Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis R. D. 2012 m. vasario 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. dėl to, kad jis 2012 m. vasario 7 d. apie 11 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas sunkvežimį DAF FAR 95XF 380 ,v/ž (duomenys neskelbtini) su priekaba BURG BPM0018, v/ž (duomenys neskelbtini), dėl savo didelių gabaritų suko į dešinę ne iš kraštinio dešinio krašto, neįsitikino, kad tai saugu, kliudė greta iš dešinės važiuojantį automobilį Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą O. J., tokiu būdu sugadino sunkvežimį, priekabą ir lengvąjį automobilį, be to nepateikė sunkvežimio techninės apžiūros talono, o pats sunkvežimis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais R. B. padarė veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d.

Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės tyrėjo E. Ž. 2012 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 70N-1484291-12 R. B. buvo paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 127 str. 2 d. – 120 litų bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. – 100 litų bauda, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 20 litų bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. galutinė nuobauda paskirta 120 Lt bauda.

R. B. apskundė priimtą nutarimą Druskininkų miesto apylinkės teismui, kuris 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė R. B. skundą ir paliko nepakeistą Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės tyrėjo 2012 m. kovo 7 d. nutarimą.

Nesutikdamas su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi, R. B. skundžia ją apeliacine tvarka, prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį ir Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės tyrėjo nutarimą dalyje dėl jo padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d.

Nurodo, kad teismas padarė bylos aplinkybėms neatitinkančią išvadą, kad sukdamas į dešinę ne nuo dešinio kelkraščio, jis galėjo ir turėjo numatyti, jog daromas manevras gali kliudyti kitoms transporto priemonėms, kad nukentėjusiosios automobilis į sankryžą įvažiavo greta sunkvežimio. O. J. paaiškinimas, kad jo vairuojama transporto priemonė nerodė dešinio posūkio, yra neteisingas. Jis prisimena, kad posūkio signalas buvo įjungtas. Su vilkiku važinėja Lietuvoje ir užsienyje, jo vairuotojo stažas yra nuo 1985 metų ir jis turi gerus vairavimo įgūdžius. O. J. į rodomus posūkius galėjo neatkreipti dėmesio. Taip pat neteisingas paaiškinimas, kad ji prisigretino prie sunkvežimio, kai šis stovėjo, nes, iki jam pajudant iš vietos, jokio automobilio dešinėje nebuvo. Teisme O. J. paaiškino, kad šviesoforo signalo nematė, nematė kad užsidegė žalias signalas, nes užstojo sunkvežimis. Kai pajudėjo sunkvežimis, pajudėjo ir ji. Vėliau teisme nurodė, kad manevrą pradėjo kartu. Šviesoforai stovi abiejose gatvės pusėse, todėl ji galėjo matyti. Jis negalėjo jai užstoti šviesoforo, nes buvo atitraukęs nuo dešinio kelkraščio ir, kaip paaiškino O. J., jos automobiliui buvo pakankamai vietos. O. J., duodama paaiškinimą, neatkreipė dėmesio, kad jo judėjimo greitis iš vietos dėl automašinos gabaritų ir svorio negali išvystyti greičio, tuo labiau posūkyje staigiai užsukti. Lengvojo automobilio vairuotoja neturėjo supratimo ir įgūdžių ir galbūt nežinojo automašinų su dideliais gabaritais posūkio ypatumų arba lengvabūdiškai tikėjosi greitu manevru iššokti į gatvę, arba posūkyje išsigandusi pristabdė savo automašiną arba, kaip ji aiškina, iškarto nepajudėjo, nes nesekė šviesoforo signalo ir, tik pavėlavusi judėti vis dėlto, norėdama greitai padaryti posūkį, pavojingai priartėjo prie sunkvežimio dešinės pusės. Numatyti, kad neapdairiai prisigretins lengvasis automobilis negalėjo, nes toks lengvojo automobilio manevras yra itin neatsargus, nesuvokiamas. Lengvojo automobilio vairuotoja, matydama jo manevrą į dešinę, turėjo pristabdyti ir palaukti, kol baigs manevrą, važiuoti iš paskos. Iš dešinės, gatvių sankryžoje, lenkti, ką darė lengvojo automobilio vairuotoja, yra draudžiama (KET 145.1. p.). O. J. paaiškinimas dėl transporto priemonių išsidėstymo, judėjimo bei manevravimo, neatitinka vilkiko su priekaba techninių galimybių, neatitinka plane nurodytų automobilių išsidėstymo, paaiškinimai yra nenuoseklus, įvertinus automobilių manevringumą, įvykio planą, autoįvykis O. J. nurodytomis aplinkybėmis negalėjo įvykti. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 str.). Dėl ginčijamo pažeidimo, esant abejotinų aplinkybių, jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. KET 112 str. nepažeidė, nes pagal automašinos gabaritus duotoje vietoje buvo leidžiama sukti atsitraukus ne nuo kelio kelkraščio, o kad lengvosios automašinos vairuotoja bus itin neapdairi ir veiks nenuspėjamai, jis numatyti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčo dėl ATPK 123 str. 5 d. ir ATPK 124¹ str. 7 d. padarytų pažeidimų nėra, byloje esantys duomenys taip pat nesuteikia pagrindo abejoti dėl R. B. kaltės padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus. R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje jam pripažintą kaltinimą dėl ATPK 127 str. 2 d. padarymo.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. B. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Priimdamas procesinį sprendimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 p. nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.KET 112 p. nustatyta, jog kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Apylinkės teismas, remdamasis bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad automobiliai sankryžoje susidūrę lygiagrečiai sukant į dešinę, o nukentėjusiosios automobilis sukdamas į dešinę, buvo priartėjęs prie pat kelio dešiniojo krašto, kas patvirtina, kad nukentėjusiosios vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą greta sunkvežimio. Todėl R. B., žiūrėdamas į veidrodėlius, turėjo matyti nukentėjusiosios automobilį. Eismo įvykio vietos schemos patvirtina, jog sunkvežimio priekabos galinė dalis nuo dešiniojo kelkraščio buvo nutolusi 1,8 m atstumu. Esant tokiai situacijai, kai R. B., sukdamas į dešinę, nutolo nuo dešiniojo kelio krašto tokiu atstumu, jog į šį tarpą jo vairuojamam sunkvežimiui iš dešinės įvažiuoti tilpo dar vienas lengvasis automobilis, pažeidėjas turėjo imtis visų priemonių, kad jo manevras nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Net jeigu nukentėjusiosios O. J. vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą R. B. jau pradėjus daryti posūkio į dešinę manevrą, R. B., pavojingai manevruodamas, turėjo būti maksimaliai atidus ir pro langą ar veidrodėlius stebėti, ar nėra pavojaus iš dešinės jo vairuojamo automobilio pusės. Konstatuota, jog R. B. turėjo ir galėjo numatyti, kad jo atliekamas posūkio į dešinę manevras ne nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto gali sukliudyti kitoms transporto priemonėms ir sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. To nepadaręs R. B. pažeidė KET 112 p. ir 9 p. nustatytas taisykles.

Apelianto skunde išdėstyti argumentai, kad nukentėjusiosios parodymai prieštaringi, kad nukentėjusioji neturėjo supratimo ir įgūdžių ir galbūt nežinojo automašinų su dideliais gabaritais posūkio ypatumų, arba lengvabūdiškai tikėjosi greitu manevru iššokti į gatvę, arba posūkyje išsigandusi pristabdė savo automašiną, arba iškarto nepajudėjo, nes nesekė šviesoforo signalo ir, tik pavėlavusi judėti, vis dėlto, norėdama greitai padaryti posūkį, pavojingai priartėjo prie sunkvežimio dešinės pusės, byloje surinktais įrodymais nepasitvirtino. Konstatuotina, kad, nors eismo įvykio dalyvių R. B. ir O. J. paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutampa, byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti administracinėn traukiamo asmens kalte dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo.

Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.