Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė V. Vainorienė prašė tenkinti pareiškimą, palaikė jame nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja nurodė būtent šį turtą, kurį paveldėjo jos tėvas po jo sutuoktinės mirties. Pareiškėjos teigimu, kito turto jos tėvai neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos L. T. tėvai yra Z. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir Aleksandras J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), kurio pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą yra pareiškėja. Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad Z. K. turėjo sūnų R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), (miręs (duomenys neskelbtini)) ir dukrą L. T., o Aleksandras J. K. dukrą L. T..

8. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Z. K. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. A. J. K. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: pastatas – sodo pastatas, sandėlis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2000 m. gegužės 10 d. Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad A. J. K. ir Z. K. susituokė (duomenys neskelbtini).

9. Nustatyti duomenys patvirtina, kad A. J. K. turtas įgytas esant santuokoje su Z. K.. Nekilnojamojo turto registre nėra žymos, kad šis turtas yra asmeninė A. J. K. nuosavybė. Dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. Pareiškėja nurodė, kad visą motinos turtą po jos mirties, kuris buvo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. J. K., toliau valdė ir juo rūpinosi A. J. K.. Netikėti pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent jos tėvas A. J. K. po savo sutuoktinės Z. K. mirties priėmė jos paliktą palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas neturi jokio pagrindo. Niekas pretenzijų į Z. K. palikimą nereiškė. Byloje rašytiniais įrodymais patvirtina, kad būtent A. J. K. po savo sutuoktinės mirties išlaikė turimą nekilnojamąjį turtą, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad būtent pareiškėjos tėvas po savo sutuoktinės mirties rūpinosi turtu, kurį paliko jo sutuoktinė, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą ir priėmė jos paliktą palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos tėvas Aleksandras J. K. priėmė savo sutuoktinės Z. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktai nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Aleksandras J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)), po sutuoktinės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdė faktiniu valdymu turtą, kurį sudaro: 0,0395 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.