Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2025-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-51-610/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-31
Bylos Nr.
eII-51-610/2025
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00019-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Pažeidėjas
T. D.
Administracinio nusižengimo byla:Nr. II-51-610/2025Proceso Nr. 4-28-3-00019-2025-6
Procesinio dokumento kategorijos: 21.8;21.10.1; 21.10.4(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 31 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Rasai Staskevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. D.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) atstovui Deividui Markinui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. D. (toliau- ir Praeiškėjas) skundą dėl Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. sausio 16 d. priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-253-2025, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresnioji tyrėja L. S. 2025 m. sausio 16 d. nutarimu pripažino T. D. kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 426 straipsnio 5 dalyje. Nutarime nurodoma, kad T. D. 2023 m. spalio 29 d., 00.20 val., Gedimino– Piliečių gatvių sankryžoje, Marijampolėje, vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, po to kai policijos pareigūno buvo nukreiptas pastatyti transporto priemonę dešiniau kelkraštyje tolimesniems patikrinimo veiksmams atlikti, lėtai judėdamas su transporto priemone į dešinę pusę, staigiai akseleruodamas greičio pedalu intensyviai didino greitį ir nesustojęs nuvažiavo. Nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes, T. D. paskirta 850 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė- specialiosios teisės ( teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesių laikotarpiui.

Marijampolės apylinkės teisme gautas ir priimtas T. D. skundas, kuriuo prašoma panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą. Pareiškėjas nurodo, kad kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje neprisipažįsta, stabdomas policijos pareigūnų sustojo, tik neteisingai supratęs pareigūno prašymą pavažiuoti į šoną, nuvažiavo. Pažymi, kad pareigūnai nesivijo, ar kažkaip kitaip nestabdė. Gailisi ir pripažįsta tai, kad esant tamsiam paros metui, galimam nuovargiui, esant variklio triukšmui, policijos pareigūno prašymą pavažiuoti į šoną suprato kaip leidimą važiuoti toliau. Pažymi, kad nėra anksčiau teistas ar baustas. Vairuoja visada blaivus ir atsakingai, jam nėra būdinga bėgti nuo policijos. Pažymi, kad vairuotas automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo su galiojančia technine apžiūra, bei buvo draustas civiline tvarka, jis pats incidento metu buvo visiškai blaivus, todėl pagrindo nesustoti patikrinimui nebuvo.

Atsiliepimas

Marijampolės AVPK atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnui sustabdžius T. D. vairuojamą transporto priemonę, pareigūnas patikrina bekontakčiu alkoholio matuokliu. Po patikrinimo policijos pareigūnas nurodo „bet sustokite į dešinę“. T. D. atsako „gerai“. Tuo metu policijos pareigūnas pakelia rankose turimą bekontaktį alkoholio matuoklį į akių lygį ir parodo priekyje stovinčiam policijos pareigūnui užfiksuotą tikrinimo rezultatą. Priekyje policijos pareigūnas stovi ties kelio vidurio skiriamąja juosta ir pradėjus važiuoti T. D. link jo, eina nuo skiriamosios kelio dalies į T. D. važiuojamąją kelio dalį, ištiesia ranką į priekį ir nurodo, kurioje vietoje sustoti T. D. vairuojamai transporto priemonei. Pagal vaizdo įrašą matoma, kad T. D. pavažiuoja į priekį, lyg ir ketindamas sustoti, tačiau priartėjęs prie pareigūno staigiai akseleruoja greičio pedalu, intensyviai padidina vairuojamos transporto priemonės greitį ir nuvažiuoja. Institucijos nuomone, T. D. atsakydamas policijos pareigūnui „gerai“, suprato, koks jam buvo duotas nurodymas, taip pat matydamas priekyje einantį policijos pareigūną į jo važiuojamąją dalį, bei ištiesta ranka nurodant kur sustoti, puikiai suprato, kokie reikalavimai jam yra išreiškiami. Nors skunde nurodo, kad pareigūno prašymą sustoti suprato, kaip leidimą važiuoti toliau, tačiau pagal vaizdo įrašą matoma, kad transporto priemonė nedidina greičio, važiuoja pastoviu greičiu, taip pat nevažiuoja tiesiai, o suka dešiniau link stovėjimo vietos (tą patvirtina ir vaizdo įraše matoma T. D. kairė ranka, kuria pradėjus važiuoti yra sukamas vairas į dešinę pusę). Taip vaizdo įraše yra matomas T. D. pavažiavus į priekį link kito policijos pareigūno mirksintis jo transporto priemonės dešinės pusės posūkio signalas. Jeigu T. D. būtų supratęs policijos pareigūno prašymą kaip leidimą važiuoti toliau, T. D. nebuvo jokio reikalo važiuoti dešiniau, įsijungti dešinės pusės posūkio signalą, bei priartėjus prie policijos pareigūno staigiai akseleruoti greičio pedalą. Institucija vertina, kad T. D. suvokė, kad yra teisėtai stabdomas policijos pareigūnų, sustabdytas tyčia nepakluso reikalavimui sustoti dešinėje ir nuvažiavo, siekdamas išvengti tolimesnės neblaivumo patikrinimo procedūros.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo skundą palaikė jame nurodytais argumentais, prašė panaikinti priimtą nutarimą. Nurodė, kad įvykis įvyko prieš du metus, tikslių aplinkybių neprisimena, neprisimena kur važiavo, neprisimena ar buvo tą dieną vartojęs alkoholio. Patikino, kad neblaivus automobilio nevairuotų. Savo elgesį vertina kaip žmogišką klaidą, po automobilio sustabdymo ir pokalbio su policijos pareigūnu, jam pasigirdo, kad pareigūnas jam leido važiuoti. Nurodė, kad važiuodamas akseleravo tam, kad pajudėtų iš vietos, įvardijo, kad toks yra jo vairavimo stilius, savo važiavimo po pokalbio su policijos pareigūnu nevertino kaip staigaus, mano, kad vairavo saugiai, grėsmės niekam nesukėlė. Kodėl sutuoktinė buvo nurodžiusi, kad jis tą dieną vartojo alkoholį, nežino. Nurodo, kad yra drausmingas vairuotojas, dirba autovežio vairuotoju, bylos nagrinėjimo metu įvertino, kad šiais metais iš šios veiklos yra uždirbęs 1500 Eur.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje prašė nuatrimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad policijos pareigūnas aiškiai nurodė Pareiškėjui sustoti kelkraštyje, tačiau pastarasis šio reikalavimo nevykdė. Mano, kad Pareiškėjas vengė detalesnio blaivumo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir Pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 str.1 d.1p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.

ANK 426 straipsnio 6 dalis numato, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat jis gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Iš įtvirtinto teisinio reguliavimo išplaukia, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, reikia ne tik nustatyti, kad pareigūnai siekė sustabdyti transporto priemonę ir vairuotojas nestojo, tačiau taip pat reikia įrodyti, jog policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas ir aiškiai išreikštas, t. y. atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, ir dėl to vairuotojas šį reikalavimą suprato bei suvokė savo pareigą sustoti. Būtent teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra būtinas ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymis.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau-KET) (aktualios redakcijos) 16 punktas nustato, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET 17 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismui pateikti administracinio nusižengimo byloje surinkti rašytiniai duomenys:

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. vasario 28 d., Marijampolės AVPK veiklos skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrmo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad Marijampolės AVPK Veiklos skyriuje atliekant medžiagos Nr. M-1-01-10033- 24 patikslinimą nustatyta, kad 2023-10-29 apie 00 val. 20 min. T. D., vairuodamas transporto priemonę Volvo, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Gedimino g. ir Piliečių g. sankryžoje prie Gedimino g. 32A Marijampolė, galimai vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

2023 m. kovo 15 d., Marijampolės AVPK veiklos skyriaus pareigūno pranešimas T. D. apie įtarimą, kuriame nurodoma, kad T. D. įtariamas tuo, jog vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra: 2023 m. spalio 29 d., apie 0.20 val., Gedimino g. ir Piliečių g. sankryžoje prie Gedimino g. 32A Marijampolė, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenimis, vairavo automobilį Volvo, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

T. D. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad tiksliai pasakyti kur važiavo 2023-10-29 dieną apie 00.20 val. negali, nes neatsimena. Galėjo taip būti, kad tą dieną važiavo su automobiliu Volvo, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Galėjo taip būti, kad jį tą vakarą sustabdė policijos pareigūnai. Kur tiksliai pareigūnai buvo sustabdę tą vakarą pasakyti negali, neatsimena, nes jie sustabdo dažnai, būna ir po tris kartus į dieną. Atsimena, kad pareigūnai tikrino tą vakarą sustabdytų vairuotojų neblaivumą. Pamena, kad pūtė į bekontaktį alkoholio detektorių. Papūtus nustatytą laiką į alkoholio detektorių, pareigūnai pasakė, gero kelio ar laimingo kelio ir jis nuvažiavo. Kur tiksliai važiavo pasakyti negali, tą vakarą buvo blaivus. Neblaivus nevairuoja. Tuo kuo yra įtariamas neprisipažįsta, nes tikrai vairavo blaivus ir nevengė jokio neblaivumo patikrinimo. Pareigūnai jam nesakė sustoti šalikelėje, tik pasakė laimingo kelio.

Liudytojo R. G. apklausos protokolas, kuriame nurdooma, kad 2023-10-29 nakties metu dirbo kartu su Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus specialistu R. J., ekipaže su tarnybiniu automobiliu Audi A6, Marijampolės mieste. Vykdant galimai neblaivių transporto priemonių vairuotojų kontrolę sustojo Gedimino ir Piliečių g. sankryžoje, tarnybinį automobilį pastatant Piliečių gatvėje priekine dalimi atsuktą į Gedimino g. Tikrinant keletą automobilių atvažiavusių Gedimo gatve nuo V.Kudirkos gatvės pusės prie Gedimino g. 32A numeriu pažymėto pastato apie 0.20 val važiuojamojoje dalyje buvo sustabdytas baltos spalvos lengvasis automobilis „Volvo“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo apie 40 metų vyriškis. Prisistačius ir paaiškinus sustabdymo priežastį, dėl galimai neblaivių vairuotojų kontrolės, transporto priemonę vairavusiam vyriškiui bekontakčiu alkoholio detektoriumi ‘Drager 5000“ buvo pasiūlyta pasitikrinti ar jo iškvėptame ore yra alkoholio. Vyriškiui keletą sekundžių papūtus į detektorių, prietaisas identifikavo, kad vyriškio iškvėptame ore yra alkoholio, kadangi prietaise užsidegė raudonos spalvos „X“ ženklas. Vyriškio pasiteiravo „ar kažką vartojote alkoholio“, pastarasis atsakė „nevartojau šiandien dar“. Transporto priemonę vairavusiam vyriškiui žodžiu nurodė sustoti Gedimino gatvės dešinėje, kadangi važiuojamojoje dalyje sustojusi transporto priemonė trukdytų kitų transporto priemonių eismui, bei būtų galima atlikti neblaivumo nustatymo procedūras pagal nustatytą eiliškumą. Tuo metu atsisuko į greta dirbusį kolegą R. J., atsukdamas jam detektorių su raudonai žibančiu „X“ ženklu leisdamas suprasti, kad reikia atlikti neblaivumo patikrinimo procedūras. Kolega R. J. nuo gatvės skiriamosios juostos paėjo keletą žingsnių dešiniau bandydamas parodyti transporto priemonės vairuotojui vietą, kur jis turi sustoti. Transporto priemonę „Volvo“, vairavęs vyriškis pasukęs vairą dešiniau pavažiavo keletą metrų kaip ir bandydamas sustoti, tačiau tuo metu staigiai akseleravo greičio pedalu intensyviai didino greitį ir nuvažiavo Gedimino/Stoties/Geležinkelio gatvių žiedo link, tokiu būdu nepaklusdamas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kelkraštyje. Su kolega R. J. greitai įsėdo į tarnybinį automobilį ir bandė vytis nuvažiavusią transporto priemonę. Išsukus į Gedimino gatvę, buvo įjungti tarnybinės transporto priemonės šviesos ir garso signalai, tačiau dėl labai mažo atstumo, nuo mūsų stovėjimo vietos iki žiedo (apie 180 m.) ir dėl žiedo specifikos (žemėjantis įvažiavimas į žiedą ir aukštos žiedo išorinės betoninės konstrukcijos) nepavyko tiksliai pamatyti kurį išvažiavimą iš žiedo pasirinko reikalavimui sustoti nepaklususios transporto priemonės vairuotojas. Todėl vertinant, kad jei vairuotojas būtų pasirinkęs antrąjį išvažiavimą (tolyn Gedimino gatve), ar trečiąjį išvažiavimą ( į Stoties g.), būtų dar galėję pamatyti nuvažiuojančią transporto priemonę, pasirinko tolimesniam persekiojimui pirmąjį išvažiavimą iš žiedo, t. y. į Geležinkelio g., Tačiau iškilus iš žiedo nesimatė nuvažiuojančios transporto priemonės, todėl pavažiavus apie 600 metrų apsisuko ir tęsė nestojusio automobilio paiešką aplinkinėse gatvėse. Tuo metu kolega R. J. atliko paiešką „Polis II naršyklėje“ siekdamas nustatyti transporto priemonės savininką (valdytoją). Pagal duomenų bazėje esančią informaciją paaiškėjo, kad transporto priemonės savininkė K. D.. Nuvykus automobilio savininkės gyvenamosios vietos adresu, pastaroji pokalbio metu pasakė, kad jos vyras T. D., maždaug prieš pusvalandį trenkęs durimis išėjo, bei kad jis turėjo antrus automobilio „Volvo“ užvedimo raktelius, niekam kitam ji automobilio nebuvo patikėjusi. Atlikdamas paiešką „PolisII naršyklėje“ kolega R. J. patikrino T. D., duomenis ir pagal fotonuotrauką esančią duomenų bazėse, sustabdytojo vyriškio, vairavusio „Volvo“, veido bruožai atitiko.

K. D. parodymai, kad nagrinėjamo nusižengimo padarymo vakarą, ji su sūnumi nuėjo miegoti apie 00.00 val., o kitame kambaryje buvo jos vyras T. D., jis kalbėjo telefonu, po kelių minučių, tiksliai nurodyt negali, tačiau neilgas laiko tarpas išgirdo durų trinktelėjimą. Suprato, kad išėjo iš buto. Ji matė, kad būdamas bute vyras gėrė iš alaus butelio, tačiau kiek jis alaus buvo išgėręs nežino.

2024 m. balandžio 18 d., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės nutarimas nutraukti ikitesminį tyrimą. Nutarime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog įtariamasis buvo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2023 m. spalio 29 d. 00.20 val. Marijampolės mieste Gedimino g., prie pastato pažymėto Nr. 32A, T. D. vairuotos transporto priemonės 8 sustabdymo važiuojamojoje dalyje metu policijos pareigūnas R. G. asmeniškai iš burnos sklindantį alkoholio kvapą identifikavo tik techninių priemonių pagalba, t. y. naudojant bekontaktį alkoholio detektorių. Kitus neblaivumo požymius, kaip neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai nebuvo galimybės nustatyti, kadangi T. D. ramiai sėdėjo sustabdytos transporto priemonės vairuotojo vietoje ir bendravimo kontaktas užtruko apie 15 sekundžių, per kurias nebuvo galimybės identifikuoti kitų neblaivumo požymių. Sekančio asmens neblaivumo nustatymo proceso veiksmo, kaip bendros asmens būklės įvertinimo nebuvo galimybės atlikti. Todėl negalima teigti, jog T. D. buvo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nutarime nurodoma, kad visos abejonės šalinamos įtariamojo naudai, todėl ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro dumenys patvirtina, kad 2024 m. gegužės 31 d., nutrauktas T. D. atžvilgiu pradėtas ikitesiminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straispnio 1 dalyje padarymo.

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodytos analogiškos nusižengimo padarymo aplinkybės kaip ir skundžiamame nutarime.

Registro duomenys apie T. D. skirtas administracines nuobaudas patvirtina, kad asmuo padarydamas administracinį nusižengimą buvo baustas pagal ANK 416 straispnio 2 dalį.

Byloje pateikta pareigūnų kūno kameromis filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės.

Nustatyta, kad 2023-10-29, 00.20 val., policijos pareigūnai vykdydami neblaivių transporto priemonių vairuotojų kontrolę Gedimino ir Piliečių g. sankryžoje, prie Gedimino g. 32A numeriu pažymėto pastato apie 00.20 val. sustabdė baltos spalvos lengvąjį automobilį „Volvo“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. D.. Policijos pareigūnas bekontakčiu alkoholio detektoriumi “Drager 5609” pasiūlė T. D. pasitikrinti ar jo iškvėptame ore yra alkoholio. T. D. keletą sekundžių papūtus į detektorių, prietaisas identifikavo, kad vyriškio iškvėptame ore yra alkoholio, todėl T. D. buvo nurodyra sustoti dešiniajame kelkraštyje, detalesniam galimam apsvaigimui nuo alkoholio nustatymui. Teismui pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad policijos pareigūnas aiškiai žodžiu nurodo sustoti dešinėje, sustojimo vietą papildomai parodo ranka, T. D. atsako gerai, netgi juda parodyta kryptimi, tačiau po akimirkos automobilio greitį padidina ir nuvažiuoja.

Bylos medžiaga patvirtina, kad visi teisės aktuose išvardinti policijos pareigūnams nustatyti reikalavimai stabdant ir sustabdžius T. D. buvo įvykdyti, tačiau Pareiškėjas sąmoningai pasirinko juos ignoruoti bei nuvažiuoti. Vaizdo įraše aiškiai matyti T. D. elgesys, padarant administracinį nusižengimą. Teismas vertina kaip siekimą vengti atsakomybės skundo argumentus, kad asmuo dėl variklio triukšmo ir nuovargio neišgirdo policijos pareigūno nurodymo. Šiuo atveju akivaizdu, kad policijos pareigūno reikalavimas buvo aiškus, sustabdymo metu policijos pareigūnas bendravo tik su T. D., pašalinių asmenų aplink nebuvo, juolab, kad ir antrasisis policijos pareigūnas ranka parodė T. D. kur statyti transporto priemonę. Kaip jau minėta, gatvėje tuo metu kitų transporto priemonių nebuvo, pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai nurodymą sustoti kelkrašytje duoda ne T. D. nebuvo. T. D. objektyviai nustatyti veiksmai patvirtina, kad jis sąmoningai ir tyčia nepakluso visiems teisėtiems, aiškiai ir pagal reikalavimus išreikštiems uniformuotų pareigūnų reikalavimams sustabdyti (pastatyti kelkraštyje) transporto priemonę. Pareiškėjas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai jo nesivijo, tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės, tiek iš vaizdo medžiagos, tiek iš policijos pareigūno apklausos protokolo matyti, kad policijos pareigūnai nedelsdami pradėjo T. D. vairuojamos transport priemonės persekiojimo veiksmus, buvo įjungti tarnybinės transporto priemonės šviesos ir garso signalai, tačiau jam pasišalinus, buvimo vietos nustatyti nepavyko. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu Pareiškėjas akcentuoja, kad jam nebuvo pagrindo, vengti patikrinimo, nes jis neteistas, iš jo žodžių nebaustas administracine tvarka, niekada nevairuoja neblaivus. Tačiau surinktoje medžiagoje pateiktoje T. D. sutuoktinės K. D. apklausoje nurodytos kitokios aplinkybės, vertinant šiuos parodymus, visų surinktų duomenų, ypatingai pirminio patikrinimo metu užfiksuoto alkoholio vartojimo fakto kontekste ir atsižvelgus į T. D. elgesį patikrinimo metu, sudaro pagrindą manyti, kad T. D. turėjo pagrindo nevykdyti policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transport priemonę ir vengti detalesnio jo patikrinimo.

Teismo posėdžio metu, T. D. be kita ko, prašė mažinti jam skirtą nuobaudą, atsižvelgus į tai, kad T. D. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka sankcijoje numatytus minimumus, šiuo atveju teismas turi spręsti klausimą, dėl švelnesnės nuobaudos Pareiškėjui skyrimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Pažymėtina, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu administraciniu nusižengimu. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad vairuodamas išlaiko šeimą, patikslindamas, kad dirba vairuotoju ir teisė vairuoti jam būtina, tuo pačiu nurodo, kad jo gaunamas uždarbis yra minimalus. Vertindamas šiuos argumentus, teismas dar kartą pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, o taip pat, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Spręsti klausimą, dėl mažesnės baudos skyrimo Pareiškėjui, pagrindo taip pat nėra, teismui nepateikti jokie duomenys, galintys padėti įvertinti Pareiškėjo šeimos finansines galimybes sumokėti jam skirtą baudą.

Teismas pažymi, kad Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra laikoma ypač pavojinga veika, nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nėra komplekso aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos Pareiškėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ar sumažinti jam skirtą baudą.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamą teisės pažeidimą tyrusi institucija, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad T. D. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn. Teismas taip pat konstatuoja, kad nuobauda – sankcijoje numatytos baudos minimumą ir administracinio poveikio priemonės taikymas minimaliam terminui, jam buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į administracinėn atsakomynėn patraukto asmens asmenybę, į nustatytas atsakomybę lengvinančias, paskirta nuobauda visiškai atitinkanti ANK 34 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

T. D. skundą atmesti.

Palikti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos L. S. 2025 m. sausio 16 d. priimtą nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-253-2025, nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacine skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Nerijus Brinevičius