įrodymų visumoje, todėl padarė neteisingą išvadą, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą (3 t., b. l. 111-113).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi CPK XV skyriaus pirmo skirsnio nuostatomis, jo naikinti nėra pagrindo. Nurodo, kad apeliantai kelia abejones dėl to, kuriame sklype yra ginčo statiniai ir daiktai, tačiau priešieškinys dėl tarpusavio žemės sklypo ribų nustatymo nebuvo pareikštas. Antstolio 2009-07-20 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 12 yra surašytas laikantis visų įstatymo reikalavimų, todėl yra oficialus dokumentas, kuris nėra nuginčytas. Be šio protokolo teismui pateiktos fotonuotraukos. Apeliantams nebuvo jokių trukdžių pateikti teismui įrodymus, jeigu jie manė, kad ginčo statiniai ir daiktai yra jų sklype, ir tai buvo jų pareiga (3 t., b. l. 159-160).
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes, kurias teisiškai įvertino ir kvalifikavo teisingai kaip sudarančias pagrindą ieškinį atmesti. Apylinkės teismas tinkamai nustatė tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalyko. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl išsamiai jų nekartoja.
Vertinant apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 176, 178, 179, 185 straipsnių reikalavimų, tinkamai išaiškino ir taikė šias procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovai įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, o atsakovai priešingai – savo atsikirtimų į ieškinį faktinio pagrindo neįrodė.
CK 4.37 str. įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.
Šioje byloje ieškovai, gindami savo kaip savininkų nuosavybės teisę, ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 4.95 straipsnį. Tačiau tiek iš ieškinio dalyko – įpareigoti atsakovus nugriauti statinius, išgabenti daržoves, išrauti medžius ir pan., esančius pagal ieškovų žemės sklypo planą ant jiems priklausančio žemės sklypo, tiek iš faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovai, prašydami pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, reiškia negatorinį ieškinį. Tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius yra teismo pareiga. Todėl apeliantai teisingai nurodo, kad teismas neturėjo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintų vindikacinio ieškinio nuostatų. Tačiau šis materialinės teisės normos netinkamas taikymas nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes dėl to nėra neteisingai išspręsta byla. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Ieškovai, pareiškę negatorinį ieškinį, turėjo įrodyti, kad jie yra 0,0501 ha žemės sklypo Amerikos g. 7A, Panevėžyje, unikalus Nr. 4400-1115-8142, savininkai ir kad jų teisės yra pažeistos atsakovams jų žemės sklypo ribose pastačius statinius, pasodinus medžius ir sklypą naudojant kitoms reikmėms. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė pakankamai įrodymų (pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, žemės sklypų planai ir kt.), patvirtinančių negatorinio ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes – kad minėtas žemės sklypas ieškovams priklauso nuosavybės teisėmis ir kad jis priešingai ieškovų valiai yra užstatytas ieškinyje nurodytais statiniais ir apsodintas medžiais (3 t., b. l. 8-15, 138).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šalių nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo yra ginčijamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Žemės sklypo savininkas, kilus ginčui dėl ribos su greta esančiu žemės sklypu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Sprendžiant šiuos ginčus, gali būti keičiamos sklypų ribos, konfigūracija, tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (CK 4.45 str.). Kaip šioje byloje pripažįsta ir apeliantas, nei viena iš šalių nepareiškė reikalavimo nustatyti tarpusavio žemės sklypų ribą. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai nurodyti ir įvertinti bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovų prašomi nugriauti statiniai ir kiti objektai, kurių buvimas ieškovams priklausančiame sklype, pažeidžia jų teises, yra ieškovams nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribose. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių protokolas Nr. 12 šiuo atveju yra vienas iš įrodymų, kurio duomenys patvirtina, kad ginčo statiniai ir kiti daiktai yra ieškovams priklausančio sklypo ribose (3 t., b. l. 111-116). Tai, kad apeliantų minimuose 2007-09-27 pažymėjime, ieškovų žemės sklypo planuose nėra nurodytų atsakovams priklausančių statinių, įrodo tik tai, kad minėti ginčo statiniai neįregistruoti viešame registre, tačiau nepaneigia jų egzistavimo tikrovėje ir faktinio buvimo ieškovams priklausančio sklypo ribose (b. l. 8). 2007-07-09 VĮ „Registrų centras“ išrašas ir Panevėžio apygardos teismo 2009-01-22 nutartyje konstatuoti faktai patvirtina, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai yra 852 kv. m. žemės sklype, esančiame Amerikos g. 7, Panevėžyje, kurį nuosavybės teise valdo atsakovai, ir dėl to ginčo nėra (b. l. 99-101). Tačiau šiuose rašytiniuose įrodymuose nėra esminę reikšmę turinčių duomenų apie ieškinio pagrįstumą ar nepagrįstumą bei paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą. 2009-06-05 VĮ „Registrų centras pažymoje nurodyta, kad visi atsakovams priklausantys statiniai Amerikos 7A, Panevėžyje yra įregistruoti atskirame statinių registre, nesujungtame nei su vienu žemės sklypus (3 t., b. l. 80).
Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gynė ieškovų teises ir teisėtus interesus ir priėmė teisėtą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.