Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. R. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, I. D..

Aprašomoji dalis

Teismas n ustatė:

1. pareiškėjas pareiškimu prašo atnaujinti pareiškėjui L. R. terminą palikimui po jo tėvo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas B. R., kuris 2012 m. liepos 12 d. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui. Pareiškėjas du metus slaugė sunkiai sergantį tėvą, dėl būtinybės suderinti slaugą bei darbą, emociškai ir fiziškai išseko. Tėvui mirus labai išgyveno, nes juos siejo artimas emocinis ryšys. Pasidomėjęs palikimo priėmimo procedūra internete, neteisingai suprato, kad kreiptis dėl palikimo priėmimo jis turi teisę praėjus trejiems mėnesiams po palikėjo mirties. 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas kėlė taip pat papildomų rūpesčių, nes negalėjo gauti kvalifikuotos teisinės konsultacijos. Tik praėjus trejiems mėnesiams po tėvo mirties ir susisiekus su notaru paaiškėjo, jog terminas yra praleistas. Mano, jog terminas turi būti atnaujintas, nes praleistas nežymiai bei dėl svarbių priežasčių – karantino laikotarpio bei pareiškėjo tuometinio išsekimo ilgą laiką rūpinantis sunkios būklės ligoniu. Turtas paliktas vienasmeniškai pareiškėjui, palikėjui išreiškus valią, kad sūnus priims ir prižiūrės jam priklausantį turtą. Palikimo niekas kitas nepriėmė, todėl mano, kad termino atnaujinimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir interesų.

5. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas B. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, matyti, kad minėtu įstatymo numatytu terminu jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Nustatyta, kad pareiškėjo tėvas B. R. 2012 m. liepos 12 d. sudarė testamentą, kuriuo L. R. paliko visą savo turtą. Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis mirusiajam B. R. priklauso kilnojamasis turtas – transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei šis nekilnojamasis turtas: 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, tėvui mirus jis labai išgyveno, buvo emociškai ir fiziškai išsekęs, kadangi slaugė sunkiai sergantį tėvą ir kartu dirbo, o pasidomėjus palikimo procedūra neteisingai suprato, kad kreiptis dėl palikimo priėmimo jis turi teisę praėjus trejiems mėnesiams po palikėjo mirties. Taip pat papildomus rūpesčius dėl kvalifikuotos teisinės konsultacijos gavimo kėlė 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvoje paskelbtas karantinas, o apie tai, kad terminas palikimui priimti praleistas sužinojo tik po trijų mėnesių pasikreipus į notarą.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo palikėjo mirties momento. Nagrinėjamu atveju numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti po B. R. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Jis laikytinas praleistu, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo. Pagal šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įstatyme nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

8. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių L. R. nesikreipė nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Iš bylos medžiagos, pareiškėjo nurodytų aplinkybių, seka išvada, kad po artimo asmens netekties pareiškėjas labai išgyveno, o slaugydamas sunkiai sergantį tėvą ir kartu derindamas darbą išseko emociškai ir fiziškai, taip pat laikotarpiu po pareiškėjo tėvo mirties visoje šalyje buvo paskelbtas karantinas, kas sukėlė papildomų kliūčių gauti teisinę pagalbą. Pareiškėjas, galimai neteisingai suprasdamas palikimo priėmimo procedūrą, praėjus trims mėnesiams po tėvo mirties kreipėsi į notarą, tačiau iš pastarojo sužinojo, kad dėl praleisto įstatymų nustatyto termino paveldėjimo teisės liudijimo gauti negali. Svarbu ir tai, kad įstatymu numatytas trijų mėnesių terminas praleistas ne itin žymiai. Tai rodo, kad pareiškėjas, siekdami tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą, elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl pareiškėjo aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjos mirties palikimą būtų priėmę kiti asmenys, ką patvirtina ir išrašas iš Testamentų registro (e. b. l. 39-40). Pareiškėjo sesuo I. D. pateiktu į bylą atsiliepimu sutiko su pareiškėjo pareiškimu, prašė jį tenkinti, kiti suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat neprieštaravo pareiškimo patenkinimui. Todėl, teismas, priimdamas sprendimą dėl termino atnaujinimo, atsižvelgia ir į tai, kad toks sprendimas nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau nutartyje, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą palikimui atnaujinti, pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, todėl terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. Iš pareiškėjo, kaip asmens, kuris inicijavo procesą, į valstybės biudžetą nėra priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija sumos, kurią rekomenduojama priteisti (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal mirusiojo B. R. palikimo atsiradimo vietą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.