Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-16 · Civilinė byla Nr. e2A-582-779/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-16
Bylos Nr.
e2A-582-779/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40757-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė
Ieškovas
VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“
Atsakovas
G. D.
Kategorijos
  • 2.2.3.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-582-779/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40757-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.1.5; (S) 2.6.8.8; 3.2.4.11; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ ieškinį atsakovei G. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės G. D. 38 977,75 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė buvo paskirta įstaigos vadove 2017 m. liepos 11 d. 2017 m. rugpjūčio 9 d. dalininkų susirinkimas vadovu paskyrė V. Š., kuris informavo buvusią vadovę apie jo paskyrimą. Įrašas apie vadovą juridinių asmenų registre pakeistas tik 2017 m. rugsėjo 5 d., šiuo laikotarpiu atsakovė buvo de facto vadovė. Įstaiga su tarptautine labdaros organizacija „Rytų Europos ir Centrinės Azijos ŽIV užsikrėtusių žmonių sąjunga“ (toliau Sąjunga) sudarė tris sutartis – Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 6 (toliau – Trys sutartys), kuriomis įstaigai buvo skirtos lėšos įgyvendinti programą „Partnerystė siekiant užtikrinti lygiateisę prieigą prie teikiamų paslaugų ryšiu su ŽIV infekcija Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione“ (toliau – „Partnerystės“ projektas). Lėšos pagal šias sutartis galėjo būti naudojamos tik sutartyse nurodytiems tikslams ir uždaviniams. Atsakovė, kaip vadovė, šios programos lėšas panaudojo ne pagal paskirtį - atsiskaitė su darbuotojais, kurių veikla nebuvo susijusi su programos uždaviniais, taip pat išmokėjo atlyginimus per anksti. Tokiu būdu atsakovė viršijo įgaliojimus, nesilaikė atlyginimų mokėjimo tvarkos. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 30 d. gavo iš donoro pranešimą dėl sutarčių nutraukimo, kuriuo pareikalauta grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas ir uždrausta naudoti likusias nepanaudotas lėšas. Žalą sudaro donoro pareikalauta grąžinti suma – ne pagal paskirtį panaudotų lėšų suma (25 704,77 Eur), įstaigos turėta nepanaudota suma (13 204,30 Eur).

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad lėšas gavo kaip subgavėjas. Pagrindinis donoras – The Global Fund to fight AIDS, Tuberculosis, Malaria (toliau – Globalus fondas). Su juo sutartis ieškovas sudarė 2014 m. kovo 26 d.. Globalus fondas yra skyręs lėšų Sąjungai, kuri vėliau pagal „Partnerystės“ projektą skyrė lėšas ieškovui. Atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie vadovo pasikeitimą - jai pateiktą sprendimą buvo pasirašę ne tie dalininkai, kurie buvo nurodyti teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendime, kuriuo buvo spręstas ginčas dėl dalininkų. Tai, kad išmokėjo darbo užmokestį likus 6 d. iki mėnesio pabaigos, nėra pažeidimas, konkreti atlyginimų mokėjimo tvarka nebuvo nustatyta. Darbuotojai nėra samdomi konkrečiam projektui, lėšos darbuotojams mokamos iš visų piniginių srautų pagal skirtingus projektus. Ieškovas gali grąžinti donorui Sąjungai lėšas, jeigu tinkamai kreiptųsi į Globalų fondą, kuris kompensuotų lėšas. Nurodo, kad Globalus fondas dar 2017 m. rugpjūčio 23 d. (iki darbo užmokesčio išmokėjimo) pranešė, kad sustabdo dotaciją. 2017 m. rugpjūčio 26 d. Sąjunga informavo, kad sustabdo finansavimą pagal sutartis, todėl, kad Globalus fondas sustabdė finansavimą. Finansavimas iš donorų pusės buvo sustabdytas ne dėl atsakovės veiksmų. Paaiškino, kad nėra sąlygų (neteisėta veika, kaltė, žala, išreikšta nuotoliais, priežastinis ryšys) civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovės veika buvo teisėta – įstaiga turėjo pareigą atsiskaityti su darbuotojais. Atsakovė, matydama, kad sąskaitoje esančių lėšų, kurios gali būti panaudotos darbuotojų atlyginimui, neužtenka darbuotojų atlyginimams išmokėti, panaudojo programos „Partnerystė“ lėšas. Toks panaudojimas atitiko teisės aktuose nustatytą kreditorių pirmumo eilę. Iš esmės atsakovė sprendė problemą su kuo atsiskaityti pirma – sugrąžinti lėšas donorams ar atsiskaityti su darbuotojais. Jeigu ieškovas nebūtų atsiskaitęs su darbuotojais, skola niekur nedingtų, todėl ieškovo turtinė būklė dėl to nepablogėjo.

6. Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo faktinė įstaigos vadovė. Atsakovė pažeidė nusistovėjusią atlyginimų mokėjimo tvarką – atlyginimai turi būti mokami iki sekančio mėnesio 10 d. Paaiškino, kad atsakovės nurodomas argumentas dėl kreditorių eilės nėra pagrįstas, nes jis taikomas tik esant specialiam statusui – bankrotui arba restruktūrizavimui. Argumentas dėl to, kad lėšos būtų vis vien panaudotos darbuotojų reikalavimų tenkinimui nepagrįstas, nes lėšos nėra įstaigos nuosavybė. Atsakovė pasielgė neteisėtai, nes panaudojo lėšas ne trijose sutartyse nurodytiems tikslams ir uždaviniams. Nebuvo jokios priežasties skubėti išmokėti atlyginimus, galėjo užsitikrinti finansavimą kitais būdais – banko paskolomis, atidėti mokėjimus darbuotojams, laukti donoro sprendimo panaikinti dotacijos suspendavimą, pan. Atsakovė privalėjo suderinti veiksmus su naujai paskirtu vadovu V. Š., jai buvo žinomas jos įgaliojimų suspendavimas. Nesutiko su atsakovės argumentu, kad įstaiga realiai nepatyrė praradimų – įstaiga donorų paprašytas grąžinti lėšas būtų galėjusi naudoti savo veikloje. Tai, kad reikėjo išmokėti atlyginimus darbuotojams, negali pateisinti Trijų sutarčių pažeidimo (panaudojimo ne pagal paskirtį).

7. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad naujasis vadovas paskirtas ne 2017 m. rugpjūčio 9 d., o 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, atsakovė nebuvo supažindinta su šiuo sprendimu. Paaiškino, kad ieškovė neginčija mokėtų atlyginimų dydžio. Teiginiai, kad atsakovė galėjo imtis kitų priemonių darbuotojų atlyginimams išmokėti, yra nepagrįsti. Jeigu būtų imama paskola, reikėtų mokėti palūkanas. Ieškovo turtinė padėtis dėl išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams nenukentėjo – jas vis vien reikėtų grąžinti donorui (Sąjungai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad žalos buvimą ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas. Pagal šios bylos aplinkybes, įstaigai mokama dotacija, kad ji atliktų projekto veiklas, pagal darbo planą, t. y. paramos teikėjas (donoras) tokiu būdu finansuoja visą jo interesais atliekamą veiklą. Sutartyse numatyta, kad nepanaudotas lėšas įstaiga turi grąžinti donorams. Pati įstaigos turtinė padėtis dėl gautos paramos nei pagerėja, nei pablogėja. Jeigu nėra gaunama dotacija, įstaiga neturi pareigos atlikti veiklų ir patirti išlaidų, kurios atitiktų dotacijos dydį. Grąžinta dotacija negali būti laikoma patirta žala.

7. Teismas vertino, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog darbo užmokestis buvo išmokėtas už veiklas, kurias turėjo finansuoti Globalus fondas, tačiau jos buvo finansuotos iš pagal sutartį su Sąjunga gautas lėšas. Teismas laikė, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes kompensuoti šias lėšas iš Globalaus fondo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė klaidingas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei neatsižvelgė į pateiktų įrodymų visumą, visiškai nepagrįstai eliminavo iš vertinimo daugelį apelianto įrodinėtų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų.

8.2. Atsakovė G. D. dirbo įstaigoje pagal 2014 m. birželio 27 dienos darbo sutartį Nr. 55. Pagal šios darbo sutarties pakeitimą G. D. nuo 2017 m. liepos 11 d. buvo paskirta į direktorės pareigas. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovo įstaigos dalininkai priėmė sprendimą įstaigos vadovu paskirti V. Š., o atsakovės įgaliojimus - suspenduoti. Naujai paskirtas įstaigos vadovas informavo G. D. apie jo paskyrimą įstaigos vadovu, 2017 m. rugpjūčio 17 d. per antstolį įteikdamas atsakovei įstaigos dalininkų susirinkimo protokolą ir paaiškindamas jo turinį. Akivaizdu, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. atliekant atlyginimų mokėjimus įstaigos darbuotojams atsakovei buvo žinomas įstaigos dalininkų sprendimas vadovu paskirti V. Š..

8.3. Ieškovo manymu, teismas sprendime visiškai neanalizavo atsakovės teisinio statuso aptariamu laikotarpiu bei jo įtakos atsakovei taikytinoms teisėms ir pareigoms.

8.4. Ieškovo vertinimu, atsakovė vienašališkai, veikdama kaip de facto vadovė, 2017 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą pagal tris sutartis įstaigos gautas lėšas panaudoti ne pagal paskirtį (t. y. ne sutartyse numatytiems tikslams ir uždaviniams spręsti) ir panaudodama šias lėšas 2017 m. rugpjūčio 25 d. išmokėjo atlyginimus tiems įstaigos darbuotojams, kurių veikla niekaip nesusijusi su trijose sutartyse numatytais tikslais ir uždaviniais.

8.5. 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės pasirašyto rašto Sąjungai turinys leidžia padaryti neginčijamą išvadą, kad atsakovė sąmoningai atliko aptariamus neteisėtus veiksmus ir atsakovei gerai buvo žinomos įstaigos pasirašytų trijų sutarčių sąlygos, draudžiančios dotacijos lėšas panaudoti ne pagal paskirtį (ne trijose sutartyse numatytiems tikslams ir uždaviniams spręsti), t. y. panaudoti atlyginimų asmenims (Įstaigos darbuotojams), kurie nedirbo su Partnerystės projektu, išmokėjimui. Be to, ieškovo vertinimu, atsakovė visus šiuos veiksmus atliko tyčia, t. y. numatydama ir to siekdama, kad dėl atsakovės atlikto trijų sutarčių pažeidimo Sąjunga nutrauktų su ieškovu sudarytas tris sutartis ir Įstaiga netektų Partnerystės projekto ir jo lėšų.

8.6. Dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų 2017 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas gavo Sąjungos pranešimą apie trijų sutarčių pažeidimą, kuriuo pareikalauta grąžinti netinkamai panaudotas lėšas, o taip pat įstaiga informuota apie draudimą toliau naudoti lėšas pagal tris sutartis.

8.7. Nurodė, kad ieškovas patyrė šiuos nuostolius dėl neteisėtų atsakovės veiksmų: nuostolius dėl trijų sutarčių nuostatų pažeidimo (juos sudaro Sąjungos pareikalauta grąžinti ne pagal paskirtį panaudotų lėšų suma, t. y. 25 704,77 Eur, pagal tris sutartis dėl jų pažeidimo Sąjungai sugrąžinta įstaigos turėta suma, t. y. 13 204,30 Eur, ir banko komisinis mokestis už lėšų grąžinimą, t. y. 24 Eur), bei nuostolius dėl per anksti išmokėtų atlyginimų (5 proc. metinių palūkanų nuo per anksti išmokėto darbo užmokesčio (CK 6.210), t. y. 44,68 Eur).

Atsiliepimas

9.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

9.1. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmos instancijos teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį.

9.2.Byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai ir aplinkybės taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti: teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs bylos medžiagą ir pateiktus argumentus bei paaiškinimus, konstatavo apelianto žalos nebuvimo faktą, o nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kitų atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio) buvimas arba nebuvimas nėra teisiškai reikšmingas ir teismas visiškai pagrįstai sprendime dėl jų detaliai nepasisakė.

9.3. Teismas visiškai pagrįstai sprendime nepasisakė dėl apeliantės teisinio statuso, nes šios bylos kontekste yra svarbu nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

9.4.Apelianto deklaratyvūs teiginiai apie tariamai neteisėtą atlyginimų darbuotojams išmokėjimą dėl to, kad buvo pažeista nusistovėjusi ilgametė praktika įstaigoje yra visiškai nepagrįsti. Samprotavimai apie nusistovėjusią ilgametę praktiką išmokant atlyginimus ir šios ilgametės praktikos pažeidimas negali būti teisėtu ir tinkamu pagrindu sprendžiant apie atsakovės atliktų veiksmų neteisėtumą.

9.5.Apeliantas sąmoningai ignoruoja labai reikšmingą aplinkybę, kad Sąjungos reikalavimas grąžinti pagal tris sutartis gautas lėšas kilo ne dėl lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį, bet toks reikalavimas įstaigai buvo pareikštas dar iki atsakovės sprendimo išmokėti darbo užmokestį.

9.6.Projekto pagal tris sutartis įgyvendinimui skirtos lėšos nėra ir negali būti laikomos ieškovo turtu, nes jos yra Globalinio fondo lėšos, kurios per Sąjungą buvo perduotos ieškovui administruoti ir skirstyti, siekiant vykdyti trijose sutartyse numatyto Projekto „Partnerystė“ priemonių ir tikslų įgyvendinimą. Perduotos lėšos yra tikslinės ir naudojamos tik projekto tikslų įgyvendinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

10. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, padarytos bendrovei bendrovės įgalioto asmens (vadovo) veiksmais, atlyginimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

11. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. birželio 27 d. ieškovas VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ su atsakove G. D. sudarė darbo sutartį, pagal kurią G. D. buvo priimta dirbti VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ direktoriaus pavaduotojos informacijai ir techninei paramai pareigose. Nuo 2017 m. liepos 11 d. darbo sutartis pakeista, atsakovę paskiriant į direktorės pareigas iki 2017 m. spalio 1 d.

14. 2015 m. lapkričio 3 d. sutartimi Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 1 d. sutartimi Nr. 4, 2017 m. liepos 1 d. sutartimi Nr. 6, sudarytomis tarp Tarptautinės labdaros organizacijos „Rytų Europos ir Centrinės Azijos gyvenančių su ŽIV žmonių susivienijimas“ ir ieškovo, Tarptautinės labdaros organizacijos „Rytų Europos ir Centrinės Azijos gyvenančių su ŽIV žmonių susivienijimas“ neatlygintinai perdavė, o ieškovas priėmė sutarčių 3.2 punktuose nurodyto dydžio tikslinės išmokos lėšas, skirtas sutarties priede Nr. 1 bei Globalinio fondo, kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija nuostatuose dalyje, kuri gali būti pritaikyta ieškovo tikslams pasiekti ir apibrėžtoms juose užduotiems įvykdyti. Ieškovas dotacijas pagal šias tris sutartis iš Tarptautinės labdaros organizacijos „Rytų Europos ir Centrinės Azijos ŽIV užsikrėtusių žmonių sąjunga“ gavo kaip subgavėjas. Pagrindinis lėšų davėjas (donoras) pagal sutartis yra The Global Fund to Fight AIDS, Tuberculosis and Malaria - Globalinis fondas kovos su AIDS, Tuberkulioze ir Maliarija (Globalinis fondas) (sutarčių 1.2 punktai).

15. 2017 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame ieškovo dalininkų susirinkime nuspręsta suspenduoti atsakovę dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo; skirti direktoriumi V. Š.. Duomenys apie tai atsakovei pasirašytinai įteikti 2017 m. rugpjūčio 17 d., o Juridinių asmenų registre įregistruoti 2017 m. rugsėjo 5 d.

16. 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo direktorius V. Š. įgaliojo atsakovę tvirtinti organizacijos einamuosius mokėjimus iki bankas patvirtins naujojo direktoriaus parašą.

17. 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė priėmė sprendimą laikinai panaudoti lėšas pagal tris sutartis ir išmokėjo darbuotojams atlyginimus (25 704,77 Eur).

18. 2017 m. rugpjūčio 26 d. raštu tarptautinė labdaros organizacija „Rytų Europos ir Centrinės Azijos ŽIV užsikrėtusių žmonių sąjunga“ sustabdė finansavimą pagal tris dotacijų sutartis, pranešime nurodydama, jog sutartys sustabdomos Globalinio fondo prašymu.

19. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu informavo tarptautinės labdaros organizacijos „Rytų Europos ir Centrinės Azijos gyvenančių su ŽIV žmonių susivienijimas“ vadovą V. O., kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį už praėjusį mėnesį; nurodė, kad ieškovas įsipareigoja grąžinti sumokėtą sumą (25 704,77 Eur) į „Partnerystės“ projekto sąskaitą, kai Pasaulinis fondas priims sprendimą atnaujinti „Žalos mažinimas veikia“ projekto finansavimą.

20. 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu tarptautinės labdaros organizacijos „Rytų Europos ir Centrinės Azijos gyvenančių su ŽIV žmonių susivienijimas“ pranešė, kad pagrindinis lėšų gavėjas reikalauja, jog subgavėjas per vieną darbo dieną grąžintų visą 2017 m. rugpjūčio 26 d. pagrindinio gavėjo turėtą dotacijos sumą, įskaitant programos lėšas, išleistas visiškai kitos programos ir projekto darbo užmokesčiui apmokėti. Nurodytame rašte paminėta, jog programos lėšų (25 704,77 Eur) panaudojimas darbo užmokesčiui apmokėti yra trijų dotacijų sutarčių pažeidimas.

21. 2017 m. spalio 19 d. ieškovo parengtoje pažymoje dėl patirtų nuostolių nurodyta, kad atsakovė, eidama ieškovo vykdančiosios direktorės pareigas, padarė ieškovui 38 997,75 Eur žalos, kurią sudaro 25 704,77 Eur ne pagal paskirtį panaudotų lėšų suma, 13 204,30 Eur suma, kurią ieškovas turėjo grąžinti kaip lėšų likutį sąskaitoje, to pareikalavus fondui, 24,00 Eur komisinis mokestis už fondo lėšų grąžinimą, 44,68 Eur delspinigiai už 6 kalendorines dienas nuo visų patirtų išlaidų (54 361,58 Eur), susijusių su atlyginimų išmokėjimu anksčiau laiko.

Dėl atsakovės teisinio statuso

22. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai neanalizavo atsakovės teisinio statuso aptariamu laikotarpiu bei jo įtakos atsakovei taikytinoms teisėms ir pareigoms. Ieškovo vertinimu, atsakovė vienašališkai, veikdama kaip de facto vadovė, 2017 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą pagal tris sutartis įstaigos gautas lėšas panaudoti ne pagal paskirtį ir išmokėjo atlyginimus tiems įstaigos darbuotojams, taip padarydama žalą ieškovui.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovės teisinis statusas pirmos instancijos teismo nebuvo analizuotas, tačiau ši aplinkybė nedaro teismo sprendimo neteisėtu, nes nors 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovo dalininkų sprendimu įstaigos vadovu vietoj atsakovės buvo paskirtas kitas asmuo - V. Š. (apie tokį sprendimą atsakovė informuota 2017 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytinai), tačiau išmokėti darbuotojams atlyginimą priėmė ir jį iš tikslinių lėšų išmokėjo atsakovė, kuriai 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas išdavė įgaliojimą atlikti (tvirtinti) bankinius mokėjimus (organizacijos einamuosius mokėjimus). Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais teiginiais, jog dėl ieškovo ir jo dalininkų veiksmų ir priimamų sprendimų atsakovė atsidūrė teisinio neapibrėžtumo situacijoje, kai teisiškai neaišku, ar atsakovė, su kuria ieškovas nepakeitė darbo sutarties sąlygų, tačiau sustabdė jos, kaip įstaigos direktorės, įgaliojimus, bet tuo pačiu išdavė įgaliojimą išmokėti darbuotojams atlyginimą, išmokėdama atlyginimą darbuotojams veikė kaip įstaigos vadovė, ar kaip įgaliotas asmuo. Atsakovės statusas šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingas, nes, kaip bus nurodyta toliau, atsakovės veiksmai turi būti vertinami jų neteisėtumo ir sukeltų pasekmių prasme.

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų

24. Apeliantas neteisėtus atsakovės veiksmus nurodo kaip lėšų išmokėjimą ne pagal sutarčių paskirtį ir atlyginimų išmokėjimą nepasibaigus ataskaitiniam terminui.

25. Sutiktina su apelianto teiginiais, jog atsakovė neteisėtai išmokėjo darbuotojams atlyginimą, kadangi tam atsakovė panaudojo lėšas, skirtas tikslinei dotacijai ir suprato, jog pažeidžia dotacijų sutartis. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės 2017 m. rugpjūčio 29 d. laiškas sąjungos vadovui V. O.. Toliau nutartyje apeliacinės instancijos teismo bus vertinama, ar tokiais veiksmais atsakovė padarė ieškovui žalą. Tačiau ieškovo teiginiai apie atsakovės neteisėtus veiksmus, išmokant atlyginimus nepasibaigus ataskaitiniam terminui, yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių neteisėtą atlyginimų darbuotojams išmokėjimą dėl to, kad buvo pažeista nusistovėjusi ilgametė praktika ieškovo įstaigoje. Apeliantas į bylą nepateikė jokios įstaigos vidiniais teisės aktais patvirtintos atlyginimų mokėjimo tvarkos, iš kurios būtų galima spręsti, kad atlyginimai darbuotojams buvo išmokėti tariamai pažeidžiant įstaigos nustatytą tvarką. Pagal Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad nėra draudžiama atlyginimą darbuotojams išmokėti avansu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad darbo užmokesčio išmokėjimas anksčiau, nei pagal darbo sutartis ir įstatymus nustatyta privaloma vėliausia išmokėti data, nelaikytina teisės pažeidimu, nes nėra teisės akto, kuris draustų tai daryti. Kadangi apeliantas į bylą nepateikė duomenų, kad darbas, už kurį buvo sumokėta neva anksčiau, iš tikrųjų nebuvo atliktas, atsakovės elgesys dėl ankstesnio darbo užmokesčio išmokėjimo negali būti laikomas neteisėtu.

26. Apeliantas atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl kurio ieškovas patyrė žalą, laiko trijų dotacijos sutarčių lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį, t. y. išmokant darbuotojams atlyginimus, dėl ko tarptautinė labdaros organizacija „Rytų Europos ir Centrinės Azijos gyvenančių su ŽIV žmonių susivienijimas“ pareikalavo grąžinti nepanaudotas lėšas ir nutraukė finansavimą pagal šias sutartis. Apeliantas nurodo, jog ieškovas neturi jokios galimybės grąžinti netinkamai panaudotas lėšas, ką patvirtina 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB ”Forensic and Investigation Services ” atliktas tyrimas.

27. Atsakovės neteisėtus veiksmus ir ieškovo žalą neva patvirtinanti 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB ”Forensic and Investigation Services ” konsultacinė išvada nėra pakankama tokioms išvadoms patvirtinti, nes nors ši išvada yra laikytina rašytiniu įrodymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo dokumentu nesivadovauja, nes jis parengtas juridinio asmens, kurio kompetenciją patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta.

28. Kaip jau buvo nurodyta (16 p.), ieškovas dotacijas pagal tris sutartis iš tarptautinės labdaros organizacijos „Rytų Europos ir Centrinės Azijos ŽIV užsikrėtusių žmonių sąjunga“ gavo kaip subgavėjas. Pagrindinis lėšų davėjas (donoras) pagal šias dotacijų sutartis yra Globalinis fondas, lėšas pervedęs tarptautinei labdaros organizacijai „Rytų Europos ir Centrinės Azijos ŽIV užsikrėtusių žmonių sąjunga“, kuri vėliau jas pervedė ieškovui. Tarptautinė labdaros organizacija „Rytų Europos ir Centrinės Azijos ŽIV užsikrėtusių žmonių sąjunga“ 2017 m. rugpjūčio 26 d. raštu sustabdė finansavimą pagal tris dotacijų sutartis, pranešime nurodydama, jog sutartys sustabdomos Globalinio fondo prašymu. Taigi, atsakovės veiksmai išmokant darbuotojams atlyginimą nėra priežastiniame ryšyje su tarptautinės labdaros organizacijos „Rytų Europos ir Centrinės Azijos ŽIV užsikrėtusių žmonių sąjunga“ 2017 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, kadangi sprendimą priėmė Globalinis fondas, o to priežastys teismui nenurodytos. 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu tarptautinė labdaros organizacija „Rytų Europos ir Centrinės Azijos gyvenančių su ŽIV žmonių susivienijimas“ papildomai pranešė, kad pagrindinis lėšų gavėjas reikalauja, jog subgavėjas per vieną darbo dieną grąžintų visą 2017 m. rugpjūčio 26 d. pagrindinio gavėjo turėtą dotacijos sumą, įskaitant programos lėšas, išleistas visiškai kitos programos ir projekto darbo užmokesčiui apmokėti. Šiame rašte nurodyta, jog programos lėšų (25 704,77 Eur) panaudojimas darbo užmokesčiui apmokėti yra trijų dotacijų sutarčių pažeidimas. Iš šios įvykių chronologijos darytina išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai išmokant darbuotojams atlyginimą, neįtakojo Globalinio fondo sprendimo, nes jis priimtas dar prieš atsakovės valinį sprendimą, todėl Globalinio fondo sprendimas nutraukti dotacijų sutartis nėra atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Dėl to spręstina, ar ieškovas dėl šių veiksmų patyrė žalą.

Dėl nuostolių atlyginimo

29. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė žalą. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro nuostoliai dėl trijų sutarčių nuostatų pažeidimo (visa dotacijos suma) bei nuostoliai dėl per anksti išmokėtų atlyginimų, kurie yra tiesioginiai nuostoliai, nes ieškovas prarado ne tik projektą, bet ir atitinkamas pajamas, t. y. dotaciją pagal tris sutartis. Be to, ieškovas patyrė ir reputacinę žalą.

31. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepatyrė jokių tiesioginių nuostolių, o netiesioginių nuostolių buvimo iš viso neįrodinėjo. Projekto įgyvendinimui skirtos lėšos, (kurios, kaip šalys nurodė, buvo laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje lėšoms, gautoms pagal tris dotacijos sutartis laikyti) nėra ir negali būti laikomos ieškovo turtu. Lėšos pagal dotacijos sutartis yra Globalinio fondo nuosavybė, kurios per tarptautinės labdaros organizaciją „Rytų Europos ir Centrinės Azijos gyvenančių su ŽIV žmonių susivienijimas“ buvo perduotos ieškovui administruoti ir skirstyti, siekiant vykdyti dotacijų sutartyse numatyto Projekto „Partnerystė“ priemonių ir tikslų įgyvendinimą. Nurodytų sutarčių nuostatų analizė (sutarčių 1.2 p., 3.1 p., 4.1-4.3 p.) suponuoja išvadą, jog ieškovui perduotos lėšos buvo tikslinės ir naudojamos tik šio konkretaus projekto tikslų įgyvendinimui. Visos nepanaudotos tikslinės lėšos pagal sutartis privalėjo būti grąžintos lėšų davėjui (sutarčių 4.5. p.). Kadangi dotacijų lėšos buvo tikslinės, sutartyse nebuvo numatyta, jog lėšos gali būti perduodamos ieškovo nuosavybėn naudoti lėšas savo nuožiūra.

32. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis dėl gautos paramos nei pagerėjo, nei pablogėjo, nes negavus dotacijos, ieškovas neturi pareigos atlikti veiklų ir patirti išlaidų, kurios atitiktų dotacijos dydį. Be to, byloje nepateikta duomenų ir ieškovas to neįrodinėjo, jog ieškovo įstaiga buvo įkurta tik šiam konkrečiam projektui vykdyti ar kad ieškovo veikla buvo susijusi tik su šio projekto įgyvendinimu.

33. Apelianto teiginiai, jog jei nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas dotacijos sumas būtų toliau naudojęs pagal paskirtį savo veikloje, nereiškia, jog dėl tokio lėšų nepanaudojimo ieškovas patyrė realių tiesioginių nuostolių. Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl reikalaujamos grąžinti visos dotacijos sumos ieškovas patyrė kokius nors tiesioginius nuostolius, sumokėjo baudas ar delspinigius dėl netinkamo sutarčių vykdymo ar pan.

34. Apelianto teiginiai apie ieškovo reputacijos pablogėjimą nevertintini, nes pateikti tik apeliaciniame skunde.

35. Apelianto cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2012, šioje civilinėje byloje netaikytina, nes nesutampa bylų ratio decidendi. Minimoje byloje buvo skirta subsidija įsigyti bendrovės nuosavybėn turtą - medienos apdirbimo technologinę liniją, t. y. valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis buvo teikiama parama verslui skatinti, naujoms darbo vietoms steigti. Šioje gi civilinėje byloje gautos dotacijos nebuvo skirtos įsigyti turtą į įstaigos nuosavybę, o buvo skirtos išimtinai sutartyse nurodyto Projekto „Partnerystė“ numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, bet ne ieškovo veiklai, kuri nėra susijusi su minėto projekto įgyvendinimu, plėtoti.

36. Ieškovas dalį žalos (25 704,77 Eur) kildina iš „Partnerystės“ fondo lėšų panaudojimo darbo užmokesčiui. Tarp šalių nekilo ginčo, kad šis darbo užmokestis buvo išmokėtas už veiklas, kurias turėjo finansuoti Globalinis fondas, tačiau jos buvo finansuotos iš pagal sutartį su tarptautine labdaros organizacija „Rytų Europos ir Centrinės Azijos gyvenančių su ŽIV žmonių susivienijimas“ gautas lėšas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje ieškovas neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes kompensuoti šias lėšas iš Globalaus fondo, nes kol ieškovas turi galimybių užsitikrinti atliktų veiklų finansavimą, šioje byloje negalima konstatuoti, kad ieškovas jau yra patyręs turto netekimus.

37. Visiškai nevertintinos ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie atsakovės veiklos perkėlimą, nes ieškiniu nebuvo keltas atsakovės atsakomybės dėl tariamo konkurencijos pažeidimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina ir apeliaciniame procese.

38. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

39. Atmestus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 990 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija:

Nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“, į. k. 125729365, atsakovės G. D., gim. 1976-08-21, naudai 990 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Inga StaknienėAlvydas BarkauskasVaclovas Paulikas